tag:blogger.com,1999:blog-346430622012-01-31T06:10:48.592ZTiems, kurie išvyko ar norėtų išvykti. Apie pusryčius, pietus ir vakarienę. Kelionę autobusu į darbą ir skambučius į Lietuvą. Truputį apie meilę ir šiek tiek apie politiką. Apie mano, tavo ir mūsų kasdienybę. Svetur.Linanoreply@blogger.comBlogger1841100tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-20043685514036708032009-02-06T15:45:00.002Z2009-02-06T15:48:24.247ZMatau, jog kai kurie čia vis dar užklysta, tačiau šis blogas atnaujinamas nebebus. Į debesį susitelkė 184 įrašai. Kada nors susitiksime. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SYxblTe0cEI/AAAAAAAAAxg/rstASQwpEr4/s1600-h/Picture+2.png"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;width: 400px; height: 237px;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SYxblTe0cEI/AAAAAAAAAxg/rstASQwpEr4/s400/Picture+2.png" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5299711557951057986" /></a><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2004368551403670803?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-56069280439100585582008-06-23T02:37:00.005+01:002008-06-23T12:03:27.109+01:00Na ką, <a href="http://www.monstersandcritics.com/arts/features/article_1412713.php/In_photos_Spencer_Tunick_nude_installation_in_Dublin_Bay?page=2">įsiamžinau Dubline</a> (tiesa, čia ne Spencerio Tunicko daryta nuotrauka - pastaroji turėtų atvykti paštu). Paklausiau <a href="http://www.sigurros.com/main/streaming.asp">dieviškai gražios muzikos</a> (nuotrauka ties naujuoju "Sigur Ros" albumu "Með suð í eyrum við spilum endalaust" keistai panaši į S. Tunicko) ir pakeičiau profilį. Nuo šiol rašysiu apie vyną. Užsukite. Skaitykite. Ragaukite. Komentuokite. <br /><br /><a href="http://gerovynoblogas.blogspot.com">GERO VYNO BLOGAS</a><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5606928043910058558?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-6824308246122928732008-06-07T01:17:00.008+01:002008-06-08T15:37:20.707+01:00Dienos Dubline slenka pamažu. Kartais šonus pakaitina pro debesų plunksnas prasispraudžianti saulė. Jau spėjau nusvilti. Užvakar, tiesa, pliaupė dideliais lašais. Vakar vėl mėginau su manimi fotografijos NCAD besimokiusių studentų ir savo nuotraukas įpiršti masiniam vartotojui, žalios žolės Smaragdo saloje ieškančiam turistui, gatvės kičo mėgėjui. Jau keletą mėnesių turime savo stendą Dublino širdyje esančiame Temple Bare kas šeštadienį vykstančiame <a href="http://www.dublintourist.com/details/cows_lane_fashion_and_design_market.shtml">Cow's Lane DesignerMart</a>. Prekiaujame papudruotu pastelinių spalvų grožiu. Jau pardaviau vieną savo nuotrauką. Kai kurie yra pardavę po daugiau. Su ta pačia kompanija vėlgi tame pačiame Temple Bare esančioje Smock Alley Cafe dalyvaujame šią savaitę atidarytoje parodoje <a href="http://www.visitdublin.com/Events/AllDublinEvents/Detail.aspx?id=242&mid=4692<br />"><b>Dark River Pool: Views of Dublin City</b></a>. Iš degtukų dėžutės pasigaminau pinholą ir atspaudžiau savo refleksiją apie Dubliną. Jei bus laiko, ateikite pažiūrėti. <br /><br />Blogo pastaruoju metu aktyviai neatnaujinau, kadangi buvau išvykusi porai dienų su iš Lietuvos atvykusiomis draugėmis darkart pažiūrėti į vandenyną ir kalnus. Buvo gražu. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SEnUGUywjdI/AAAAAAAAAdk/nw8rfSehs_o/s1600-h/smavys.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SEnUGUywjdI/AAAAAAAAAdk/nw8rfSehs_o/s320/smavys.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5208927649156599250" /></a><br /><br /><center>Avytės ganykloje</center><br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SEvrWm1OMQI/AAAAAAAAAd0/57-XK_AGIwI/s1600-h/smdingle.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SEvrWm1OMQI/AAAAAAAAAd0/57-XK_AGIwI/s320/smdingle.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5209516167597535490" /></a><br /><br /><center>Dingle pusiasalis. Pats vakariausias Airijos taškas</center><br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SEvsFn9irAI/AAAAAAAAAd8/xHKqFhdpX3k/s1600-h/smstonesshore.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SEvsFn9irAI/AAAAAAAAAd8/xHKqFhdpX3k/s320/smstonesshore.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5209516975354719234" /></a><br /><br /><center>Atlanto vandenynas</center><br /><br />Netyčia sulaukiau elektroninio laiško su kvietimu stoti į Tėvynės Sąjungą, nors tokie kvietimai vargiai gali netyčia kibernetiniais kontaktais atkeliauti. <br /><br />Vienas airis, vadovaujantis anglų kalbos mokyklai Dubline, liepą atidaro internetinę svetainę, kuri bus orientuota į Airijon atvykstančius užsieniečius. Tokių svetainių buvo ir anksčiau atidarinėta, tik jos pamažu žlugo. Lenkai tebeskaito lenkiškai, lietuvaičiai - lietuviškai. Svetainė <a href="http://babylonradio.com/">"Babylon Radio"</a> (čia tik jos būsimi griaučiai) nuo kitų skirsis tuo, jog joje bus internetinis radijas, visą parą transliuosiantis angliškai. Vėliau ketinama prašyti FM licencijos. Gavau iš iniciatorių kvietimą susitikti ir pasiūlymą vesti savo laidą. Kaip tyčia prieš išvažiuojant... Pažadėjau paklausinėti, gal atsiras koks kitas lietuvis ar lietuvė, norintys Airijoje turėti savo radijo laidą anglų kalba. Arba rašyti jiems angliškai. Brūkštelkite, jei kas susidomėtumėte lina.zigelyte[eta]gmail[taškas]com. Kol kas pinigų nežadama, nes projektas visai kūdikiškai šviežias. Bet kompanija labai maloniai nuteikianti. <br /><br />O šiaip jau noriu aš bristi iš šitos emigracijos balos, liautis atstovauti emigrantų interesams, liautis ginti save ir kitus, peikti lietuvišką būdą, ieškoti teigiamybių airiškame, kaltinti valdžią ir koneveikti mūsų ambasadą Airijoje. Norisi mažiau rašyti ir skaityti daugiau. Ne vien pro langą į pasaulį žiūrėti. Arba prasimušti naują eketę virtualioje erdvėje. Prieš porą dienų jau kūriau requiem savo blogui, bet google'as veikė lėtai, taigi nepavyko užsidaryti ;)<br /><br />O kol kas po pusantrų metų rašymo apie savo ulisus Dubline išeinu kūrybinių atostogų. Nebenoriu kartotis, todėl apie emigraciją ir emigrantus bloginsiu vis rečiau, bent lietuviškai, kadangi anglakalbiai auditorijai dar jaučiu kai ko neparašiusi. Gal netyčiom labai įsikvėpusi dar ką parašysiu ir prisikelsiu emigracijoje-etc kaip feniskas iš pelenų, bet kol kas planuoju pamažu bristi iš šitos balos ir kurti kažką naujo. Ieškau naujų temų naujiems blogams. Keletą minčių jau turiu. Lai ramiai išsiguli kaip gero vyno butelis. Ačiū, kad skaitėte. Susitiksime tinkle. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SEnUXIq_csI/AAAAAAAAAds/ifG8ccZSID4/s1600-h/guinness.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SEnUXIq_csI/AAAAAAAAAds/ifG8ccZSID4/s320/guinness.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5208927937960571586" /></a><br /><br />PS Bloggeris gyvatė vėl lėtai veikė, daugiau nuotraukų būčiau pakrovusi...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-682430824612292873?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-78257055897990632812008-05-18T22:49:00.002+01:002008-05-18T22:57:22.826+01:00<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SDCkp8P1SeI/AAAAAAAAAdc/tVdZtq85W74/s1600-h/halfpenny.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SDCkp8P1SeI/AAAAAAAAAdc/tVdZtq85W74/s320/halfpenny.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5201838610067048930" /></a><br /><center>Ha'Penny Bridge. Dublin pinhole</center><br /><br />Dubline gyvenu trejus metus. Neseniai supratu, kad visai neturiu nuotraukų, kurias norėčiau atsispausti ir pasakyti sau ir kitiems: va, čia Dublinas, čia aš gyvenau (vis dėlto pamažu įsijaučiu į lagamininę nuotaiką). Nors fotografuoju, ir lyg nemažai, sau mielų Dublino kadrų nelabai turiu. Tai štai pasigaminau pinhole <a href="http://www.metacafe.com/watch/884241/matchbox_camera/">fotoaparatą iš degtukų dėžutės</a> ir nutariau į dėžutę sudėti savo prisiminimus iš čia praleistų metų. Aplankyti man mielas vietas. <br /><br />Birželį su degtukų dėžute prasieisiu per Vilnių. Kas sumąstė skaitmeninę fotografiją? Ir kam ji?..<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7825705589799063281?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-38820905494197200432008-05-14T23:04:00.006+01:002008-05-15T00:19:45.132+01:00Pykstu. Kiš miš, o ne žinių visuomenė Lietuva yra. Bobučių pasakos, o ne informacijos tinklas. Kronikos, o ne naujienos. Elementari lodarystė. Norite pritraukti turistų į mūsų žemelę? <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SCtlkcP1ScI/AAAAAAAAAdM/qGwPq5666yU/s1600-h/baltasis.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SCtlkcP1ScI/AAAAAAAAAdM/qGwPq5666yU/s320/baltasis.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5200361871461665218" /></a><br /><center><i>Baltasis. Foto©mano</i></center><br /><br />Pamėginkite angliškai paieškoti informacijos apie kultūrinius įvykius Lietuvoje (teatrus, koncertus, festivalius) ir suprasite, kodėl dažniausiai kultūrinis turizmas mūsų Tėvynėje baigiasi po lietuvaičių sijonais.<br /><br />Informacijos anglakalbiams apie įvykius sostinėje birželį - <a href="http://www.vilnius-life.com/events/info.php?month=6&year=2008">nulis</a>. Čia, berods, prie Vilnius - Europos kultūros sostinė atributų priskiriama svetainė. Mažiau pranešimų spaudai apie Europos miestuose besileidžiančius <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2008/04/lietuva-mituose-juokiasi-puodas.html">angelus</a> iš Vilniaus siuntinėkite - jei tie angeliukai ir apžavės ne kuriuos, ko jie atvyks į Lietuvos sostinę pažiūrėti? Ką jau bekalbėti apie tai, jog <a href="http://lietuva.lt/">www.lietuva.lt vis dar neveikia</a>.<br /><br />Gūglinu. "Lietuva kultura". <a href="http://www.culture.lt/">Ačiū už katalogą</a>. <br /><br />Pasiknaisioju atminties archyvuose. LVSO svetainė. Randu koncertą, kuris vyks tuo metu, kai būsiu Lietuvoje, su <a href="http://www.youtube.com/watch?v=5ZRbko3UsnQ">gražia programa</a> ir orkestru iš Maskvos. Deja, <a href="http://www.lvso.lt/concerts_item.php?pid=13&id=316">nenurodoma bilietų kaina</a>.<br /><br />Improvizuoju. <a href="http://www.okt.lt/index.php3?menu_id=3&parent=3&lang=l&sid=2008-06-01">O.Koršunovo svetainėje kiek daugiau vilties </a> ką nors rasti. Bent yra birželio repertuaras. <br /><br />Gūglinu toliau. "Kaunas kultūra". Esu <a href="http://www.kaunas.lt/190?sid=2072">nuboškiama čia</a>. Tiesa, šiek tiek daugiau turinio apie <a href="http://www.vilniusfestivals.lt/">festivalius Vilniuje</a>. <br /><br />Delfi - <a href="http://whatson.delfi.lt/events/theatre/?path=e-4&timeFrom=00:00">informacija porai savaičių į priekį.</a><br /><br />Mielieji, tai gerai, kad aš turiu draugų ir pažįstamų Vilniuje, kalbu lietuviškai, atvykusi nesibodžiu naudotis visuomeniniu transportu ir klausytis svetimų pokalbių jame - kartais nugirsti įdomių naujienų. Tačiau nejau negalima sumąstyti vieno portalo, kuriame būtų informacija apie kultūrinius renginius Lietuvoje? Juk vasara jau čia pat. Nenuostabu, kad lenkai mina vis to pačio Žurfako kiemelio trinkeles metai iš metų. Kad, regis, daugiau ką veikti Lietuvoje nėra. Jei kelionę planuoji. O kai teturi savaitę, planuoti reikia.