Ambasadoje Dubline viename iš "Lietuvių dienų" renginių atsidūrusi garbaus amžiaus lietuvė moteris, į Airiją atvykusi paviešėti pas artimuosius, sulaukė kandaus ambasados darbuotojo klausimo:
- Tik nesakykite, kad jums čia patinka! - pašmaikštavo į sūnus moteriai tinkantis kostiumuotas jaunuolis.
- Patinka, - atsakė ji. - Patinka "Guinnessas", "pabai" patinka.
- Čia yra "pabai"? - sarkazmo purslais toliau tiško kostiumuotas jaunuolis.
Jam moteris nesakė, bet po to paminėjo man, kad jaunuolio apykaklė buvo neišlyginta. Geriau pamiklintų ranką lygintuvu, o ne liežuvį.
Tiesa, tame pačiame ambasadoje vykusiame renginyje, kuris, berods, buvo suorganizuotas, Ostapo Benderio žodžiais, "žmonėms, artimiems imperatoriui", ambasados darbuotojai gyrėsi, kad per dieną aptarnauja 50 žmonių. Gal dėl to nebespėjamama išsilyginti marškinių? Kita vertus, kas belieka, jei žmonės eina? Aptarnauti. Maniau, kad be kita ko ambasados tam ir skirtos. Tik nemaniau, jog žmonės ten dirba tam, kad demonstruotų kelių vyno taurių atpalaiduoto liežuvio laibumą. Net ir įkaušęs diplomatas vis dėlto turėtų išlikti diplomatu.
Monday, November 05, 2007
Nediplomatiška diplomatija po kelių taurių vyno
Labels:
Diplomatija,
Lietuviai Airijoje,
Papolitikavimai
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
4 comments:
super pastebėjimas, teisingas iki pat kaulų smegenų
Aha kaip pirštu į akį... Aš irgi turiu "užsiseivinusi" atmintyje keletą neblogų itin diplomatiškų istorijų... Reikės kada užrašyti.
o ar yra sito blogo RSS? labai idomu! aciu!
padariau rss. atrodo, padariau ;)
Post a Comment