Darkart įsitikinau, jog rato aš neišradau. O maniau... Tai, ką rašau, apie ką savo virtualiajame kampe (ačiū p. Zuokui už gražią definiciją) godoju, bumbu, murmu ir priekaištauju, jau seniai juodu ant balto išdėstyta. Taigi, kaip pasakytų Ekleziastas, viskas yra tuštybių tuštybė.
Šį rytą lovoje praleidau su Jurgiu Kunčinu. Jo "Užėjau pas draugą" rinktinėje sudėtas noveles užgėriau juoda kava. Ir pamaniau, kad pasiutiškai taikliai dėdė rašo apie mus, lietuvius. Siūlau ir jums paskaityti. Skubom nutrauktą tekstą galite užgerti kava. Ar vynu. Vis dėlto šeštadienis.
1-2 psl.
3-4 psl.
Saturday, September 29, 2007
Darkart apie mus, lietuvius. Per J.Kunčino prizmę
Labels:
identitetas,
Knygos
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
2 comments:
tikrai, reikia dažniau atsigręžti į Lietuvos klasikus, gali ką daugiau apie save sužinoti, ir ačiū už tekstus, kad nepatingėjai padirbėti
Na toki tekstuka geriau "virskinti" su viskiu paskaninta arbata...
Post a Comment