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3882090549419720043?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com8tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-34084195376955211672008-05-10T15:55:00.003+01:002008-05-10T16:00:31.995+01:00Rūtai virtualiai spaudžiu dešinę ir sveikinu pradėjus rašyti nenuobodų, labai aktyviai atnaujinamą ir smagiai besiskaitantį blogą <a href="http://mamadienis.blogspot.com/">Mamadienis</a>. Rūta prisipažįsta esanti mama su pliusais ir minusais ir auginanti ketverių metukų Liepą ir metukų Barborą. Blogą pati sako pradėjusi rašyti, kad netaptų nusivylusia namų šeimininke. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SCW32plAqYI/AAAAAAAAAc8/P84jBL57Br4/s1600-h/175_7505.JPG"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SCW32plAqYI/AAAAAAAAAc8/P84jBL57Br4/s320/175_7505.JPG" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5198763494371010946" /></a><br /><center><i>Rūta su Liepa. Foto©mano</i></center><br /><br />Dienoraštis greičiausiai turėtų būti populiariausias tarp mamų ir tėčių, nors ir man - bevaikei viengungei - įdomu paskaitinėti. <br /><br />Džiugai iš <a href="http://www.nezinau.lt">Nezinau.lt</a>- parašysi apie <a href="http://mamadienis.blogspot.com/">Mamadienį</a>? :)<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3408419537695521167?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-48917462202114801942008-05-09T12:04:00.003+01:002008-05-09T12:09:11.676+01:00Ar pastebėjote, jog kai vyrukai ima bristi į gilius fotografijos vandenis, vos pramokę, kuo išlaikymas skiriasi nuo diafragmos, iškart imasi fotografuoti nuogas mergaites? Aktais to nepavadinsi. Šleikutė nuslysta, o iš džinsų išnyra baltų kelnaičių nėrinukai. Du brendžio ir padrąsinama išsinerti iš liemenėlės. Po dar vienos taurės brendžio rankos liaujasi dangstyti tas vietas, kurias taip godžiai akimis ryja objektyvas (fotografas). Nepatogumą, baimę ir Ievos dukroms ant pečių užkinkytą gėdą keičia apsvaigęs kiek apsiblauses alkanas žvilgsnis, o fotografas klupčioja ties mūza ir apkvaitęs į kadrą talpina atidengtas paslaptis. Gerai, jei gaunasi kas įdomesnio ir nebanalaus. <br /><br />Prieš keletą metų, kuomet ėmiau mokytis, kurią knopkutę paspaudus Zenitas ima fotografuoti ir ką reikia atšauti, kad į Nikoną įdėtum juostelę, ir mane kalbino pozuoti tokie du berniukai. Vienam net jaučiau šiokią tokią simpatiją, kuri taip ir liko kažkur dulkėti kaip neišryškinta juostelė.Tuomet nesutikau - pernelyg intensyviai jie mane kalbino, be to, savo kūnu nebuvau labai patenkinta. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SCQwLZlAqVI/AAAAAAAAAck/NmIuUD00mLw/s1600-h/354920.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SCQwLZlAqVI/AAAAAAAAAck/NmIuUD00mLw/s320/354920.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5198332842295208274" /></a><br /><br /><center><i>S.Tunicko instaliacija Amsterdame</i></center><br /><br />Emigracijos plantacijose palikusi kelis atliekamus kilogramus ir kiek išdrąsėjusi birželį stosiu prieš <a href="http://www.artnet.com/usernet/awc/awc_thumbnail.asp?aid=425378777&gid=425378777&works_of_art=1&cid=129836">Spencerio Tunicko objektyvą</a> su keletu tūkstančių <a href="http://www.spencertunickireland.ie/">Dublino gyventojų</a>. Jis jau išrengė 18 000 Meksiko gyventojų, 2,500 žmonių Montrealyje, o prieš porą metų pozuoti ant tirpsntančio ledyno Šveicarijoje dešimties laipsnių šaltyje sukvietė <a href="http://www.guardian.co.uk/world/2007/aug/19/artnews.art">600 savanorių</a>. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SCQwVZlAqWI/AAAAAAAAAcs/aF7-pH1andw/s1600-h/switzerland_tunick.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SCQwVZlAqWI/AAAAAAAAAcs/aF7-pH1andw/s320/switzerland_tunick.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5198333014093900130" /></a><br /><br /><center><i>S.Tunicko instaliacija ant ledyno Šveicarijoje</i></center><br /><br />Kritikai sako, jog S. Tunicko nuotraukose <a href="http://www.slate.com/id/2182124/">nėra nieko kito</a>, tik "Wow" efektas - jėzuli, kiek daug nuogutėlių žmogučių. Formulė paprasta - išrenkti žinomą vietovę (dažniausiai urbanistinę), išrengi krūvą žmonių ir fotografuoji. Racijos tame yra. Skandalo elemento S. Tunicko instaliacijose greičiausiai daugiau nei meninės vertės, nors jo nuotraukos su <a href="http://www.towleroad.com/2006/12/world_aids_day_.html">85 ŽIV virusu užsikrėtusiais žmonėmis "Positively Naked"</a> viename Niujorko restoranų sukelia daug minčių.<br /><br />Kai kurie airiai sunerimo, ar S. Tunickas įsivaizduoja, kaip atrodys tūkstančiai nuogų airių - čia tau ne ispanai ar meksikiečiai. Be to, daugelis sunerimo dėl neprognozuojamo Airijos oro. Nepaisant to, praėjus trims dienoms po to, kai internete buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti fotosesijose Dubline ir antrame pagal dydį Airijos mieste Korke, Dubline atsiliepė 1 359 žmonės, o Korke - 539. <br /><br />Nustebau, nes visi mano raginti pažįstami ir draugai sureagavo skeptiškai. Vienintelė mergina, prisipažinusi svarsčiusi apie pozavimą, yra kanadietė. Sakau, gal tarp tų prisiregistravusiųjų taipogi bus vieni užsieniečiai? Birželį sužinosiu. S. Tunicką į Airiją pasikvietė Dublin Docklands Development Authority ir Cork Midsummer Festival. Organizatoriai žada, jog nuogut nuogutėliai tebūsime maždaug pusvalandį. Be to, gausime po nuotrauką. O tuomet googlinkite ir <i>cherchez moi</i>. :) Nesu ekshibicionistė, nudistė ar kitokia -istė. Tiesiog galvoju, jog kartais gyvenime reikia daryti tai, ko niekada nesi daręs ar dariusi. <br /><br />Galėtų Vilnius pasikviesti S. Tunicką kitąmet. Ar baltai išdrįstų?<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4891746220211480194?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-31921898420675155022008-05-07T20:21:00.001+01:002008-05-07T20:23:37.836+01:00Paskambino močiutė. Sako: <br /><br />- Linute, noriu tave pasveikinti!<br /><br />- Už ką? - stebiuosi.<br /><br />- Taigi parašei straipsnį ant visos Lietuvos!<br /><br />- Kokį? - klausiu, nes nepamenu, kad ką būčiau rašius spaudoje. <br /><br />- Taigi į Delfį parašei... Laimutė sakė. <br /><br />Laimutė - tai mano teta, gyvenanti Kaune, o Laimutei pasakė jos dukra ir mano pusseserė Rita, gyvenanti Kanadoje. Gėda prisipažinti, bet su pussesere jau porą metų nebendravau... Bet paskaito apie mane... Gerai. <br /><br />Sužinojusi naujienas apie straipsnį Delfyje močiutė išskubėjo į "Iki", nusipirkti to laikraščio. Delfio. Bet nerado... Pardavėjos sakė, kad tokio negauna. Po to močiutė prisiminėjo, jog kažkada buvau sakiusi, jog dirbau Delfi. Gaila, kad fiziškai taip ir neteko močiutei parodyti, kame aš dirbau. <br /><br />Dabar ji laukia, kol Laimutė atveš tą laikraštį.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3192189842067515502?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-11273533829165069152008-05-04T17:57:00.007+01:002008-05-04T18:15:22.321+01:00Grįžom. Tiesa, grįžom prieš savaitę, tik nepavyko anksčiau parašyti. Nacionalistai neužsipuolė. Mes irgi niekuo nepuolėme.Tik keistai į mus, kameras ant kaklų pasikabinusius, žiūrėjo visi. O gal tik pasirodė. Matyt, susireikšminu. Kaip ir visada išvykusi iš Airijos sostinės, paganiau akis į architektūrą (viena, ko tikrai trūksta Dubline, ir niekaip neatseku priežasties, kodėl - gal kas žinote?). Ne Roma, bet visokių šabakštynų ir bokštelių Belfaste sotu. Keista buvo kone visai negirdėti lenkų kalbos. Mieste labai nedaug turistų (tiesą sakant, mes trise jautėmės lyg būtume vieninteliai), nedaug užsieniečių, nedaug spalvotų žmonių. Aš manau, kad ankstesnė Belfasto istorija padarė savo.<br /><br />Pasifotografavome. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SB3rTdcPpiI/AAAAAAAAAcE/E6D7oBYdcyo/s1600-h/houses.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SB3rTdcPpiI/AAAAAAAAAcE/E6D7oBYdcyo/s320/houses.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5196568264608556578" /></a><br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SB3sDNcPpjI/AAAAAAAAAcM/E034n-8IMx4/s1600-h/yellow.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SB3sDNcPpjI/AAAAAAAAAcM/E034n-8IMx4/s320/yellow.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5196569084947310130" /></a><br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SB3sLNcPpkI/AAAAAAAAAcU/qBVwmp3ijBw/s1600-h/kiemelis.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SB3sLNcPpkI/AAAAAAAAAcU/qBVwmp3ijBw/s320/kiemelis.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5196569222386263618" /></a><br /><br />Žymiai pigiau nei Dubline išgėrėme alaus - pustrečios pintos tekainavo dešimt eurų. Ir nužygiavome ten, dėl ko atvykome. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SB3tVtcPplI/AAAAAAAAAcc/bpVTHqmKjsg/s1600-h/ebjork.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SB3tVtcPplI/AAAAAAAAAcc/bpVTHqmKjsg/s320/ebjork.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5196570502286517842" /></a><br /><center><a href="http://edfoto.net/main.php">Edgaro Donelos nuotrauka</a></center><br /><br />Björk apšildžiusią DJėję <a href= "http://www.myspace.com/leilaarab">Leila Arab</a> praignoravau - kiek per psichodelinė pasirodė ir melodingumo pasigedau. Beje, įdomu, kas panelę Guðmundsdóttir apšildys Vilniuje, Vingio parke. <br /><br />Kalbant apie pačią vietą, <a href="http://www.gotobelfast.com/TDVenueUploads/waterfront_insidex200.jpg">Waterfront Auditorium</a> koncertui be galo tiko. Vingio parke taipogi turėtų būti įspūdinga, jei bus daugiau grafikos, mat neišnaudoti parko kupolo būtų nuodėmė, bet girdėti Björk kamerinėje aplinkoje yra neišdildomas įspūdis. <br /><br />Išsamesnį grotos programos aprašymą galite paskaityti <a href="http://blog.theprocrastinatrix.com/2008/04/monday-bjork.html">čia</a>. Naujesni gabalai nebūtų mano arbatos puodelis, kaip sakoma Airijoje. Na, nebent jei būčiau dūkusi pirmose eilėse, bet šįkart pižoniškai sėdėjau balkone. Tačiau gyvai klausytis nykštukinės Björk tobulai išdainuotų <a href="http://www.youtube.com/watch?v=R774caGW2HE">"Hunter"</a> ir <a href="http://www.youtube.com/watch?v=IZOWP6QQdRE">"Aurora"</a>, jai vaikiškai strykaliojant basomis po sceną ir vedančiai publiką iš proto vos mostelėjus rankomis, buvo nepakartojamas jausmas. Po kiekvienos dainos minkštai skandinaviškai ištariami du žodžiai "Thank you" ir vėl naujas gabalas. Ir dar buvo lazeriai, klavesinas, visokie šviesos efektai... Ir prieš ketverius metus Atėnuose atlikta "Oceania".<br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/uUp9IKBRR_Y&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/uUp9IKBRR_Y&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><br /><br />Taigi tiems, kuriems artimesnė ankstesnė Björk muzika, teks pakentėti per gerokai dunksinčius, bumsinčius ir rave'inančius naujesnius gabalus, bet kone pusė atliktų dainų Vingio parke turėtų būti iš ankstesnio repertuaro. Tiesa, kai kas ir iš naujesnių man irgi patiko. <br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/R8s4AEKrYm0&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/R8s4AEKrYm0&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><br /><br /><a href="http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=16711767">Bobas Dylanas</a>, <a href="http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=16402284"> Björk </a>. Neblogai, Lietuva! Anksčiau tebūdavo Rusijos estrados korifėjai ir Chrisas De Burghas. "Siemens arenoje" garsą jau sutvarkė? Gal atvažiuos ir daugiau žvaigždžių.