Laimingi laiko neskaičiuoja, bet kaip visur suspėti?

Jam uždavė tris klausimus.

"Nežinau", - atsakė į pirmąjį.

"Nežinau", - atsakė ir į antrąjį.

Kai suprato, jog nežino atsakymo ir į trečiąjį, priėmimo komisijai tarė "Eikit šikt". Ir įstojo į žurfaką.

Ši keletą kartų perpasakota istorija gal jau ir nebeatspindi tikrovės, tačiau vienas mano kursiokų į tą patį kiemelį, kuriame trinasi būsimi plunksnos broliai, tomis plunksnomis vienas kitą bebadysiantys, ir tie esami žurnalistai, kuriems reikia diplomo, įstojo daugmaž panašiai.

Vakar gėrėme kavą su drauge ir supratau, jei mano išprusimą Lietuvos aktualijų klausimais kas imtų egzaminuoti, greičiausiai pokalbis susiklostytų panašiai kaip pirmosiose eilutėse. Nebeprisiminiau ministrų, - tik, regis, p. Kazimirą ir URM'o šefą p. Petrą Vaitiekūną - abu greičiausiai dėl to, jog apsilankė Airijoje. Reiktų pasukti galvą ir dėl Seimo vadovybės. Vienavertus, vadinasi, atitrūkstu, nors lietuviškus naujienų portalus vis permetu akimis.

Kadangi dirbu ne virtualiai, o interneto darbe nėra (ką ten interneto - į mūsų HQ elektroninis laiškas eina keletą valandų, o siųsti laiškų ne darbiniams adresatams negalima), vakarais įsijungus ryšį su pasauliu (kaip ir vienintelį, kadangi gyvenu be televizoriaus, o airiškas radijas man nepatinka - pernelyg daug reklaminių šaukinių, ir tie nuspėjami, vienodi, o muzika sukama vis ta pati) vis susimąstai, kur "brausenti", o kur ne. Ir visur nespėji. Norisi ir didelius dienraščius ar gerus žurnalus paskaitinėti (nors abu formatus vis dėlto mieliau čiupinėju rankose - "Guardian", "Vanity Fair", "Monocle", "Newsweek"), ir gražias nuotraukas pažiūrėti, ir patikrinti mėgiamų blogų aktyvumą bei atrasti naujus. Ir dar į savo kažką įdomaus kitiems bei sau parašyti, o dar ir angliško, kuris pamažu, bet sukasi visai neprastai, nepamiršti reguliariai atnaujinti, o tada prasideda įdomūs angliški blogai. Taipogi ir naujas muzikas, išgirstas bendradarbio iPod'e susirasti , gal susiviliosiu nusipirkti CD (aš vis dar senamadiška - gal iš draugų, supažindinusių su negirdėtais atlikėjais, perėmiau madą). O dar reikia "damušti" Papievį, ir dovanotą J. Fowles "Magą". Ir į filmą nueiti - sekmadienį nusimato daug žadantis "Hallam Foe", kuriame jau rimtą vaidmenį atlieka kadaise "Billy Elliot juostoje trepsėjęs Jamie Bell. Nors persiplėšk...

Kadangi visko neapžiosi, tenka atsirinkti. Labas atradau raginimą prisijungti prie blogatono. Sudalyvauti nebespėjau, bet mano penketukas būtų toks:

Teta Sigita - nes rašo nuoširdžiai apie paprastus dalykus.
Labas. Lietuva Britanijoje - nes rašo apie tai, kas ir man įdomu.
Dipukas - nes rašo gerai ir atrandu patarimų, ką pakaityti.
Zuokas - nes verta dėmesio ta jo perspektyva ir neįtikėtina, kaip uoliai atsinaujina.
Liutauras Ulevičius - kai rašo, kiek suprantu, dabar jis kraustosi į anglų kalbą. Laukiu.

O šiaip dar apie daug gerų blogų nieko nežinau. Reikia juos atrasti. "Aūūū!"

Aplinkui - migla

Viskas aplinkui gaudžia ir aidi, lyg būčiau įsiliipusi į milžinišką ąsotį.

Skaitinėju Juliaus Sasnausko "Malonės akrobatiką" ir labai tikiuosi, kad iki šeštadienio pasveiksiu, nes išskrendu kelioms dienoms į Seviliją.

Dar užmetu akį į Delfi komentatorių pasisakymus prie nuotraukų iš Šv. Patriko dienai skirto parado. Girti lietuviai sumuša girtus airius - blogai, viršyja greitį - blogai, organizuoja Kaziuko mugę Dublino centre - blogai, žygiuoja Patriko parade - blogai. Iš kur tiek pykčio? Imperijos dažniausiai žlugdavo dėl vidinių susiskaldymų. Panašu, kad ir Lietuva gali sulaukti panašaus likimo. Šįkart net nereikės kaltinti Rolando Pakso ir juodųjų technologijų. Tegalėsime kaltinti save. O galėtų vietoje Delfi komentatoriai kartais paskaitinėti "Malonės akrobatiką". Veikia labai terapiškai. Ir net nereikia būti pamaldžiu kataliku, kad neliktum abejingas tekstui.