Prieš porą metų vaikštinėjau su drauge po Hagą (Olandija) ir nustebusi aikščiojau: "Kiek daug gatvėse senelių su anūkais!" Staiga supratau, kad čia ne seneliai, o tėvai, vežimėliuose stumiantys savo lėliukus ir drauge besikapstantys smėlio dėžėse. Trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai.
Internete pateikiamas OECD priklausančių šalių vidutinis moterų amžius gimdant pirmąjį vaiką. Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje mamomis tampama keliais metais anksčiau nei Šveicarijoje, Olandijoje ar Švedijoje. Truputėlį "pagooglinusi" susidūriau su terminu birth postponement, t.y. vyraujančia tendencija gimdyti vėliau. Toks pasirinkimas aiškinamas tuo, jog moterys šiais laikais žymiai aktyviau studijuoja, dirba ir neatmeta galimybės, kad anksti pasigimdžius vaikelį ir dar nesusikūrus gyvenimo (neapsirūpinus gyvenamąja vieta ar šiokiomis tokiomis santaupomis) gali būti sunku rasti darbą, kuriame galėtų dirbti nepilnu etatu.
Mano darbe - laukimo atmosfera. Laukiame visi, o ypač šefas. Jis išsiblaškęs - visur palieka šūsnius popierių, neplautas lėkštes su pridžiūvusiu pomidorų padažu, dvigubai daugiau "Red Bull" ir "Coke" skardinių nei įprasta ir laiks nuo laiko pamiršta nuvalyti unitazą bendrame tualete. Aš, kiek leidžia kantrybė, vis mėginu į tai numoti ranka.
Birželio pirmąją savaitę šefo žmona turėtų gimdyti. Pirmągimį arba pirmagimę. Jie nenori žinoti lyties. Šefui - 34-eri. Jo žmona - keliais metais jaunesnė. Jis - britas, ji - airė. Neseniai po jogos nėščiosioms ji užsuko pas mus į darbą - išsišiepusi, spindinti, laiminga. Šefas neseniai vaikeliui įrengė kambarį jų name - perdažė, pakeitė kilimus, ant sienos nupiešė du didelius meškinus ir įrengė lovytę. Jau svarsto, kokį butelį vyno atsidarys iškilminga proga. Gimus vaikeliui jis eis tėvystės atostogų.
Žinoma, netrukus prasidės prikakokti pampersai, atpylinėjimai ir nepaaiškinamos raudos vidury nakties. Bet kol kas, panašu, kad vaikelis gims į šiokį tokį jam sukurtą pasaulėlį ir nebus dar viena burna, kurią reikia išmaitinti. Toms, kurios skubina drauges ir pažįstamas gimdyti bet kokia kaina, nes esą nebespėsime, sakome "tegyvuoja birth postponement!" Džiaugiamės, kad jūs suspėjote ir linkime sėkmės kurstant namų židinį.
Saturday, May 26, 2007
Vakarų europietės gimdo vėliau
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
5 comments:
As itariu, kan mano gimines Lietuvoj mano, kad mes turim sunkumu susilaukti vaiku. Nors po teisybei mes net nebandom. ;-) "28 metai, istekejus, turi darba, Ko ji laukia?" klausia klasiokes. O mudu tiesiog dziaugiames buvimu dviese, musu velyvais sekmadieninis pusryciais, musu ilgais vakarais sofoje ziurint "Lost" & "Heros", musu kino klubo vakarais ir sprendimu valgyti prie ijungto televizoriaus ir nesiurbliuoti kambariu pagal nustatyta griezta grafika. Zinoma, kad galvojam apie TAI, kad turim planu ir apie TAI snekames. Bet santuoka ir suaugusiska gyvenimo stuktura automatiskai nereiskia, kad vaikas turi buti cia ir dabar. Ir kol gimines bei klasiokes trukcioja peciais mes tiesiog sypsomes apsikabine ir saugom savo ateities planus sau. Pagal savo filosofija, pagal savo meile ir pagal savo norus gyvendami dziaugiames vienas kitu ir pamazu kuriame plana. Plana pagal mus. O ne pagal nesuprantancius giminaicius ar peciais trukciojancias klasiokes.
alice, yra du "bet". 1) laikorodis tiksi ir kartais iš tiesų net ir mūsų laikų medicina nepadės pagauti laiko, praėjusio ramiais sekmadienių rytais; 2) buvo tokia daina "močiutė su džinsais ir tekina" - vakarų europoje ta močiutė "pensionate ir nebent su lazdele". o aš tikrai dar norėčiau futbolą ir su proanūkiais palošt, ne tik su anūkais
Liutaurai, abu bet turetu racijos, jei pries pasigamindami vaikeli zmones mastytu, kaip reiks gyventi toliau, kad vaikas - ne masina, - neparduosi, jei nebeisgalesi eksploatuoti. Be to, mums tikrai dar ne 40 ir laikrodziai dar netiksi... :)
Aisku, galima pradeti diskutuoti, kaip butu galima skatinti jaunas seimas (ne tas, kur vaikus gamina konvejeriu) gimdyti, taciau sestadieni nebuvau nusiteikusi politikuoti. Tau geriau sekasi ;)
Zymiojo laikrodzio tiksejimas... Tik kad atrodo, kad Lietuvoj ta laikrodi kas tycia bus atsukes pora valandu atgal, kad ivarytu visiems streso. Keletas mano draugiu, isgasdintos to laikrodzio ar kitu priezasciu suskubo greitai auginti vaikus neturedamos resursu. Ak, kaip nemalonu skambinti tevams ir sakyti, kad neturi pinigu ju anukeliui net bananui nupirkti...
As del to laikrodzio nesijaudinu dar ;-), 28 metai, tai nera cia ko gasdintis, ypac kai vidurkis Svedijoj mamu susilaukusiu savo pirmo vaiko yra 30,4. (Stokholme).
Ups, rodos man laikrodis isvis jau isleke is ciferblato! Jau 30 uz keliu savaiciu, su vaikinu susizadeje jau penketa metu, ir vis kartu (be vaiku!!!). O suduzusiu seimu su vaikais nuo pirmo vyro, antro sugyventinio ir trecio sugulovo tai pilna. Tik ar tai daro juos laimingus?
Post a Comment