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-1127353382916506915?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-37479216541528225902008-05-01T00:44:00.002+01:002008-05-01T00:46:49.027+01:00Ir ką gi emigrantai darytų be interneto? Sėdėtume lyg Platono oloje ir kontempliuotume apie Lietuvoje sklandancias naujienas ir gandus apie save. Lauktume iš Lietuvos parsiunčiamų laikraščių ar iškarpų. O dabar va, atsidarai DELFI - paskaitai, prikomentuoji ir ramu. :) <br /><br />Pasmalsaudama kartais atsidarau savo blogų lankomumą. Porą dienų nutariau pailsėti nuo interneto. Tuomet atsidariau savo blogą, pažiūrėjau lankomumą ir pamaniau, kad vakarykštis vynas dar neišgaravo. Klykavau iš džiaugsmo, kai jis perkopdavo šimtą, o kai neseniai pasiekė beveik du šimtus, niekaip nesupratau, kodėl. Bet išvydusi, jog per dieną užsuko beveik pustūkstantis unikalių vartotojų, sumąsčiau, jog greičiausiai delfiai nagus prikišo. Taip ir buvo - perspausdintas <a href="http://www.lietuviams.com/index.php?user_sub_id=15&">lietuviams.com</a> duotas interviu. Gal tik pavadinimas kiek miglotas, bet <a href="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16839286">paskaitykite, jei įdomu</a>, ką pripezėjau. Įdomu, ar ta staigi skaitytojų banga grįš.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3747921654152822590?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-83282116717243830612008-04-26T02:21:00.006+01:002008-04-26T02:31:48.069+01:00Pasidarom arbatos, jei nekantraujam, sukam į antrą minutę ir žiūrim. <br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/nzLyrQ6dc28&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/nzLyrQ6dc28&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><br /><br />Pirmadienį Belfaste šitą gabalą turėčiau išgirsti gyvai. Su dviem draugais sėsime į autobusą ir riedėsime į salos šiaurę klausytis Björk. Vilniuje šiemet ji turėtų koncertuoti Vingio parke, o Belfaste koncertas vyks operoje. Juokauju, kad Dubline ji nekoncertuoja, nes čia nėra operhauso. Na gerai, pernai ji grojo Airijoje vykusiame <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Electric_Picnic">Electric Picnic</a> festivalyje, o kai kurie sakė matė garsiausią islandę vaikštinėjančią viename Dublino parkų. Bet operos Dubline išties nėra. <br /><br />Labai seniai svajojau išvysti ją gyvai. Būtinai bus įspūdžių. <br /><br />Gražios visiems dienos. Dubline pagaliau šviečia saulė.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-8328211671724383061?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-9098153313175547112008-04-25T00:01:00.007+01:002008-04-25T00:34:28.455+01:00Pasičepsėdami sau krizename į delną. Chi chi chi. Lietuva - prie Kinijos. Chi chi chi. Čia atominė elektrinė išdegino augaliją ir visi gyvena kartoninėse dėžutėse. Chi chi chi. Čia nežinoma, kaip naudotis klozetu. Chi chi chi... Lietuvių kalba panaši į rusų. Chi chi chi...<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SBESTtcPpfI/AAAAAAAAAbs/4JhKwXcW-bs/s1600-h/angel.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SBESTtcPpfI/AAAAAAAAAbs/4JhKwXcW-bs/s320/angel.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5192951975159768562" /></a><br /><center>Angeliukas Dubline</center><br /><br />Nežinau, kuo <a href="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=16479747">mitų konkursas</a> garsina Lietuvą. Regis, tokį tikslą užsibrėžė <a href="http://www.culturelive.lt/lt/main/">Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009</a>, pristatydama idėją Delfi portale. <br /><br />"Pasaulis, mažai žinodamas apie mūsų šalį, kuria tikrovės neatitinkančius mitus. <b>Visi kartu keiskime pasaulio požiūrį į Lietuvą ir Vilnių, griaukime mitus ir skleiskime teisingą žinią!</b>" - sakoma konkurso pristatyme. <br /><br />Kokiam pasauliui ir kokią žinią skleidžia lietuviškai surašytos įvairiausiuose pasaulio kampeliuose daugiau ar mažiau blaivioje aplinkoje nugirstos kalbos ir nusikalbėjimai? Jei kas išverstų juos į anglų kalbą, aiški viena tiesa - kokie debilai tie amerikiečiai, lenkai, pakistaniečiai, vokiečiai, švedai, nigeriečiai, italai, olandai... Nusišnekėjimų fone pučiasi mūsų lietuviškasis ego lyg šalia radiatoriaus aliuminiame puode palikta mielinė tešla. <br /><br />Skaitau aš tuos mitelius, gandus, pletkus bei anekdotus ir galvoju - o kodėl Vakarai, Rytai, Pietūs ir Šiaurė turėtų ką nors žinoti apie Lietuvą? Dėl bendrojo išprusimo? Išprusimas gerai, gerai, kad mes juo giriamės. Bet ar iki susirietimo iš aplinkinių nežinojimo besikvatojantis ir dėl to juos debilizuojantis žmogus yra išprusęs? Šiaurės Jeruzalė, kurioje vaikai išsiskaičiuoja antisemitine skaičiuokle, paskutinis pagonybės bastionas, metamorfavęs į Marijos žemę, ir drąsi girtų vairuotojų tauta. <br /><br />Vasario mėnesį <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16019870">Dubline nusileido angelas iš Vilniaus</a>. Kiek supratau, angelo apsireiškimas sumąstytas tos pačios kompanijos, kaip ir mitų konkursas. Gatve, kurioje buvo pastatyta Vaido Ramoškos sukurta skulptūra, praeinu dažnai, bet iki vakar angeliuko niekaip nepastebėdavau. Ieškojau, bet vis nerasdavau - kaip tos moteriškės, neradusios prisikėlusio Kristaus. Susimąsčiau - gal išskrido? Juk angeliukas. O gal išėjo pasivaikščioti kokio girtuoklio glėbyje. Kaip tas nykštukas "Amelijoje" - mažu sumąstė pakeliauti? <br /><br />Po ilgų dairymųsi angeliuką atradau. Kukliai stoviniuojantį tarp krūmų ir tulpių viename parkelio pakraštyje, kuris tikrai nėra labai matomas iš gatvės. Kaip ta Lietuva ties Baltija taip ir nesusivokusi, kur ji - Europos Rytuose ar Centre, ir ką gi apie save pasipasakoti pasauliui, stovi angeliukas ir klausosi ant suoliuko pamažu kaitinančioje saulutėje susiglaudusios porelės audžiamų mitų. Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009. Chi chi chi...<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SBEWYtcPpgI/AAAAAAAAAb0/HLbDIUXUddw/s1600-h/feet.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SBEWYtcPpgI/AAAAAAAAAb0/HLbDIUXUddw/s320/feet.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5192956459105625602" /></a><br /><center>Lentelė prie angeliuko</center><br /><br />Sako, kad tokie angeliukai jau nutūpė Varšuvoje, Kaliningrade, Sankt Peterburge, Stokholme, o iki 2009 m. atsiras dar 15 Europos miestų. Tik labai prašau - nekiškite jų į paparčius. Lai žmonės mato.<br /><br /><i>A rainy Lithuanian<br />Who's dancing as an Indian<br />Painted in my tiger skin<br />(Especially in Michigan)</i><br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/XJ2ErYLqntA&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/XJ2ErYLqntA&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-909815331317554711?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-20168861045224959402008-04-13T23:27:00.008+01:002008-04-13T23:54:05.998+01:00Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją. Nuo rugsėjo keičiu šalį. Keičiu ir statusą emigracijos kastų sistemoje. Buvau tiesiog darbo jėga, o dabar būsiu nutekėjęs protas. Tiesa, Vilniaus universiteto prorektorius prof. Juozas Vaitkus yra pasakęs, kad <a href="http://www.kf.lt/?id=13&nid=9473">Lietuvos universitetus į Vakarų aukštąsias mokyklas studentai išmaino ne dėl studijų kokybės, o dėl jiems įpiršto įvaizdžio</a>. Ką gi, anot profesoriaus, tapau reklamos auka: susiviliojau įvaizdžiu, Šanchajaus ir THES - QS pasaulio universitetų reitingais, prienama kaina (1500 eurų už vienus metus studijų) ir šalimi. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SAKJcmDor8I/AAAAAAAAAas/ABk68F9dOo8/s1600-h/uni-utr.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SAKJcmDor8I/AAAAAAAAAas/ABk68F9dOo8/s320/uni-utr.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5188860845029371842" /></a><br /><center><a href="http://www2.hum.uu.nl/Solis/ogc/english/AboutOGC/overogceng.htm">Onderzoekinstituut voor Geschiedenis en Cultuur, Universiteit Utrecht</a></center><br /><br />Vėlų penktadienio vakarą po porą mėnesių trukusio dokumentų tvarkymo, bakalauro darbo vertimo, TOEFLio egzamino ir telefoninio interviu, apie kurį buvau įspėta prieš parą, gavau elektroninį laišką, kuriame neoficialiai esu informuojama, jog esu priimta į Medijų magistro studijas Utrechto universitete (Olandija). Dabar laukiu popierinio laiško. Kaip tas Tomas - kol rankose nepačiupinėsiu, nepatikėsiu. Studijos apima daugybe disciplinų ir orientuotos į senųjų ir naujųjų medijų formavimąsi kultūriniame ir istoriniame kontekste, jų santykį su identitetu, pilietiškumu ir <a href="http://www2.let.uu.nl/Solis/homelet/master/media/index.htm">kitais niuansais</a>. Išmoksiu daug protingų žodžių, gilinsiuosi į teatrą, kiną, kompiuterinius žaidimus, technokūnus, "You Tube" ir galybę kitų medijų. Motyvaciniame laiške brūkštelėjau, kad norėčiau toliau siekti PhD studijų. Kaip ir nemelavau. Žiūrėsime...<br /><br />Universitetas neblogas - jei tikėtume jau minėtu Šanchajaus reitingu, septintas Europoje - <a href="http://ed.sjtu.edu.cn/rank/2007/ARWU2007_TopEuro.htm">tarp Paryžiaus ir Kopenhagos universitetų</a> ir <a href "http://ed.sjtu.edu.cn/rank/2007/ARWU2007_Top100.htm">42-as pasaulyje</a>. <a href="http://www.topuniversities.com/worlduniversityrankings/results/2007/overall_rankings/top_100_universities/">THES - QS World University Rankings jį tupdo kiek žemiau - 89 vietoje pasaulyje</a>. Metinis universiteto biudžetas - €650 mln. eurų(palyginimui - <a href="http://www.vilnensis.vu.lt/news/151/22/">VU - 52 mln. eurų</a>, į kieno rėčius jie subyra, nežinau). <br /><br />Kone visi dėstytuvai bus profesoriai ir daktarai. Vienas jų - Medijos ir reprezentacijos instituto vadovas - interviavo mane telefonu. Vapėjau per baimę ir drebėjimą. Prašė paminėti literatūrą, autorius, ko mokiausi per kino ir radijo paskaitas VU Žurnalistikos institute. Turėjau paaiškinti, kad pusė dalykų mano diplome su prierašu "pass" reiškia įskaitas, o ne penketus. "Viešpatie su viešpačiukais", - meldžiausi. "Amen liulia mano studijoms", - maniau. Nuplauks kaip žąselė per ežerėlį. Bet interviavo ir kitas dėdė, kuris klausinėjo ir laisvesnių klausimų. Tarkim, studijuojant magistrą vieną semestrą būtina praleisti užsienyje. Klausė, kur norėčiau vykti. Kadangi jau paklausė, tai nepasikuklinau - sakiau, kad norėčiau traukti į Rytus arba į Vakarus, t.y. į Japoniją arba į JAV. Dar lyg tarp kitko paminėjo žiūrėdami į mano CV, kad aš po universiteto baigimo darbavausi įvairiuose darbeliuose (taip ir pasakė, tai nusijuokėme visi) ir klausė, kodėl sumąsčiau studijuoti. Pasakiau viską kaip yra - kad svarsčiau, kas man būtų įdomu, kad nenorėjau studijuoti Lietuvoje, kad atnaujintos Žurnalistikos instituto bibliotekos, kurioje lankiausi vasarį, lentynose sustatytos tos pačios knygos, kurias skaičiau prieš penkerius metus, etc. <br /><br />Atsidariau tą laišką ir nežinojau, ar juoktis, ar verkti iš laimės. Galvoju, gal ir gerai, kad <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/06/auktj-strimgalviais-keiskime-ne-tik.html">neskubėjau studijuoti magistro vos baigusi bakalaurą</a>. Jau apsižiūrėjau, kad universitete ir sporto klubas yra, ir nemokami filmai studentams, ir menų centras. Žodžiu, dainos, šokiai, estrada. Ir žinoma, Olandija... Utrechte - trys nepriklausomo kino teatrai, klasikinės muzikos ir kino festivaliai, kanalai, architektūra, 100 kilometrų iki Amsterdamo... Tiesa, bendradarbis juokiasi - sako, kad išties aš du metus iš eilės pūsiu. Kam man ta žolė - ir taip jau apsinešusi laime. Beje, bendradarbė prieš tris savaites įstojo į Yale'į (dramaturgijos magistro studijas) - va kokie talentai dirba pas mus vyno parduotuvėje. <br /><br />Ryšium su kraustymusi maždaug vasarą šis blogas evoliucionuos į kažką kito. Galbūt kanapinius dienoraščius. O galbūt į kažką apie medijas. Grįžtu į kontinentą. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SAKKK2Dor9I/AAAAAAAAAa0/_ZCBC0TiV8k/s1600-h/utrecht-pano.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/SAKKK2Dor9I/AAAAAAAAAa0/_ZCBC0TiV8k/s320/utrecht-pano.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5188861639598321618" /></a><br /><a href="http://www.utrechtsife.nl/images/userfiles/utrecht2.jpg">Utrechto panorama</a><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2016886104522495940?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com11tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-6703157648022451612008-04-06T15:23:00.006+01:002008-04-06T15:41:46.131+01:00Visai ne į emigracijos temą, bet <a href="http://www.myspace.com/boniver">paklausykite, kaip gražu, ypač antras gabalas</a>. <br /><br />Kažkada su drauge kalbėjomės, ar skausmas gali būti produktyvus. Ir suvokiau, kad dažnai labiausiai sielą kabinantys filmai, dainos, muzika ir kitokia kūryba gimsta iš skausmo. Štai kad ir <a href="http://findarticles.com/p/articles/mi_m1248/is_8_93/ai_n15379633">Sophie Calle "Exquisite Pain"</a> - jei kada bus galimybė, būtinai pavartykite knygą - pramąstytą iki smulkiausių detalių, kabinančią iki tamsiausių gelmių, tuo pat metu turinčią subtilaus optimizmo.<br /><br />Ko aš čia apie tai prašnekau? Tiesiog <a href="http://www.treblezine.com/features/143.html">skaičiau</a>, kad Bon Iver, kurio ir siūlau pasiklausyti, šitą albumą sukūrė išsiskyręs su grupe ir drauge, o po to ir atsiskyręs nuo visų mažoje trobelytėje kažkur Amerikoje. Kažkur Amerikoje gimė graži muzika.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-670315764802245161?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-77579844305007562492008-04-04T01:10:00.005+01:002008-04-06T00:06:41.092+01:00Palyginimui. Viena iš "keltų tigro" paslapčių. Nors ir susimovė asmeniniuose finansuose Bertie (taip populiariai Airijoje vadinamas vakar <a href="http://www.independent.ie/national-news/the-ahern-years/goodbye-bertie-1335706.html?start=2">apie sprendimą gegužę atsistatydinti pranešęs</a> Taoiseachas (skaityti <i>tyšokas</i> - taip čia vadinamas premjeras) Bertie Ahernas, bet pažiūrėjus, kiek premjerų per tą patį laikotarpį turėjo Lietuva ir Airija, tampa kiek aiškiau, kodėl lietuviai vis nepasidalina Europos Sąjungos pinigais, kai tuo tarpu airiai įsisavina (kartais, tiesa, kaip ir Bertie atveju, pasisavina) lėšas. <br /><br />Suskaičiavau, kad po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva turėjo <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Prime_Minister_of_Lithuania"> 11 premjerų</a>, tiesa, kai kurie ėjo po kelias kadencijas (LR Vyriausybės svetainė, <a href="http://www.ministraspirmininkas.lt/old/page.asp?DL=L&L1=70&L2=88">regis, pamiršo</a> ir Algirdą Mykolą, ir dabartinį premjerą), tuo tarpau Airijoje per tą patį laikotarpį <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Taoiseach#List_of_Taoisigh">buvo keturi</a>, viso ėję septynias kandencijas, iš kurių trys atiteko Bertie. Susimovė, tiesa, trečioje. <br /><br />Nors vakar per radiją kai kurie klausytojai skundėsi, sakydami, ar dar buvo kada premjeras, su kuriuo buvo galima išlenkti bokalą, mes su redaktore abi sutikome, jog premjerai yra ne tam, kad su jais būtų galima išlenkti po bokalą. Dar premjerai gali statytis <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16437201&pictureID=14168711">medžioklės trofėjais išpuoštus mauzoliejus</a>. Bet iki tokių airiams dar toli.<br /><br /><i>Tiems kas pastebėjo: truputi buvau apsiskaičiavusi, teko pakoreguoti skaičius</i><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7757984430500756249?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-58910917897586728752008-03-31T10:58:00.002+01:002008-03-31T11:01:44.780+01:00O po rimtų kalbų... <br /><br /><object width="425" height="350"> <param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/2HxbbynzlkU"> </param> <embed src="http://www.youtube.com/v/2HxbbynzlkU" type="application/x-shockwave-flash" width="425" height="350"> </embed> </object><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5891091789758672875?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-20737428163941806962008-03-31T04:35:00.005+01:002008-04-04T01:25:33.517+01:00"Eisi į susitikimą su Donskiu?" paklausiau kelių savo bičiulių. <br />"O kas jis toks?" keli atsakė. <br />Liepiau pagooglinti. <br /><br />Lietuvos ambasadoje susirinko daugiau nei 30 žmonių. Būtų galėję dar maždaug 10 tilpti, tiesa, kėdžių pritrūko. Profesorius ne tik pamažu atsakė į krūvą klausimų, bet ir gitarą pabrazdino, perdainavęs keletą "Beatles" dainų (laukite pratęsimo). <br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/9tha77rC3FY&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/9tha77rC3FY&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><br /><br />Politikavimo buvo nedaug. Nors L. Donskis keletą kartų vis paminėjo Liberalų sąjūdį, už kurį pats teigė balsuojąs, jis labiausiai akcentavo būtinybę Lietuvai atsigręžti į išeiviją, ypač tuos, kurie studijuoja, o emigrantus ragino aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime. Kažkur ore lyg ir kabėjo raginimas vis dėlto grįžti į Lietuvą, bet be pompos ir muštro. Jei tokių žmonių Lietuvoje pamažu atsiras daugiau, nemaža dalis tikrai grįš. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R_BfDoy4bnI/AAAAAAAAAZw/dq38D4hljzA/s1600-h/dons.sm.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R_BfDoy4bnI/AAAAAAAAAZw/dq38D4hljzA/s320/dons.sm.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5183747687198518898" /></a><br /><br />PS Paklausiau Donskio, gal mąsto rašyti savo blogą. Sakė, mąsto. Lauksiu. <br /><br />PPS Čia mano pirmas filmas, tai būkite pakantūs. Sakiau, kad emigrantams <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/10/apie-televizij-ieiviams-ir-ieivi.html">nereikia palydovų ir milijonų</a>. Tik gal kamera kiek geresne būtų pravartu, bet kol kas suksiuosi su kuo turiu.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2073742816394180696?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-31927712707948305232008-03-29T00:04:00.002Z2008-03-29T00:07:26.356ZKartais susivokiu, jog kibernetine prasme esu kiek analfabetė. Gyvenu gyvenimą, o ne <a href="http://secondlife.com/">second life</a> ir dažnai mieliau vartau knygą, gerą žurnalą ar šeštadienio "Guardian", o ne <i>skrolinu</i> beribiame internete. Viena vertus, dirbu ne prie kompiuterio, kitaip turbūt ir mano bloge būtų daugiau visokių <i>vidžetų</i>. Ir dar daugiau visko skaityčiau ir dalinčiausi savo <i>diskaveriais</i>. <br /><br />Vakar porą valandų prasėdėjau skaitinėdama <a href="http://www.alfa.lt/konkursoDalyviai/204">blogų nominantų</a> įrašus. Reikia susipažinti prieš balsuojant, nutariau. Sužinojau, kad paraleliai vyksta ir <a href="http://visiblogai.lt/rinkimai.php">kiti blogų rinkimai</a>. Partizaninis karas? Ar čia kaip su tom <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/10/apie-televizij-ieiviams-ir-ieivi.html">išeivių televizijom</a> ir tiesiog kartais vasiukiška Lietuva? Niekaip nepasidaliname ir eilinį kartą vietoje to, kad vienytumėmės ir pasiektume daugiau (viešumo ir kokybės) skaldomės. Bent blogosferoje galėtų būti mažiau politikos. <br /><br />Prisipažinsiu, kad atradau daug visokių gėrybių ir įdomybių, tik niekaip nesupratau viename labai populiariame bloge vyraujančios tendencijos kiekvieną sakinį perkošti per anglicizmų rėtį. Nors autorius pats pripažįsta, jog anksčiau jis apparently taip neabusino angliškų žodžių, nesuprantu, wtf? Nes eventualiai daugiau jaučiu, jog trigerinamos mano anglų žinios, o ne apparently exposinamas kažkoks contentas. Unless toks ir yra waaaaay überangliško blogo conceptas. Luckily belieka rejoycinti, kad kiek kertu minėta kalba. At the end of the day, jei tendiname ieškoti angliškų blogų, turime internet accessą. Though galbūt überbitchinu. Really, too much is too much. Peace. Please.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3192771270794830523?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-3839545631448890692008-03-28T00:07:00.005Z2008-03-28T00:14:43.984ZPažadėjau kartkartėmis brūkštelėti "truputį apie meilę", bet po to, kai paskutinį kartą išsiskyrėme, niekaip nesusitikdavau. Gal prasilenkdavome, o gal nestabtelėdavau kalbinama. Vakar tęsdama <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2008/03/dublino-holgarama.html">savo projektą studijoms</a> vėl kulniavau ant O'Connell'io tilto pačiame Dublino centre su štatyvu rankoje ir "Holga" rankinuke. Įtupdžiau savo izoliacija apvyniotą "Holgą" į štatyvą ir pamažu sau ėmiau fotografuoti. <br /><br />Ant to tilto aš jau antra savaitė kulniuoju. Vis tuo pačiu metu, kadangi vakarop šviesa būna tinkamesnė. Man ir mano plastmasinei kamerai mojuoja taksistai, aš mojuoju jiems. Jau susitikau draugės pusseserę. Ir kursiokė mane ant tilto aptiko kartą. O vakar fotografuoju ir matau, kad toks Apolonas atkulniuoja prašmatnų "Nikon" pasikabinęs ant kaklo. "Manfrotto" štatyvas, "Lowepro" kuprinė. Kaip sakoma, pranašas su ženklais ir stebuklais. O aš stoviniuoju su savo <i>plastic fantastic</i>. Stabtelėjo Apolonas, nedrąsiai priėjo, apžiūrėjo. <br /><br />- Holga? - paklausė lyg vaikas stebėdamasis. <br />- Taip, - atsakiau patenkinta. <br /><br />Jis prisipažino niekada "Holgos" nematęs ir čia jau aš čiupau mikrofoną ir stovėdama pačiame Dublino centre rėžiau kalbą apie tai, kokia tai nuostabi kamera, kiek daug su ja visko galima padaryti, kad aš čia kone kas pavakarę ateinu, maždaug apie šešias, ir kuriu projektą, ir kaip aš svaigstu nuo jo. Koledžo. O tiksliau projekto. Ir Apolono (ne, šito nesakiau). Jis ėmė klausinėti, gal aš turiu flickr puslapį (dabar taip pažintys rezgamos). Raudonu tušinuku užrašiau ant jo ištraukto nušiurusio popierėlio. Įsiminiau jo "niką". Atsisveikinome. Grįžusi namo susivokiau, kad vieną savo flickr profilio raidę parašiau ne taip. Rytoj vėl eisiu ant tilto. Projektas dega. O kol kas dainuoju. <br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/UUlA7BGCMrI&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/UUlA7BGCMrI&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><br /><br />Tiesa, peržiūrėjau jo nuotraukas. Aparatūra įspūdinga, bet nuotraukos - ne stebuklai. Reiktų paderinti patirtis. Projektas tęsiasi.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-383954563144889069?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-43881228437708155382008-03-27T01:31:00.006Z2008-03-27T02:01:16.464ZPrieš mažiau nei mėnesį, nors ir susukta nugara ir grėsmingai kosėdama, nužingsniavau į Irish Blog Awards, kuriuose mano pernai paleistas <a href="http://emigration-etc.blogspot.com/">emigration-etc.blogspot.com</a> buvo nominuotas geriausio žurnalistlo blogo kategorijoje. Nominacija man buvo netikėta ir vis <a href="http://www.primalsneeze.com/2008/01/05/hurry-up-and-take-your-time/">PRinta vieno airio blogerio</a>, kurio iki šiol taip ir neteko gyvai susitikti. <br /><br />Apdovanojimuose supratau, kad Airijos blogeriai susiskirstę į tam tikras stovyklas. Ne tarpusavyje kariaujančias, tiesa. Tiesiog vieni dėl asmeninių priežasčių labiau palaiko vienus, kiti - kitus. Taipogi vieni rašo dėl smagumo ir blogas jiems yra būdas išsireikšti/pasireiškti, kiti - su pretenzija keisti visuomenės požiūrį tam tikrais klausimais. Aš priklausyčiau pastarajai kategorijai, bet turiu pripažinti, kad būnant rimtu blogu, tik rimtai rašančiu tik apie rimtus klausimus kyla pavojus užsistagnuoti ir tapti moralizuotoju, o ne blogeriu. Todėl neseniai pakeičiau savo angliškojo blogo anotaciją, o ir tematiškai mėginu varijuoti pernelyg neužsiciklindama ties emigracijos tema, nors pavadinimas ir įpareigoja. <br /><br />Taigi nors kai kurie ir propagavo mano blogą, rinkimuose nelaimėjau, nors man vien pats nominavimas yra didelis mažas pripažinimas. Laimėjo <a href="http://www.ireland.com/blogs/presenttense/">"Irish Times" apžvalgininkas</a>. <br /><br />Kategorijų buvo daug:<br /><br />Popkultūros blogas<br />Maisto/gėrimų blogas<br />Menų ir kultūros blogas<br />Politikos blogas<br />Grupinis blogas<br />Technologijų blogas<br />Geriausio dizaino blogas<br />Sporto ir rekreacijos blogas<br />Geriausias naujoko blogas<br />Verslo blogas<br />Naujienų blogas<br />Muzikos blogas<br />Foto blogas<br />Dienoraštis blogas<br />Airių kalbą propaguojantis blogas<br /><br />ir dar kelios kategorijos. <br /><br />Rimtų pranešimų nebuvo, visi tiesiog smagiai leido laiką ir gurkšnojo kas ką. Renginį vedė RTE (airiškojo LRT) radijo laidų <a href="http://rickoshea.wordpress.com/">vedėjas, beje, taipogi rašantis blogą</a>. Salėje susirinko apie 400 žmonių. Beje, iškart krito į akis, jog publika susirinko internacionali - buvo anglų, škotų, airių iš Šiaurės Airijos. Įėjimas buvo 10 eurų, o surinkti pinigai buvo skirti labdarai. Kadangi aš vėlavau, patekau nemokamai. <br /><br />Skirtingai nei tikėjausi, susirinko visai ne vaikai ir visai į kompiuterastus nepanaši publika. Vyrų buvo kiek daugiau ir visi buvo tvarkingai pasipuošę. Moteriškės klykavo ir plaikstėsi su suknelėmis. Geriausio verslo blogo kategorijoje laimėjęs <a href="http://icecreamireland.com/">Ice Cream Ireland</a> atėjo apsirengęs štai taip - <a href="http://icecreamireland.com/2008/02/28/dress-code/">su savo darbine uniforma</a>. Geriausiu blogu TREČIUS METUS IŠ EILĖS buvo išrinktas <a href= "http://twentymajor.net/">Twenty Major</a>, kuris jau yra suderėjęs dvi knygas su leidyklomis. <br /><br />Man smagiausia buvo (ir visa salė griausmingai plojo), kad geriausio dienoraščio kategorijoje buvo du laimėtojai - <a href="http://www.grannymar.com/blog/wp-content/uploads/2008/03/grandad-martha-gm.jpg">61 metų Grannymar</a> (nuotraukoje dešinėje) ir <a href="http://www.headrambles.com/">Head Rambles</a> (toje pačioje nuotraukoje pozuojantis barzdočius). Taigi kur vyresnioji lietuvių blogerių karta? Kita vertus, reiktų pridėti, jog minėta (beje, labai smagią kalbą skėlusi) močiutė atskaitė malkų "Irish Independent" <a href="http://www.grannymar.com/blog/wp-content/uploads/2008/03/weird-wide-web.jpg">už štai šią nuotrauką</a>, kurioje jiedu po apdovanojimų buvo pavadinti "senior citizen bloggers". <br /><br />Suprantu, kad kategorijos lietuviškajai blogerių konferencijai jau įvardintos ir šis įrašas gerokai pavėlavo, bet pamaniau, kad jums bus įdomu paskaityti ir pamatyti, kaip blogų apdovanojimai vyksta svetur.<br /><br />Ir dar apie tai, kad blogeriai valdo - ar žinojote, jog šių metų Oskaras už geriausią scenarijų atiteko Diablo Cody už svaiginančiai gražų "Juno"? Diablo Cody yra <a href="http://blog.myspace.com/index.cfm?fuseaction=blog.ListAll&friendID=301249153">žinoma gana betarpiškai rašanti blogerė</a>. Labai rekomenduoju pažiūrėti jos interviu su Davidu Lettermanu:<br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/6tZ5Itj5b6k&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/6tZ5Itj5b6k&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><br /><br />O ir į filmą, kai tik galėsite, būtinai nueikite:<br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/K0SKf0K3bxg&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/K0SKf0K3bxg&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4388122843770815538?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-76609068705790591782008-03-27T00:40:00.003Z2008-03-27T00:53:49.749ZKovo 29 dieną, t. y. šį šeštadienį, visi kviečiami paragauti politika pasaldintos arbatos, <a href="http://www.alb.ie/index.php?subj=readtopic&id=234">rašoma Airijos lietuvių bendruomenės interneto svetainėje</a>. 16 val. Lietuvos amasadoje, "arbatą saldins" (cituoju) filosofas Leonidas Donskis. Pakvietime surašyti visi profesoriaus titulai, tik pamiršta paminėti, kurio gi universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius L. Donskis yra. Greičiausiai po šio įrašo pasitaisys. <br /><br />Žadama, kad tokie susitikimai-diskusijos bus organizuojami kartą per mėnesį. Organizatorius - Mindaugas Vidugiris, Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jurgos Vidugirienės vyras, taipogi dirbantis administratoriumi ambasadoje ir prisistatantis kaip <a href="http://www.linkedin.com/profile?viewProfile=&key=18482104&fromSearch=0&sik=1206381333796&split_page=1&rd=in&authToken=29tejdmleVDvgOb0j5CiNB8gR91hldvhkR1jz0SgjwMc4p5czwPcPgMcj8Ud3wN&authType=NAME_SEARCH&goback=%2Esrp_1_1206381333796_in"> LITH projektų vadovas</a>. Lyg tyčia šeštadienį nedirbu. Jei sveikata pasitaisys, reiks nukulniuoti. Arbatos su profesoriumi mielai išgerčiau, ir gero viskio pastatyčiau. Galgi nebus kaip su patekimu į <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10927629">kažkada ambasadoje organizuotą parodą</a>?<br /><br />Informacijos apie susitikimą ambasados inerneto svetainėje, tiesa, nėra. O Airijos lietuviai puikiai žino, jog Mindaugas su Jurga Dubline kuria informacinį centrą, kuris turėtų skleisti Airijoje gyvenantiems lietuviams informaciją apie galimybes Lietuvoje. Apie tokį centrą kažkada dar meru būdamas kalbėjo Artūras Zuokas (gal dėl to eglutė iš Vilniaus atsirado Dubline) ir jo darbuotojams žadėjo kelių tūkstančių eurų dydžio atlyginimus, apie tokius centrus viešėdamas Dubline užsiminė ir <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14656712">premjeras Gediminas Kirkilas</a>. Tiesa, kol kas oficialiai niekur neužsiminenama, tačiau kregždės čiulbauja, jog minėtas informacinis centras kuriamas kaip pelno siekianti organizacija. Įdomu, kaip tokiu atveju tas pats asmuo gali darbuotis ir ambasadoje, ir privačioje įmonėje, kuri nuolat su ambasada organizuoja įvairius renginius. Kaip ten su interesų konfliktu? Taipogi neoficialiai išsakoma dvejonė, ar galima vadovauti visuomeninei organizacijai ir privačiai įmonei, kuri būtų nusitaikiusi į emigrantus. <br /><br />Nors mano moteriška žurnalistiška intuicija jaučia politizuotą manipuliavimą, kurio negaliu pakęsti, bent galima pasidžiaugti, jog atvažiuoja teisingas žmogus. Įdomu bus pažiūrėti, kas susirinks ir apie ką bus kalbama. Norėtųsi, kad būtų daugiau arbatos nei politikos. Jaučiu pareigą dalyvauti.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7660906870579059178?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-48587676071617300692008-03-26T03:24:00.004Z2008-03-26T03:38:14.234ZKą gi. Nespėjau sukurpti įrašo apie Irish Blog Awards 2008, o čia jau ir lietuviški <a href="http://www.alfa.lt/konkursoDalyviai/204">BLOGin Geriausių tinklaraščių rinkimai prasidėjo</a>. Rytoj pamėginsiu tą žadėtą įrašą vis dėlto suregzti. Matyt, nemažai prikarksėjau per metus, kad <a href="http://www.alfa.lt/konkursoDalyvis/1104?konkursas=204">ir mane nominavo</a>. Kol kas keturi balsai, puiku. Prašom aktyviau. Kur jūsų rankos?! Balsuoti galima iki balandžio 2 d. Tik norėjau paklausti organizatorių, gal galima būtų aprašymą į kur nusiųsti, nes kol kas jo nėra. O šiaip galite ir mano blogo viršuje esančią anotaciją naudoti. <br /><br />Dar reiktų pastebėti, kad iš šešių kategorijoje "Visuomenė" esančių nominantų du blogai, tai yra mano ir <a href="http://www.alfa.lt/konkursoDalyvis/1106?konkursas=204">Labas</a>, yra rašomi iš emigracijos, tai nežinau, kaip čia reiktų prainterpretuoti virtualioje erdvėje laiks nuo laiko pasivaidenančią nuomonę, neva emigravo atmatos, nepritapėliai ir panašaus plauko veikėjai. Va ko norėtųsi, tai kad daugiau žurnalistų nesibodėtų rašyti savo blogus. Jei mes, nežurnalistaudamos (ar tik kartais) sugebame įdomius įrašus publikuoti, iš to duoną valgantieji taipogi turėtų rasti ką pasakyti. O šiaip kategorijoje "Visuomenė" kone už kiekvieną blogą galima balsuoti. Už <a href= "http://www.alfa.lt/konkursoDalyvis/1103?konkursas=204">Ekoblogą</a> - nes tikslas kilnus, o tema Vakaruose seniai madinga. Už <a href="http://www.alfa.lt/konkursoDalyvis/1105?konkursas=204">G-tašką</a> - nes propaguoja teisingą kultūrą. Už <a href="http://www.alfa.lt/konkursoDalyvis/1107?konkursas=204">Liutaurą</a> - nes nuolat beldžiasi į funkcionierių duris, kad mes, blogeriai, būtume labiau girdimi. Už <a href= "http://www.alfa.lt/konkursoDalyvis/1107?konkursas=204">Labas</a> - nes ten rasite mažiau ciniškumo ir grūmojimo kumščiais nei mano pasisakymuose. Už <a href= "http://www.alfa.lt/konkursoDalyvis/1102?konkursas=204">Ežiuką</a> - nes berašydamas nepasiklysta rūke. Už <b>mane</b>... Patys nutarkite. Gal dėl to, kad retkarčiais prakontroliuoju analfabetiškų diplomatų pseudoveiklą. O galbūt dėl to, kad mėginu paneigti kai kuriuos stereotipus apie emigrantus. O gal dėl to, kad skaitydami mano blogą truputį galite pajusti išvažiavusiųjų nuotaikas. O galbūt dėl to, kad drauge su manimi galite iš šalies žiūrėti į Lietuvą ir gurkšnodami arbatą pamąstyti, kodėl mes esame tokie, kokie esame. <br /><br />Bent šiuose rinkimuose dalyvaukite aktyviau nei savivaldybių. Gal išrinksime tuos, kurie vertesni.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4858767607161730069?