Ruošiuosi draugės "atemigravimui". Išsikuopiau spintą, į labdarą atidaviau maišelį su rūbais, kurių jau nebenešioju, o betvarkydama lentynas atradau šūsnį atvirukų, gautų čia Kalėdų, Naujųjų metų ir gimtadienienio proga. Vėl beskaitydama Susan Sontag jos surinktose citatose apie fotografiją atradau vieną, kur Erkiulis Puaro užklausia, kodėl žmonės neišmeta nuotraukų. Žymusis Agatos Kristi detektyvas atranda tris priežastis:
* Tuštybė
* Sentimentai
* Neapykanta (kažkas tave įskaudino - galbūt norėsi pasilikti to žmogaus fotografiją, - sako E. Puaro)
O kaip yra su atvirukais ir juose įrašytais palinkėjimais, pasveikinimais ir palaiminimais? Lyg ir negražu būtų išmesti močiutės sukurtas eiles ar mamos palinkėjimą. Be to, kai tokie pasveikinimai gaunami būnant toliau nuo namų, jie įgauna daugiau prasmės, tampa brangesniais iš brangių. Bėda ta, kad kaupti visko neišeina... Kaip čia pasielgus, kad niekieno neįskaudinčiau, o po to nesigailėčiau?
Sunday, October 14, 2007
Ką daryti su senais atvirukais?
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
3 comments:
Tik ką ilgai atidėliojęs sufotografavau gerą šūsnį. Popietės šviesoj ant balto fono. Ir išmečiau
Kiek teko per 7 metų kraustytis, viską sumažindavau iki minimumo (žurnalus, iškarpas, bukletus, etc.) Vienintelių atvirukų ranka nekyla išmesti... Išmetu paprastai visus, kuriuose apart atviruko užrašymo "Merry Christmas" yra tik žmonių vardai ir data. Pasilieku visus, kuriuose šis tas daugiau... (lietuviai paprastai turi gilias atvirukų rašymo tradicijas: citata, eilėraštis, sveikata, vardai, vietovės, datos...) O jei visai nėra kur jų laikyti, pasilik tuos, kuriuos siuntė tėvai, seneliai ar mylimieji. Bus kuo senatvėje pasidžiaugti. :-)
Labutis, mes ka tik atsikraustem i Dublina is Amerikos (irgi tokie "idavikai" kaip tu :-)). Per 8 metus kelioniu atviruku prisirinko pilna televizoriaus deze... Tai as kaip ir labas.blog - jei tik varda pasirase tai metu lauk! Neverta moketi uz dezes su parasais siuntima :-)
Post a Comment