Sekmadienį, kai ir aš ruošiausi žiūrėti "Hallam Foe" (beje, LABAI rekomenduoju), o laisvadieniu taipgi besimėgavęs šefas dažė namus, į mūsų parduotuvę užsuko svečių. Nepasakyčiau, jog nesitikėjome - jie jau aplankė visas mūsų tinklo parduotuves, išskyrus, vieną, o ir konkurentų neaplenkė.
Braižas visur toks pat: ateina visas tuntas (maždaug 10), vienas iš jų paklausia, kur kokios nors šalies vynai, ta kryptymi patraukia keliese, likusieji prie prekystalio ima klausinėti bele ko (kokiomis kalbomis kalbi, kiek kainuoja sūdyti riešutai, kur cheresas, ko galima nupirkti moterims), o dar keli (tiksliau - kelios) pamažu ima šukuoti parduotuvę, į margus sijonus bevyniodamos ką pakliūna nugvelbti. Vargas, jei vizito metu dirbi vienas...
Šįkart jų buvo aštuoni, kiek įžiūrėjau CCTV - du vyrai ir šešios moterys. Parduotuvėje užtruko vos dešimt minučių, nors tą dieną dirbę Marcosas ir Tanya sako, jog jautėsi, lyg būtų praslinkusi amžinybė. Tanya, vos visiems įgužėjus, užtrenkė duris (tuomet išeiti galima tik paspaudus vieną mygtuką, o į parduotuvę niekas negali įeiti, nebent mes paspaudžiame kitą mygtuką), uždarė į rūsį ir ofisą vedančias duris su kodais, pozicionavo save viduryje parduotuvės, kad viską matytų, o Marcosas saugojo prekystalį, šampaną, viskius ir cigaretes - labiausiai vogiamas gėrybes. Nepaisant į rūsį vedančių užtrenktų durų, viena iš perfomanso dalyvių paklebeno rankeną, pamėgino įspėti kombinaciją. Špyga taukuota! durys nepasidavė. Nepasidavė ir mano kolegos - budėjo kaip kare. Perfomanso dalyviai tai visuomet jaučia, todėl netrukus šiurendami margais sijonais išgužėjo.
Kol kas manome, kad nieko labai vertingo su savimi sijonų klostėse neišsinešė. Marcosas net keletą kartų pakartojo, jog čigonai pasirodė visai malonūs. Galbūt užvaražyjo... Na, bent jau Marcosas, kurio mama - iš Cadizo, nepamanė, jog užklydėliai yra ispanai, kaip sumąstė mūsų kolegos iš kitos parduotuvės. Perfomansą mūsų parduotuvėje ištiko šioks toks fiasko. Siela jaučia, kad bus pakartojimas. Lauksime.
Tuesday, September 04, 2007
Perfomansas su margais sijonais vyno parduotuvėje. Opus 2
Thursday, July 26, 2007
Perfomansas su margais sijonais vyno parduotuvėje
20.45. Jų buvo maždaug 12. Vyrai, moterys, vaikai. Į parduotuvę jie įėjo kaip ir visi klientai - paskambinę skambutį. Durys atsivėrė. Jie paklausė, kur yra ispaniškas vynas. Jiems parodė. Kiek pasidairę po parduotuvę jie išėjo. Ir iki rytojaus du nepilnu etatu dirbę airiai (aštuoniolikmetė airė ir ne ką vyresnis airis) taip ir nepastebėjo, kad iš parduotuvės dingo prekių už maždaug 3 000 eurų. Cigaretės, vyno buteliai.
Minėti du airiai Rumunijos čigonus palaikė ispanais (gerai, kad ne gastroliuojančia flamenko trupe!). O kai kitą dieną likusios mūsų tinklo parduotuvės sužinojo apie incidentą, mano bendradarbė (airė) pasakė, kad jai labai gaila tų dviejų jaunų airių, nes jie turi jaustis labai kvailai.
Kur gi ne. Čigonai sugebėjo nužiūrėti parduotuvėje dirbusį vaikinuką, kai jis rinko kodą, kad atsidarytų duris, vedančias į biurą. Surinkę kodą jie išnešė visas alei vienos cigaretes, vaizdo įrašą su paraduotuvėje tuo metu vykusiu perfomansu (kitaip nepavadinsi), o tuo metu likusieji parduotuvėje ramiai rinkosi butelius nuo lentynų ir vyniojo juos sau į sijonus.
Istorija man priminė seną filmą "Kaip pavogti milijoną". Gerai, kad parduotuvėje visi CCTV įrašai turi po dvi kopijas. Būtinai darysime peržiūrą.
Čigonų tema šiuo metu yra pirmuosiuose šalies laikraščių puslapiuose. Tiesa, išskirtinio žiniasklaidos dėmesio sulaukė tik grupė čigonų, netoli Dublino oro uosto, prie pat greitkelio, įsikurusių taborą. Šiandien, po užsitęsusių Rumunijos valdžios bei airių maldavimų, visi jie (kone 70 žmonių) turėtų sėsti į lėktuvą ir išvykti atgal į Rumuniją už Airijos valstybės pinigus. Stebiu naujienas ir laukiu, kol jie išvyks. Tuomet sutrumpintą istorijos variantą parašysiu ir lietuviškai.