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-63359555067858263052008-03-23T13:11:00.003Z2008-03-23T13:15:23.674ZPaskaičiau, ką pernai sukurpiau <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/search?q=velykos">per Velykas</a>. Pagalvojau, kad religine tematika nelabai ką besuręsiu vėl. Šiemet nebesimąsto. Vakar supratau, kodėl. Lietuvoje Velykos dažniausiai simbolizuoja pavasario pradžią, žibuokles, kačiukus, paukštelius ir kitokius š***ukus. Čia visada žalia. Visada pavasaris. Kovą, liepą, lapkritį ir sausį. Gražu, bet keturių metų laikų vis dėlto pasiilgstu. Tai štai ir nesijaučia atgimimo, atsinaujinimo, euforijos. Šiandien tiesiog sekmadienis. Už lango - žalia gyvatvorė ir geltonos kaimynų durys. <br /><br />Sesė sako, kad man reikia į bažnyčią nueiti. Girdėjau, ten lankosi Dievas. Patyliukais praslenka pro klauptuose vardan dievotumo ar reputacijos sutūpusius žmones, nubraukia nuo šventų paveikslų dulkes ir prapučia rūdyjančius vargonus. Tiesa, vargonų Dubline dar negirdėjau. Galgi tikrai reiktų dažniau lankytis šventose vietose - gal išgirsčiau? Nes visos mano šventės praeina tarp skimbčiojančių butelaičių.<br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/VnVFnKaXIYM&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/VnVFnKaXIYM&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><br /><br />Gražu, tiesa? Tik dalis garsiosios Bacho meliodijos, bet man labai gražu. <br /><br />Mąsčiau, ką pagroti prisikėlimo tema. Galvojau, gal <a href="http://www.youtube.com/watch?v=v6yLk45KOsQ">padžiazuoti</a>. Keithas Jarrettas visada patiko, o čia dar pamačiau, kad jis groja Perudžijoje, kur trumpai vaikštinėjau pernai. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R-ZXroy4blI/AAAAAAAAAZg/-kw4a5TJOX8/s1600-h/peru.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R-ZXroy4blI/AAAAAAAAAZg/-kw4a5TJOX8/s320/peru.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5180924828533157458" /></a><br /><center><i>Perudžija.©</i></center><br /><br />Tai štai tokios Velykos šiandien. Be religinių ceremonijų, verbų ir margučių (virtų kiaušinių nemėgstu nuo vienos kelionės į Gintaro muziejų Palangoje, kuomet bendrakeleivis buvo apsirūpinęs virtais kiaušinaičiais, bet užmiršti plastikiniame maišelyje jie pašvinko). Vakarop trauksiu pas sesę. Vaikams reikės nupirkti šokoladinių kiaušinių. Gal ir Lietuvoje jie jau madoje? Čia kitokių niekas net nevalgo. Įdomu, kiek iš 11.2 kasmet kiekvieno airio suvalgomo šokolado suvartojama per Velykas. Pasirodo, airiai šokolado sušlemščia <a href="http://www.confectionerynews.com/news/ng.asp?id=65256-food-for-britain-denmark-ireland-consumption">daugiau nei kas kitas pasaulyje</a>. Dolče mūsų vita. Gražių jums išeiginių.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-6335955506785826305?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-53414957553581538062008-03-20T02:11:00.004Z2008-03-20T02:17:15.082Z<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R-HH7oy4bkI/AAAAAAAAAZY/7CXrr3bC8bg/s1600-h/sm+dubtri-bw.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R-HH7oy4bkI/AAAAAAAAAZY/7CXrr3bC8bg/s320/sm+dubtri-bw.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5179640873829822018" /></a><br /><br />Kol kas nepavyksta prisėsti ir parašyti keliais rūpimais klausimais, tai kol kas siūlau paganyti akis po Dubliną. Fotografuota Holga, čia vadinamoji holgarama, juostelė taip ir atrodo, kaip žiūrite, niekas nekeista, neperidėta, tik nuėmiau spalvą. Bendras išlaikymas apie penkiolika sekundžių gaunasi, niaukta trimis filtrais, kadangi tenka dieną ilgą išlaikymą daryti. Maždaug apie tai ir bus mano galutinis projektas fotografijos kurse. O po to būsiu garsi ir bagota :) O išties labai terapiškai veikia mane tokia fotografija. Labanakt.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5341495755358153806?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-64913796143675476952008-03-16T22:43:00.004Z2008-03-16T23:25:34.857ZŠiandien visą dieną pramarksojau ties langu į pasaulį ir persirenginėjau. Kitaip sakant, panelė ta pati, tik suknelė bus kitokia. Atradau labai daug <a href="http://www.bloggerbuster.com/search/label/Blogger%20Templates">grožybių</a>, o labiausiai užpavydėjau <a href="http://bloggeruniversity.blogspot.com/">Bloggeruniversity</a>, kad taip įdomiai moka apsipavidalinti ir pradanginti mane savo virtualiame kampe. <br /><br />Kol kas šis blogas bus maždaug toks, bet dar reikia pasitobulinti ir labiau užpildyti erdvę jos neperkraunant. O išties kiek labiau plušu ties <a href="http://emigration-etc.blogspot.com/">angliškuoju Emigration-etc.</a> Labai norėjau <i>3 column</i> blogo, nes noriu labiau išnaudoti virtualią erdvę. Girdėjote terminą CYBERIA? Kiek supratau, toks <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Cyberia_(video_game)#References">žaidimas buvo išleistas</a>, bet vienoje knygoje aptikau šį terminą šiuolaikinės visuomenės apibrėžimo kontekste. Nebepamenu autoriaus. Tai štai brendu aš į tos Cyberia tyrus. Nors vis tiek programuotoja niekuomet netapsiu ir html template'uose koreguosiu šriftą badymo metodu, kaip pasakė klasikas.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-6491379614367547695?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-9124139830975133652008-03-15T10:58:00.003Z2008-03-15T11:04:00.630ZBaisu ir liūdna. Kovodamas su vėžiu mirė Vytautas Kernagis. Beprotiškai fantastiškas žmogus buvo ir jo nišos Lietuvoje niekas nebeužildys. Dieve, duok, kad visi turėtų tokį vidinį užtaisą. Susimąstai, kad gyvenimas išties yra brangus. Manau, kad Ten jis laiką leis Beprotiškai Fantastiškai. <br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/ULvrXOSaFNk&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/ULvrXOSaFNk&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-912413983097513365?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-41745128822137748402008-03-07T11:27:00.003Z2008-03-07T11:28:38.475ZGavau žinutę, kad šeštadienį į Airiją su svita atvykstanti žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė ves Nepriklausomybės istorijos pamoką Lituanistinėje mokykloje "4 Vėjai". Pasak <a href "http://www.zum.lt/min/Renginiai/index.cfm?fuseaction=ShowNewsr&langparam=LT">oficialios informacijos ministerijos svetainėje</a>, 8-9 dienomis ministrės vadovaujama oficiali delegacija išvyksta į Airiją dalyvauti Airijos ir Lietuvos bendruomenių narių susitikimuose, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginiuose bei ŽŪM ir LR ambasados Airijoje organizuojamos Kaziuko mugės renginiuose. Kaziukas kaziuku, bet su propaganda mokykloje, ministre, nejuokinkite vaikų. <br /><br />Prieš savaitę, kuomet "Metro Eireann" redaktoriaus pavaduotojai parašiau, jog savaitgalį Dubline vyksiančioje Kaziuko mugėje mokyklos vaikai rinks lėšas <a href="http://rugute.lt/">labdaros ir paramos fondui "Rugutė", remiančiam vėžiu sergančius vaikus</a>, redaktorė apsidžiaugė dėl iniciatyvos, bet taipogi retoriškai paklausė, ar tie mokiniai kada nors bus palikti ramybėje. Gerai, kad Mindaugo karūnavimo diena vasarą, nes tektų vaikams dar <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15998371">vieną paskaitą</a> išklausyti.<br /><br />Beje, apie ministerijos svetainėje minimus Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginius Dubline neteko nieko girdėti ir nereikia pritempinėti to pačio Kaziuko prie oficialių datų. Nejau negalima nors kartą nesusireikšminant tiesiog atsipūsti? Ir dar - jei kada Dubline pogrindiškai vėl bus organizuojami koncertai, kaip kad Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų vasario 18 d., nejau neįmanoma apie juos paskelbti plačiau kiek iš anksto, o ne likus porai dienų iki renginio? O gal bijoma anšlago? Jau geriau lai anšlagas būna tokiuose koncertuose, o ne "Mango".<br /><br />PS Čia kiek ne į temą, bet Google lūžinėja pastarąsias dvi dienas -neramu. Supratau, kad jei netyčia jis išeitų į orą, aš likčiau ant ledo - laiškai, įrašai, kontaktai nueitų velniop...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4174512882213774840?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-65733697701441337052008-03-03T01:55:00.003Z2008-03-03T02:02:33.967ZPamažu, pasifotografuodama su savo naująja meiluže Olga, t.y. Holga, grįžtu į daugmaž subalansuotą gyvenimą, t.y. kai miegot einama ne 3, o atsikėlus nemąstoma, ką šiandien reikės skaityti, ką versti, ir ką rašyti. Esė priduotos, egzaminas, tikėkimės, išlaikytas. Liko porą mėnesių palaukti ir tuomet sužinosiu, į kurią pusę trauksiu - į Pietus ar į Rytus. Studijuoti arba dinderio mušti. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R8tbAArpg4I/AAAAAAAAAXg/A9KGm8AUOgw/s1600-h/treesm.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R8tbAArpg4I/AAAAAAAAAXg/A9KGm8AUOgw/s320/treesm.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5173328652706349954" /></a><br /><i>Dublinas. Holga. 2008</i><br /><br />Netrukus vėl imsiu pasakoti(s), kuo mes čia gyvename, o kol kas norėjau, kaip ir žadėjau, trumpai pareflektuoti apie susitikimą su <a href="http://www.blogas.lt/tetasigita/">Teta Sigita</a> vieną vasario vakarą tamsiose Justiniškėse. Papunkčiui, su trumpomis pastabomis. <br /><br />* Tetą Sigitą už tai, kaip ir kiek ji ragina kitus dalyvauti blogosferoje, o taipogi kiek ji kitiems įkuria blogų, reiktų apdovanoti specialiu prizu artėjančioje Lietuvos blogerių konferencijoje. <br /><br />* Blogerės negali gerti arbatos nesiblaškydamos tarp virtualios ir apčiuopiamos realybės, jei toje pačioje patalpoje yra kompiuteris. Vakarui įsisiūbavus pakaitomis rangėmės į kėdę ties langu į pasaulį ir vis rodėmė bei rodėmės, ką esame atradusios. <br /><br />* Sužinojau, kad Lietuvos blogeriai kiek blaškosi organizuodami konferenciją, kadangi norima pasikviesti protingų dėdžių beigis tetų iš Amerikės ar dar kur, kad papasakotų, kur auga medis, po kuriuo pasodinus blogą anas ima regzti litus. Mielieji, svarbu rašyti, o litai atsiras. Arba kaip kažkas kažkur užsiminė - juk tuo mes ir esam ypatingi, jog tai, ką darome, darome ne dėl litų. Šita tema netrukus brūkštelėsiu, kadangi vakar porą valandų buvau Airijos blogerių apdovanojimuose ir atsinešiau įdomių pastebėjimų. <br /><br />* Taip ir neišsiaiškinome, kodėl Lietuvoje vyresnio amžiaus internautai neblogina ir kodėl, tarkim, melžėja Angelė nerašo savo blogo iš X kaimo apie gyvenimo provincijoje ypatumus. Man būtų įdomu. Čia trumpai vėlgi iš vakarykščių apdovanojimų galiu pasakyti, jog geriausio asmeninio blogo kategorijoje laimėjo du diedukai - bobutė ir seneliukas. <br /><br />* Tetos Sigitos Micius žymiai draugiškesnis nei minėta mano draugės nedidelė balta katytė. <br /><br />Čia lyg ir esminiai pastebėjimai. Jaučiu, pusę pamiršau paminėti. Va kaip atsitinka uždelsus dokumentuoti. <br /><br />Labai ačiū už arbatą, šokoladines saldaines, beigi pademonstruotus kibernetinius monus.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-6573369770144133705?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-50965938101996732852008-02-19T23:24:00.004Z2008-04-06T15:42:08.190+01:00Savo blogo komentaruose atradau nuoroda į naują blogą <a href="http://manoairija.blogspot.com/">Mano Airija</a>. Blogas tikrai labai naujas, kol kas tėra vienas įrašas, bet pradžia intriguoja. Lauksiu naujienų.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5096593810199673285?