Šaldytuve - keturi kiaušiniai, salota ir "Worcester" padažas, vonioje - tuščias dušo želė indelis ir besibaigiantis muilo gabalėlis. Net kavos nebeliko. Pirmadienis.
Savaitgalį su keliais bičiuliais įkopėme į vieną aukštesnių Dublino apylinkėse esančių kalvų - Sugarloaf (501 m) ir apsipirkti nebuvo laiko. Taigi įsispyriau į basutes ir mieguistai nulapatavau į parduotuvę.
Grįžau autobusu. Įsivaizduokite - iš Vilniaus oro uosto autobusu Nr. 2 nusigaunate iki Šeškinės, o prieš išlipant vairuotojas jums pasako "Ačiū, meile".
"Thanks love". Būtent taip su manimi išlipant šįryt atsisveikino autobuso vairuotojas. Ir su dešimtimis kitų moterų. Vyrams ištardavo tiesiog thanks very much, see you, have a good one.
Dviaukščių Dublino autobusų vairuotojai neretai važiuoja pernelyg greitai, stabdo skubotai, o žiemą perkaitina radiatorius. Tačiau neįtikėtinai retai nepasisveikina tau įlipus (čia vienkartinį bilietėlį visuomet nusiperki vos įlipus į autobusą per priekines duris), o išlipant padėkoja ir atsisveikina.
Savaitę pradedu pakiliai nusiteikusi. Pasirodo, reikia tiek nedaug.
Monday, May 21, 2007
Malonios smulkmenos
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment