Močiutė telefonu palinkėjo birželį viešint pas draugę Danijoje įsižiūrėti kokį daną. Lyg žinotų, jog skandinaviškas tipas man visada buvo prie širdies. Dar patarė rinktis vyresnius vyrus. "Geriau kad jis tave mylėtų ir negalėtų be tavęs gyventi, o ne tu be jo", - pasakė ji.
Be to, papasakojo, kad pažįstamos anūkė iš Vakarų parsivežė užsienietį. Pilve. O bendraautorius liko Vakaruose.
Taip mes ir gyvenam Vakaruose...
Wednesday, May 23, 2007
Gyvenimiška patirtis
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
4 comments:
Hmmm..skandinaviskas tipas... Jei atvirai, tai as manau kad nera toko tipo. Yra visokiu tu skandinavu: ir geru, ir blogu, ir protingu ir nelabai ir saziningu ir melagiu... Laip yra ir visokiu lietuviu, italu, vengru, amerikieciu ir pan.
Ka tu isivaizduojikaip skandinaviska tipa?
Alice (skandinavo zmona)
Alice, zinoma, kad visokiu yra visur :) Vis galvoju, kad girdama skandinavus sau italo neprisikarseciau, pas mamyte kas antra diena vaziuojancio pastos :)
Siuo atveju kalbu apie ta stereotipiska (nors steretipai yra blogai) skandinava - daugiau blondinas nei brunetas, neslakuoto veido, isaukletas ir mandagiai bendraujantis. Kitaip sakant ne muzikas ir ne donzuanas :) Regis, nedaug, bet ir nemazai reikalavimu...
Kazkada su draugem isradome tobulo vyro apibudinima: demesingai jautrus dzentelmenas :) Oj bet cia pradzia nesibaigianciu diskusiju... Ir zinoma, kaimyno veja visuomet zalesne, o uzjuriu vyrai...
Chm, nešlakuotas, išauklėtas, mandagus, ne mužikas (ar ne muzikas - patikslink)... Ir dar pridėk - šaltas kaip medūza.
Anonymous, ipusime ugnies :) Taip, turejau omenyje ne mužikas.
Post a Comment