Friday, January 04, 2008

Ieškomas drąsuolis emigrantas blogeris

"Norėčiau, kad atsirastų koks drąsuolis blogeris, kad ir be veido, be tikro vardo, bet nuoširdžiai aprašantis emigracinius kelius, turiu omeny apsigyvenimo sunkumus ar puikią situaciją ir darbą. Yra ir dabar rašančių iš kitų šalių, bet ten daugiau emociniai rašinėliai, kurie apeliuoja į likusius Lietuvoje arba kritikuoja ar lygina gyvenimą Lietuvoje su gyvenimu TEN, bet tokio nuoseklaus nuo pirmojo žingsnio, pirmo susitikimo su kita aplinka, su pirmu pažeminimu ar pagerbimu.... NĖRA," - parašė Teta Sigita.

Pastebėjimas taiklus. Ir aš norėčiau, kad atsirastų toks drąsuolis ar drąsuolė, tik, kaip parašiau Tetai Sigita komentaruose, toks blogas taptų tikru savianalizės seansu, kuriame reiktų ne kartą išpažinti savo silpnumus, nusišnekėjimus, nesusikalbėjimus ir kitus liapsusus, o tam ryžtųsi toli gražu ne kiekvienas. Nes jei tai būtų blogas apie labai sėkmingą emigraciją, greičiausiai nebūtų labai skaitomas. Geros naujienos yra blogos naujienos.

Airijoje aš buvau pernelyg ilgai ir pernelyg daug mąsčiau, ar mano vieši pamąstymai būtų įdomūs, kad dabar pulčiau rašyti, kaip blaškiausi po miestą su CV šūsniu ir pamažu kopiau iš vienos emigrantų kastos į kitą (tiesa, nuosekliai skaitytantys mane, tą emigracinį vojažą, kad ir minimalų, galėjo stebėti), kaip aiškinausi, kodėl Lietuvoje palikau neblogą darbą, kaip kartais ilgėjausi namų, kaip įsimylėjau užsienietį, kaip ... Lygiai taip pat būtų įdomu skaityti mokinio ar studento blogą - nuo pirmos dienos, vestuvių blogą, kuriame vienas iš sutuoktinių rašytų, kaip gi ten vis dėlto viskas būna po medaus mėnesio, Seimo nario blogą - tik dokumentalų, ne propagandinį, policininko blogą, etc.

Emigrantų stebėjimas kai kuriems likusiems Lietuvoje tapo tam tikra vojerizmo forma - kaip rusai sako, "и хочетса и колитса". Įdomu ir vištienos perdirbimo fabrikai, ir "Amerikietiškosios svajonės" istorijos, ir atlyginimai, ir ašaros. Įdomios visų pirma tokios istorijos, nes be jų pasijuntame lyg gyventume ganduose ir mituose.

To drąsiojo blogerio blogas būtų skaitomas. Tokia jau ši epocha - privatumo ribos ištrintos ir visi stebime vieni kitus. Ir stebimės.

8 comments:

Labas.blog said...

Absoliučiai sutinku su Lina - visi norime būti Big Brother who's watching. Tačiau aš dabar negalėčiau rašyti detalaus "studentės" blogo, nes studijavau 1995-1999 ir viskas nuo tada yra pasikeitę. Lygiai taip ir su emigracija - jei emigravai 2001-aisiais į UK, juk buvo visai kita pradžia - Lietuva ne Europos Sąjungoje, didelė dalis lietuvių dirba nelegaliai ir pan. Manau, tokius prašymus reikėtų siųsti emigruoti planuojantiems žmonėms, o ne tiems, kas jau seniai gyvena nusistovėjusį gyvenimą, tik kitur, ne Lietuvoje.

O ką pati manai - gal įkalbėsi kokią draugę, naują emigrantę - rašyti?...

Anonymous said...

Sveiki,

treti metai jau cia… Zinojau kur vaziuoju, nosi buvau pasibalnojus ne roziniais akiniais. Tik svajone pasiemiau kartu. Padirbeti keleta meteliu, sukaupti kapitalo ir atgal i gimtaja zemele. Kad ten galeciau sukurti bent normalu gyvenima sau, savo seimai. Dabar suprantu, kad keletos meteliu nepakaks, nepakaks ir keliasdesimt… Tie trys metai tik pati kelio pradzia. Jei Jums idomu, as pasiruosus pasakoti…

Su pagarba,
Gabrija

Andrius Užkalnis. said...
This comment has been removed by the author.
kiki said...

labas, brangieji, ačiū už komentarus. Norėčiau paklausti, o kas gi yra blogas, ar tai išplėstinis komentaras, ar tai paatviravimas iki visiško "atsidengimo", čia aš apie portretines nuotraukas, kurios pradžioje būna kiek pakraipytos, o paskui su malonumu dedamos iš šeimyninių albumų. Ir ko čia yra daugiau, ar stebėjimo per specialiai pravertą langą, ar derinimo savo gyvenimo prie atviro lango. Tiesiog atėjo toks metas, o mums (lietuviams) gal dar čia ir išsilaisvinimas nuo ilgai dangstomų langų, "kad tik kas ko nepamatytų". Todėl galimi perlenkimai, bet manau kad tai mums į sveikatą.

Rašant gi galima ir nusiasmeninti, rašyti kaip apie trečią asmenį, rašyti knygą-dienoraštį, kaip neseniai vykusiame mobiliosios knygos konkurse -http://www.sp.lt/mk/

Aš būtinai rašyčiau, galima ir ant popieriaus, pradžioje, kol aplinkui grybai ir kas gi tie grybai? Dabar matydama parduotuvėje šampinionus, vis prisimenu išvažiavusius...

tetaSigita said...

čia buvau aš - teta Sigita :)

Andrius Užkalnis. said...
This comment has been removed by the author.
txd said...

Tas klipukas apie gėles stiprus..

Tik ar nenusivažiuota į asmeniškumus? Iš originalaus Tetos Sigitos klausimo man pasirodė, kad trūksta labiau praktinių blogų su patarimais, subtilybėmis, atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus. Ar ne?

Andrius Užkalnis. said...
This comment has been removed by the author.