Tuesday, July 31, 2007

Robertas Kundrotas / Algimantas Lyva "Sugrįžimas"

Internete ieškodama informacijos apie repatriantus užklydau į rašytojų Roberto Kundroto ir Algimanto Lyvos skiltį 1000 arbatos puodelių. Siūlau paskaityti.

Sugrįžimas

– Mane aplenkė greitas gyvenimas. Nesugebėjau svetur pavyti sėkmės. Sugrįžau namo ieškoti laimės, – atsiduso repatriantas.
Jis atsivežė žalius dolerius, žalią kortą ir žalią kepurę su užrašu „Las Vegas“. Ir viskas. Kas jo laukė gimtoje žemėje? Tetos namelis, kurį netikėtai paveldėjo. Ramybės būstinė buvo tik nutriušusi troba Šnipiškių rajone, visai šalia spėriai augančių dangoraižių. Kas bus, kai baigsis doleriai? Nykiai pasitiko vargana tėvynė. Liko tik 2 milijonai žmonių. „Daugiau nei latvių ar estų”, – guodė save klajūnas. Repatriantą kamavo jausmas, kad jis kažką svarbaus pražiopsojo, netapo nei turtingu, nei originaliu žmogumi, asmenybe. Nestumtelėjo savęs į priekį. Sunku būti silpnam, nors kišenės pilnos dolerių. Bėgo dienos. Nyku, bet į Los Andželą grįžti nesinorėjo. Kol kas. Reikia palaukti stebuklo. Bet repatriantas sulaukė tik katastrofos. Vakare grįžęs iš Europos prekybos centro jis rado liepsnojančią savo lūšnelę. Nespėjo ištraukti nė mobilaus telefono, kai kažkoks tipas griebė už rankos.
– Nešdinkis, amerikone, kol gyvas, antraip sudegsi pragare!
Prie repatrianto prisėlino dar du kraupios išvaizdos subjektai.
– Aš paveldėjau šį namą! – suriko lūšnos savininkas.
– Ar tikrai?
– Turiu dokumentus, bet jie dega!
– Štai dublikatas, kuriame juodu ant balto parašyta, kad pardavei lūšną už tūkstantį litų. Neblogas sandėris.
– O žemė?
– Žemė priklauso savivaldybei. Štai raštas.
Repatriantas pažvelgė į popierius. Viskas teisingai. Firminiai blankai, atspaudai, parašai.
– Imk pinigus ir nešdinkis!
Repatriantui greitai apsispręsti padėjo itin skaudis smūgis tiesiai į saulės rezginį.
– Gerai, duokit pinigus. Išvažiuoju!
– Nešdinkis, prakeiktas janki! – paragino smogikas.
Laukdamas lėktuvo repatriantas krūpčiojo išsigandęs net vaiko žvilgsnio. Nurimo, tik kai lėktuvas pakilo į orą.
– Ačiū, Dievui! Koks aš kvailys, daugiau niekada čia negrįšiu.
Liežuvis neapsivertė net Lietuvos vardą ištarti.

2 comments:

Anonymous said...

Kažin ar daug yra tokių, kuriem 'Liežuvis neapsiverčia net Lietuvos vardą ištarti'?

Lina said...

Anonymous, cia vis delto novele, manau, kiek paastrinta ;)