Pasikultūrinimas

Vakar buvau Feist koncerte. Dubline jie dažnai supuola į dvi kategorijas: arba vyksta didelėse salėse (a la "Siemens arena" Vilniuje), kur paskęsta ne tik garsas, bet ir atlikėjas, arba, nesvarbu kur bevyktų ir kas groja, koncertas išperkamas prieš n laiko. Taip atsitiko ir su Lang Lang pasirodymu, kuris įvyks vasarį (!), dažniausiai panašiai atsitinka su visais atlikėjų, apie kuriuos sužinau atvykstant, koncertais. Kadangi nekabu ant laido ištisą parą, daug ką pražiopsau.

Į pastarąjį Feist koncertą bilietus pirkome prieš keletą mėnesių. O buvo labai gražu. Sakoma, kad vieni atlikėjai geriau skamba gyvai, o kiti - įrašuose (lietuviai, pripažinkime, dažniausiai geriau skamba (jei apskritai skamba) antruoju atveju, mat gyvai ne tik nedainuoja, bet neretai ir negroja). Tai štai šita smulkutė mergina iš Kanados, ir viena kaip pirštas likusi ant scenos, tik su gitara ant kaklo ir į ją nukreiptu prožektoriumiu, kala į klyną. Na, gal nekala, ne tokia jos muzika... Publikos iškviesta pakartojimui ant scenos net apsiašarojo... Ir kiekvieną dainą ne sudainavo, o išdainavo. Iš širdies, švariai ir be maivymųsi.

Be to, kažkaip netyčia nusipirkau pigiausią "Bulmers" mieste. Barmenas neapsižiūrėjo ir man už du butelius paklojus dvidešimtinę grąžos atidavė 19.60... Su drauge susimąstėme, ką šiais laikais galima įsigyti už dvidešimt euro centų. Regis, gal tik degtukų...