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-53169350767545418222008-02-16T17:33:00.009Z2008-02-16T17:48:28.594Z<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cfbuUF4UI/AAAAAAAAAWw/B4cxaLSkdjU/s1600-h/mek-window.jpg"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cfbuUF4UI/AAAAAAAAAWw/B4cxaLSkdjU/s200/mek-window.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5167633658580164930" /></a><br /><br />Mekas įsidėjo į švarko kišenę lietuvišką pasą, funkcionieriai pa(si)plojo ir baigėsi ažiotažas apie šiuolaikinį meną Lietuvoje. Praslinkusi glotniai blizgančių "Vilniaus vartų" kvartalu, įlindau į koridorių, su lentele "JMVMC". Pakeliui aptikau karutį. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cfjuUF4VI/AAAAAAAAAW4/mppJO9yaTBw/s1600-h/mekas-karut.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cfjuUF4VI/AAAAAAAAAW4/mppJO9yaTBw/s200/mekas-karut.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5167633796019118418" /></a><br /><br />Modernu, pamaniau. Su Fluxus gali tikėtis visko. Gal ekspozicijos dalis? Deja... Durys užsklęstos, nors parašyta, jog centras penktadienį turėtų veikti. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cfseUF4WI/AAAAAAAAAXA/hYcV7ksDOt0/s1600-h/mek-door.jpg"><img style="float:right; margin:0 0 10px 10px;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cfseUF4WI/AAAAAAAAAXA/hYcV7ksDOt0/s200/mek-door.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5167633946342973794" /></a><br /><br />Paklausiau statybininkų, gal ką žino. Gūžtelėjo pečiais. Tik grįžusi namo kažkuriame laikraštyje aptikau, jog ekspozicja tebuvo iki vasario 3 d., o nauja ji pakeista nebuvo. O dabar kas? O dabar nežinia. Kaip ir po visų lietuviškų ažiotažų. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cf4OUF4XI/AAAAAAAAAXI/7sSwRTRy5WI/s1600-h/mekas-stairs.jpg"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cf4OUF4XI/AAAAAAAAAXI/7sSwRTRy5WI/s200/mekas-stairs.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5167634148206436722" /></a><br /><br />Beje - labiau neadekvačios erdvės tokio pobūdžio centriui, įspraustam tarp <i>dolčių, ferių ir gabanių,</i> mano nuomone, sugalvoti nebuvo įmanoma. <br /><br />Paniurnėsiu paskutinįkart - lupti pusšešto lito už <i>latte</i> Vilniaus gatvėje esančioje "Coffee Inn" yra apiplėšimas. Paaiškinsiu kodėl. Sustirusi ir šąlančiais pirštais pravėriau gana moderniai atrodoančios kavinukės duris ir susimąsčiau, kokiu stebuklingu būdu maždaug apie pietus viena mergina sugeba tvarkytis su pinigais, priimti užsakymus ir gaminti kavą. Elementaru! Pienas kavai čia kaitinamas ne atskirai, kaip daro net tie paties faktoriniai "Starbucks". Kava už pusšešto lito čia tokia, kokią Dublino "Sparuose" gali pasigaminti kiekvienas, už maždaug du eurus. Kava "Coffee Inn" trykšta iš aparačiuko. Todėl ir taip greitai. Pretenzingas pavadinimas, visai smagus interjeras, geresnė nei vidutiniška literatūra, į verslininkus orientuoti žurnalai ir brangus birzgalas. <br /><br />O dabar apie gerus, visai netikėtai nustebinusius dalykus. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7chJeUF4ZI/AAAAAAAAAXY/7IK6cM8HR_k/s1600-h/vln+snow+sm.jpg"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7chJeUF4ZI/AAAAAAAAAXY/7IK6cM8HR_k/s200/vln+snow+sm.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5167635544070807954" /></a><br /><br />Finansų ministerijoje dokumentus dėl kažkada rubliais draustos mano gyvybės ir neišmokėtos sumos po aštuonioliktojo gimtadienio pavyko priduoti pasibaigus priėmimo valandoms, kurios - nei ilgos, nei trumpos, gal pakankamos mūsų biurokratams. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio piliečiai priimami, berods, valandai. Sukis kaip gali. Gražiai padejavau apsauginei, kad kitądien išskrendu, ji susuko kažkam, ir sezamas atsivėrė. Jei biurokratai juda, gal ir visa tauta išjudės kažkurlink. <br /><br />Ir dar apie labai malonų "Ekipažo" (tel. 1446) taksistą, regis, centriukui prisistačiusį kaip 94. Pakeliui į oro uostą (ir vėlgi nykiai tuščią) labai šauniai pakalbėjome. Buvau apšviesta sostinėje vykstančių statybų klausimais, sužinojau, kad "Lietuvos" viešbutis buvo statomas septyniolika metų ir išgirdau taiklią "Maximos" daržan adresuotą pastabą, jog pastatyti elektrinę - tai ne "Maximos" bazę suręsti. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cgTeUF4YI/AAAAAAAAAXQ/S2FgZRAcc_0/s1600-h/me-auto.jpg"><img style="float:right; margin:0 0 10px 10px;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7cgTeUF4YI/AAAAAAAAAXQ/S2FgZRAcc_0/s200/me-auto.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5167634616357872002" /></a><br /><br />Tai štai tokie margi pastebėjimai iš baltos Lietuvos. Liko tik aprašyti tik vieną ypatingą pasisėdėjimą, bet apie jį - atikrai. O snigo labai gražiai. Ačiū orų direkcijai. <br /><br /><i>Visos foto©mano</i><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5316935076754541822?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-6135024644501005382008-02-13T20:09:00.002Z2008-02-13T20:13:36.477ZTai buvo nedidelė daugiau balta nei juoda katytė, vardu Kiškutė. Nepaglostyti, regis, būtų buvus mirtina nuodėmė. Glamonėmis apsikeitėme. Kiškutė pasirodė besanti Bagiriško charakterio.<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7NO2-UF4TI/AAAAAAAAAWo/e-oZ9PDVEzY/s1600-h/ranka.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7NO2-UF4TI/AAAAAAAAAWo/e-oZ9PDVEzY/s200/ranka.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5166559903871263026" /></a><br /><br />Dar su kažkuo kažkur lietuviškoje padangėje oru apsimainiau kūno skysčiais ir nušašau. Jau tradiciškai - kaip kelionė į Lietuvą, taip pūslelinė. O ketinau rytoj patraukti į miestą ieškoti savo Valentino. Kas mane nušašusią ir nudraskytą dabar ims... <br /><br />Tėtis klausia, ar jau apsisprendžiau kur nors gyvenime apsistoti. Ne geografiškai. Suprask - socialinėje ląstelėje, vadinamoje šeima. Močiutė irgi užklausė, kaip su meile. Pasakiau, kad jei išvys kur potencialą, lai duoda žinoti. Mielai drauge išlenkčiau vyno butelį ar gero viskio. O kol kas gurkšnoju "TheraFlu". <br /><br />Šiandien keliu važiuodama pro Trakus į Alytų vis dairiausi pro aprūkusį autobuso langą. Egzotiškas tas lietuviškas kraštovaizdis. Sugriuvusios daržinės, apleistos sodybos, mediniai namukai, dirvonai, beržynai. Sakiau, kada būtinai grįšiu su vidutinio arba didelio formato fotoaparatu. Kol visko neužstatė "Akropoliais"... <br /><br />Dar susimąsčiau, kodėl Vilniaus troleibusų langai dažniausiai graudžiai apniukę - arba užlipinti reklamomis, arba apskretę miesto purvu. Kai nekas pro langą, galima skaityti. Tik troleibusuose neįtikėtinai tamsu - nenuostabu, kad juose (net kai nėra sausakišma) skaito retas. Įlipę kitąkart pastebėkite patys. Sakysite, ko aš po sostinę trankausi visuomeniniu transportu? O ten visai įdomu. Ten dažnai gali išvysti kitokią Lietuvą - nepapudruotą, be dizainerių skudurėlių ir kiek tikresnę nei tą, apie kurią katiniškais balsais murkia (vis tos pačios tetos) iš žydrojo ekrano. Ir elitas ten retai šmėžuoja. Ten, troleibuse, - tikra Lietuva, apie kurią rašyti (ir, bent jau man, skaityti) žymiai įdomiau. Beje, visai neprasti tie Vilniaus troleibusai, tik kad būtų kiek šviesiau...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-613502464450100538?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-44624715150225837832008-02-12T22:05:00.000Z2008-02-12T22:08:29.056ZMūšis dar nelaimėtas, bet vis tiek mažytis pripažinimo ženklas. Mano <a href="http://emigration-etc.blogspot.com">anglišką blogą</a> nominavo geriausių Airijos blogų rinkimuose <a href="http://awards.ie/blogawards/2008/02/11/irish-blog-awards-2008-shortlists/">"Geriausio žurnalisto blogo" kategorijoje</a>. Zjb! T.y. labai nerealiai fantastiškai malonu!<br /><br />Dar vienas padrąsinimas virtualioje erdvėje rašyti visomis įmanomomis kalbomis. <br /><br />PS o gal čia kaip tuose Eurovizijos rinkimuose, kai Airija Lietuvai vis po dvylika balų duoda? :)<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4462471515022583783?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-55043648118833141702008-02-11T22:21:00.001Z2008-04-04T01:27:28.025+01:00"Ieškome kolektyvo nario", - perskaičiau skelbimą vaistinėje, įsikūrusioje netoliese neįtikėtinai blizgių, bet tuščių "Vilniaus vartų". Čia toks naujas kvartalas greta Seimo rūmų sostinėje - nauji stikliniai dangoražiai remiasi į prašmatnias parduotuves, kuriose šįvakar, apie 17 val., nemačiau NĖ VIENO pirkėjo - tik prekystalius ramstančias pardavėjas, nuo ant prašmatnių pakabų kabančių dar prašmatnesnių dizainerių skudurėlių bepučiančias dulkes. Gal ir dulkės ten vienetinės? <br /><br />Permetusi akimis skelbimą prisijungti prie kolekyvo (koks pusgalvis sumąstė tokį skelbimo turinį?), nukulniavau apsnigtu Gedimino prospektu. <br /><br />Alinos Orlovos kompaktinę plokštelę aptikau tik trečioje parduotuvėje ir dabar pasičepsėdama klausausi. <br /><br />Visai skaniai prieš tai su tėvais išlenkėme butelį raudono vyno iš Riojos, t.y. iš "Maximos". Gedimino pr. esančioje visada šalia pasitaikančioje parduotuvėje daugiau Rioja reginio vynų kaip ir nebuvo... Jau eilinį kartą šia tema kartojuosi, bet tikrai gėda. Lietuvoje gali nusipirkti prašmatnių vienetinių skudurėlių, o elementaraus ispaniško vyno iš vieno respektabiliausių ir labiausiai išreklamuotų regionų - nelabai. Prieš tai, tiesa, ieškojau ko įdomesnio tame pačiame prospekte įsikūrusiame "Marks&Spencer". Kokių grybų prisiėdė minėto prekybos centro DJ? Mano vidurinės laikų vakaruškų bumsas. Jau geriau Airijos parduotuvėse vis zulanimi U2 ir "Coldplay". Mat juos bala, kad nuolat zulinami, bet bent jau nesinori maut iš parduotuvės. <br /><br />Patarimas emigrantams - Lietuvoje visuomet palikite porą šiltesnių batų, o parašę bakalauro darbą būtinai pasidarykite kopiją ir prisiminkite, kur ją pasidėjote. Be to, "Maximoje" atsistoję eilėje, prigluskite prie priešais esančio žmogaus, kad už jūsų stovintieji suvoktų, jog laukiate eilėje. "Atleiskite, jūs stovite eilėje?" - paklausė manęs moteris, kai atsilikusi maždaug per metrą laukiau susimokėti už šokoladą ir morkų sultis visada šalia esančioje parduotuvėje. Ne, aš šiaip stoviu vidury parduotuvės nejudėdama. Lūkuriuoju. Kontempliuoju. Mėgaujuosi fluorescencinių šviestuvų spinduliuojamais vatais. <br /><br />PS<br /><br />Šiandien man papriekaištavo, jog kartais esu pernelyg kritiška (lyg būtų pasakę naujieną,:) patikėkite, stengiuosi į gyvenimą žiūrėti iš visų pusių, tik tas gyvenimas [lietuviškas] toks kartais yra... vertas kritikos). Išties viskas nėra taip blogai. Pavyzdžiui, šiandien visai netikėtai, bet labai gražiai pasnigo. Ačiū Aukščiausiajam ten, orų direkcijoje. PAKARTOT!!!<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7DLDeUF4RI/AAAAAAAAAWY/4h5wZFtgFxQ/s1600-h/snow.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R7DLDeUF4RI/AAAAAAAAAWY/4h5wZFtgFxQ/s320/snow.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5165852033131340050" /></a><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5504364811883314170?