Už 300 000 Lt

Jei prie Lietuvos ambasados Airijoje būtų įsteigta kultūros atašė pareigybė, laimingajam ar laimingajai būtų skiriama 300 000 litų per metus.

Ponia ambasadorė Izolda Bričkovskienė vairuoja šių metų laidos "Mercedes".

Norėčiau ir aš vairuoti "MB" bei per metus semti iš 300 000 litų skrynios. Atidirbčiau.

Kas savaitę skraidinčiau draugus ir pažįstamus bei pažįstamų draugus iš LT. Fotografus, muzikantus, dėstytojus, rašytojus, publicistus, žurnalistus, aktorius. Vežiočiau po Dubliną ant savo "MB" užsilipdžiusi "Lietuva jau laisva. Metas siųsti kitą žinią". Nė vieno politiko. Ypač prieš rinkimus. Ir ypač liberalų. Jie ir taip prasisuks.

Kasdien belsčiausi į (Airijos) Kultūros ministerijos, galerijų, koncertų salių, teatrų duris. Siųsčiau Taoiseach'ui laiškus, projektus, faxus, meilus, net sms.

Skambinčiau Daliai Grybauskaitei į Briuselį ir prašyčiau eurų. Aktyviau nei Lietuvos kaimas tąkart, kai ji jiems nedavė nė šnipšto. Ne dėl runkelių ar bulvių. Dėl kultūros.

Pakviesčiau mylimiausius Žurfako dėstytojus (visų pirma Valiulį) į Trinity arba pasirūpinčiau, kad kas tuo užsiimtų. Docentui čia bent mokėtų ne 900 litų. Airijos žurnalistus siųsčiau į Lietuvą. Oskaro Koršunovo paprašyčiau atvykti pastatyti spektaklio apie emigrantus. Pati norėčiau suvaidinti bent mažytę rolę. Kursiokę Agnę su Bražu pakviesčiau susukti filmo apie mus. Pasistengčiau, kad filmas patektų į tarptautinius festivalius.

Į Airijos barus prastumčiau mūsišką alų. Iš bačkos. Kaip ir pridera. Suderėtume kurį - Švyturį, Kalnapilį ar Uteną.

Net galėčiau avėti aukštakulnius. Man net nereiktų 300 000. Susitartume.