Thursday, April 12, 2007

Mažylio klausimas

"Why is it just old people that live in Lithuania?"* - neseniai paklausė manęs sūnėnas.

Spalį jam sukaks septyneri, o liepą su tėvais jis vyks atostogų į Lietuvą. Jo kambaryje prie lovos priklijuota Trispalvė, minkštasuolyje guli iš Lietuvos mano parvežtas draugės siūtas meškis, o vakarais susirangę lovoje mes skaitome "Mažylį ir Karlsoną". Lietuviškai.

Sūnėnas pats lietuviškai dar neskaito, kol kas neblogai supranta, tačiau jau sunkiai kalba. Bet jis moka airiškų dainelių ir per Kalėdas angliškai deklamuoja eilėraštukus. Kai nuėjo į lituanistinę mokyklėlę "Keturi vėjai", vaikai jį praminė "airiu".

Galima putoti, kodėl jis nekalba lietuviškai. Galėtume kaltinti tėvus, kažkada pirmąkart jo angliškai paklaususius "How was the school today?" Grįžus iš angliakalbės aplinkos atsakyti angliškai jam buvo paprasčiau. Galėtume kaltinti "labai gerą daiktą" televizorių, jo airius draugus, "Nintendo" ir net mūsų profesūrą, nesukuriančią modernios kompiuterinės programos ar žaidimo, kurių pagalba vaikai galėtų mokytis lietuviškai (o juk būtų puiki investicija).

Aš vis mėginu nieko nebekaltinti. Tiesa, su žavesiu prisimenu Elzase (Prancūzija) sutiktą švedę, su partneriu prancūzu auginančią du berniukus. Vaikai mokykloje mokosi anglų ir vokiečių, namie kremta švedų gramatiką,o prancūziškai bendrauja su draugais kieme.

Tačiau grįžkime prie mano sūnėno klausimo. Lietuva jam - močiutės ir seneliai Anykščiuose, Alytuje ir Vilniuje. Jis prisimena: močiutė Anykščiuose augina dieviškai saldžias braškes, močiutė Alytuje - baltais plaukais, o močiutė Vilniuje - Linutės ir mamos mama. Atsakydama sūnėną tikinau, kad Lietuvoje gyvena daug vaikų ir jis būtinai juos sutiks liepą išėjęs pažaisti į kiemą.

Taigi jei vasarą smėlio dėžėje jūsų vaikas sutiks angliškai kalbantį berniuką lietuvišku vardu, neskubėkite namo: galbūt jūsų vaikas pramoks ką angliškai, o mano sūnėnas prisimins lietuvių. Beje, kalboms jis labai imlus, todėl vis dėlto kalbu su juo lietuviškai ir versdama Astridos Lindgren knygos puslapius neprarandu vilties, kad kada nors jis galės ją skaityti pats.

*Kodėl Lietuvoje gyvena tik seni žmonės? (angl.)

4 comments:

Alice said...

Net nusijuokiau paskaiciusi tavo gauto siuntinio turini. Labai primena mano seses siunciamus siuntinius, kuriuose visada buna lietuvisko sokolado ir kontraceptiniu priemoniu.

Tik pagalvok, kiek kilogramu sokolado ir kiek pakuociu kontraceptiniu palieka Lietuva kasdien... Rudi vokai, pilkos dezutes, balti paketai su plastiku pilnu burbuliuku, kuriuos galima susprogdinti tarp pirstu, kai isimi visas atsiustas dovanas.

Kiek geranoriskumo ir ilgesio issiunciama tuose siuntiniuose... Lietuviskas sokoladas tapo kodu "as taves pasiilgau", o lietuviski zurnalai reiskia "galvoju apie tave", atvirutes su Nida & Vilniaus senamiesciu - "laikykis ten ir prisimink mus cia."

Anonymous said...

Patinka man tie straipsniukai :)

Kristina said...

Na taip, graži, su meile siųsta siunta visada pradžiugins. Juolab jei siunčia mylimas, pasiilgtas, seniai nematytas žmogus.

kuptu said...

Įdomus straipsnis, įdomus vaiko/suaugusiojo klausimas