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-17788507139614948352008-02-09T17:13:00.000Z2008-02-09T17:14:06.467ZDublino oro uostas. Ties vartais su užrašu "Vilnius" - minia. Patraukiu link tų, kur mėlyname fone žiba "New York". Paskaitau Juliano Stallabrasso "Gargantua: Manufactured Mass Culture". Pirmąjį skyrių labai rekomenduoju paskaitinėti visiems mėgėjams fotografams, o visą knygą tiems, kurie kaip nors susiję su medijomis. Likus kiek mažiau nei valandai iki skrydžio grįžtu prie "Vilniaus". Į smailianosius baltus lakuotus neva krokodilo odos batus įsispyręs jaunuolis šviesiomis kelnėmis ir juoda odine striuke išsitraukęs naujesnės mados "gavarilką" aplinkinius supažindina su rusiška estrada: iš muilinės dydžio aparačiuko dunksi "jamachiškas" bumsas, smailianosiai balti lakuoti neva krokodilo odos batai linksi į taktą, o jaunuolis bukai žiūri sau į nosį. Niekas iš aplinkinių nieko nesako. Nesakau ir aš, nors sukandusi dantis kenčiu ir vis gundausi pasisiūlyti paskolinti ausines. Nepasiūliau. Skirtingai nuo tų, susėdusių ties "New York", čia beveik niekas neskaito - nei laikraščių, nei knygų. O kam? Juk žymiai įdomiau iš padilbų žvilgčioti į kaimynus, tirti ir kas dešimt minučių raportotuoti "alio? jau laukiame sėsti į lėktuvą? alio? vis dar laukiame ble, vėluoja lėktuvas, ble, alio? jau sėdame." Lyg būtų ruošiamasi karinei operacijai ir štabas budėtų su rodomaisiais pirštais ant pultelio. Kažkuriame žmogaus evoliucijos etape mūsų tauta nutarė būti drąsi ir pasipriešinusi bet kokiam tobulėjimui nutarė užsistagnuoti. Vardan tos Lietuvos. <br /><br />Smailianosiai balti lakuoti neva krokodilo odos batai vis linkčioja į taktą ir prie "Vilniaus" atplasnoja dvi neva "auksės aukštikalnienės" - su plačiabrylėm skrybelėm, viena raudonu, kita - juodu paltu, ir špilkom. Jos tik dviese, bet tarytum jų būtų dvidešimt dvi. Vėliau lėktuve jos vis replikuos "ar tu PATYLĖSI? KIEK TAU, DEBILE, GALIME AIŠKINTI?", inicijuos "paplojimą", o vienas iš jų palydovų lėktuvui pamažu stojant pašoks iš vietos ir puls organizuoti bagažo paskirstymą iš lentynų, nors skrydžio palydovė tuo metu sakys "Ladies and gentlemen, please remain seated; ladies and gentlemen, please remain seated; gentleman, could you please sit down". <br /><br />Iš dešinės man sėdintis jaunuolis kažką pasukiojo ties kondicionavimu ir po kelių minučių pajutau, jog mano pakaušis vėdinamas žymiai intensyviau nei norėčiau. Kilsteliu galvą. Dešiniausias kondicionierius (aš sėdžiu vidurinėje sėdynėje) plačiai išsižiojęs ir atsuktas tiesiai į mane. Paklausiu jaunuolio, ar jis nori, kad jam pūstų. Atsako, kad ne. Ateičiai pasufleruoju, jog tokiu atveju reikia užsukti kondicionierių, o ne atsukti į kaimyną. <br /><br />Mergina iš kairės vis neramiai markstosi, šnopuoja, dejuoja, nervingai varto visus "Aer Lingus" žurnalus (po dukart), mat su savimi nieko nepasiėmė paskaitinėti, ir vis šnairuoja į mano knygą. Vėliau paaiškėja, kad ji skrenda antrąkart gyvenime, kad miestai iš aukštai atrodo labai gražiai. Pasipasakoja savo aštuoniolikos metų gyvenimo istoriją ir pasijuntu senesnė nei norėčiau. Pasakodama kai kurias detales susigraudina ir aš nežinau, kaip reaguoti. Trumpai snūsteliu, bet pabundu lėktuve užkvipus agurkams, pomidorams, dešrytėms ir sūriams. Kaimynai priešaky esančioje sėdynėje žiūri filmą kompiuteryje. Žinoma, be ausinių. "Auksės aukštikalnienės" karksėdamos aiškinasi santykius, o skrydžio palydovės laiks nuo laiko pagroja skelbimus. Turbūt apie tai, kad reiktų sėdėti prisisegus saugos diržus. Nesuprantu, nes skelbimai - latviškai. Gundausi pasakyti joms, bet pamanau, kad joms ir taip streso pakanka. <br /><br />Vilniaus oro uoste atsargiai, kad nepaslysčiau, žengiu išblizgintomis grindimis. Pasų kontrolėje, angliškai pervadintoje iš "Passport control" į "Passport check" pažvelgusi į pareigūną suprantu, kad tai vis dar kontrolė, o ne patikrinimas. Nei labas, nei viso gero, nei ačiū. Pasileidžiu ilgais naujojo Vilniaus oro uosto sparno koridoriais ir pasijuntu lyg būčiau futuristiniame mieste, kuriame nebeliko nė gyvos dvasios. Pro langą pažvelgiu laukan - regis, mūsų lėktyvas oro uoste yra vienintelis. Susimąstau, ar tikrai Vilnius yra vienas iš sparčiausiai besiplečiančių Rytų/Centrinės Europos miestų. Pirmoji praveriu duris su užrašu "Išėjimas į miestą" ir pasijunti lyg mišių laikyti pasirodęs kunigas. Minia laukia. Dairosi savų. Praeinu pro augalotus vyrukus ir žengiu į miestą. Į "Martono taxi" sėda retas. Kad nedrąsu į juos sėsti - vairuotojai atrodo lyg apsauginiai. Patraukiu link stotelės. Sėdu į autobusą nr. 1. Kirtimai atrodo neįtikėtinai egzotiškai. Ant smetoniško namo reklamuojami "japoniški pjūklai". Stotyje persėdu į troleibusą. Riedu sostinės gatvėmis. Gal dėl to, kad vasaris, jos neįtikėtinai tuščios. Nesitiki, jog esi sostinėje. Juolab, kitų metų "Europos kultūros sostinėje". Žmonės tradiciškai apsirengę niūriai, o dažno (ypač vyresnės kartos vyrų) veidas - dar niūresnis. Gal rytoj bus geriau?<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-1778850713961494835?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-75405101937291720882008-02-08T03:34:00.001Z2008-02-08T03:40:55.249Z<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R6vO06xfjbI/AAAAAAAAAWQ/hubKPZ780j4/s1600-h/lith-apart+sm.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R6vO06xfjbI/AAAAAAAAAWQ/hubKPZ780j4/s320/lith-apart+sm.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5164448806235770290" /></a><br /><br />Kaip ir žadėjau, įrašai <br /><br />praretėjo, <br /><br />gal sunuobodėjo, <br /><br />bet aš dar dainuosiu! <br /><br />Rytoj, t.y. jau šiandien, skrendu į Lietuvą trumpai pasivaidenti ir, kaip sako mano dukterėčia, dalykų tvarkyti. Ne dantų :) <br /><br />Justiniškės valdo! Čia vilniečiai supras :)<br /><br />Labiausiai noriu parsivežti stiklainį sniego. Tik mama sako, kad ištirpo...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7540510193729172088?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-26334915664896436612008-02-04T00:23:00.000Z2008-02-04T00:25:53.068ZPriešrinkiminis karnavalas prasideda. Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas prisiminė, jog emigrantai reikalingi Lietuvai ir paragino balsuoti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, o vienas diplomatas mainais pasiūlė visiems balsuosiantiems užsienio lietuviams padovanoti po bilietą į Lietuvą. O gal po lašinių paltį? Ar dėžę lietuviško alaus? <br /><br />Patriotizmą kiekvienas galime interpretuoti savaip. Atvirai traktuodami rinkėjus kaip dresiruojamus šuniukus politikai tik atskleidžia savo išprusimą ar jo nebuvimą. Kita vertus, kaip jau parodė istorija, rinkimai Lietuvoje dažniausiai būtent ir tampa tuo metu, kai pasitelkę gudrių manipuliatorių, kitaip - viešųjų ryšių specialistų, monus politikai dar kartą įrodo, jog rinkėjai tėra dešros gabalu paperkama masė. Arba duonos kepalu. Arba dainomis. Šįkart apie jas.<br /><br />Kai pernai prieš Valstybės atkūrimo dienos minėjimą sužinojau, jog Dublino Šv. Andriejaus bažnyčioje po lietuviškų mišių koncertuos Čiurlionio kvartetas, nė nemirktelėjusi nukulniavau Dievo namų link. Ir sesę pasikviečiau. Geri klasikos koncertai nemokamai, o dar neblogą akustiką turinčioje erdvėje, Airijoje pasitaiko nedažnai. Ir jei apie koncertą būčiau sužinojusi kiek anksčiau, o ne likus savaitei, mat jis nebuvo taip plačiai reklamuojamas kaip į čia atvykstančių lietuviško „popso“ grandų, būčiau sukvietusi daugiau klasikos mėgėjų, ir ne tik lietuvių. Nė kiek neabejoju, jog bažnyčioje būtų susirinkę dar daugiau žmonių, nors ir tąkart jų buvo nemažai - kone pilna bažnyčia.<br /><br />Taigi tiems, kurie suka galvas, kokį muzikinį foną atsivežti priešrinkiminiam viliotiniui į Airiją, reiktų susimąstyti, jog galbūt laikai, kuomet pakako ŽAS ir Džordanos, tolsta užmarštin. Be abejo, Ž. Žvagulis ir „Mango“ visuomet pritrauks emigrantų auditoriją, tačiau kartais nereiktų absoliutinti, jog periodiškai lietuviškosios diasporos plotuose pasivaidenantys masių muzikinį skonį perpratę artistai tėra vieninteliai emigrantų dėmesio sulaukti galintys muzikantai. Jei vis dėlto pernai į „Lietuvos dienas Airijoje“ būtų atvykę „Pieno lazeriai“, jie būtų surinkę nemažą auditoriją. Girdėjau, kad nerado rėmėjų. Reiktų pasikonsultuoti su į Smaragdo salą dažniau užsukančiais lietuviškosios estrados korifėjais. Nes kaip blogos, komercijos greitkeliu pasileidusios radijo stoties eteryje, emigrantų traukos taškuose vis skamba toli gražu ne geriausia, ką turime.<br /><br />O juk kažkas kažkada žadėjo - nusipelnėme gyventi geriau. Tikrai nusipelnėme, nes gaila, kai Veronikai Povilionienei Dubline tenka koncertuoti koledže, o ne jos vertoje erdvėje. Gaila, kad ir tam pačiam Čiurlionio kvartetui teko pasikliauti, jog tikintieji ir tą pernykščio vasario sekmadienį ieškos Dievo kaip ir kitais sekmadieniais (bet netikėtai atras aukščiausios klasės pasirodymą). Lyg gailint, jog koncerto pasiklausyti gali suplūsti pernelyg daug žmonių, plačiau išreklamuoti renginio nemėginta. Kaip ir kitų gražių Airijoje vykstančių iniciatyvų - tarkim, Nacionalinio diktanto, kurio rašyti tesusirinko dvidešimt lietuvių. Jei likusieji dešimt, penkiasdešimt ar šimtas tūkstančių (spėjama skirtingai) lietuvių bent prieš porą savaičių būtų plačiau informuoti, kur Airijoje bus galima rašyti diktantą, jų tikrai būtų susirinkę daugiau.<br /><br />Taigi tiems, kurie strateguoja, kokiai muzikai akompanuojant Airijoje skambės jų priešrinkiminės kalbos, tereikia atsisakyti klišių - tiek kurpiant savo pažadus, tiek juos lydėsiančias pramogas. O pramogų reikia, nes programinės kalbos niekam neįdomios, juolab, po kadencijos pasirodo, jog išrinktieji jų daugiau nė karto ir nebeskaitė. Tuomet, jei žmonės sudvejos nuvalkiotomis frazėmis, galbūt bent susivilios nenuvalkiota muzika.<br /><br />Žinant lietuvių aktyvumą rinkimuose, rėmėjus šiuo metu žvejojantiems politikams tereikia pamąstyti, kokį muzikinį skonį turintys emigrantai bus labiau linkę eiti balsuoti, o tuomet belieka tikėtis, jog investuoti buvo verta. Kaip ir mums per kiekvienus rinkimus reikia tikėtis, jog verta į kažką investuoti savo balsą. O už tą balsą į Smaragdo salą nors kartą būtų galima atvežti kažką padoresnio. Karnavalas šiemet gali būti visai įdomus.<br /><br /><b>Rašyta laikraščiui <a href="http://www.saloje.lt/">"Saloje"</a></b><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2633491566489643661?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-39843724853447555572008-02-03T18:42:00.001Z2008-04-06T15:44:54.430+01:00Pagaliau. Į kultūriškai kartais suprovincialėjančią Airiją po poros savaičių atvyksta bene garsiausias šiandienos lietuvis Jonas Mekas. <a href="http://www.youtube.com/watch?v=rNS8KdocusA">Tarptautiniame Dublino kino festivalyje</a> bus pristatyti penki jo filmai, o pats Jonas IFI, kur vyks jo kino peržiūros, turėtų pasivaidenti vasario 18 d. Bent jau taip man atrašė "Solas" - nepriklausomą kiną Dubline propaguojantis kolektyvas, kuris ir yra kaltas, kad didžiajame ekrane bus galima išvysti<br /><br /><i>As I Was Moving Ahead, Occasionally I Saw Brief Glimpses of Beauty, <br /><br />The Brig, <br /><br />Notes on a Circus, <br /><br />Reminiscences of a Journey to Lithuania<br /><br />ir <br /><br />A Letter from Greenpoint</i><br /><br />Kiek žinau, niekas iš Lietuvos kultūros ir diplomatijos biurokratų šios mažytės kultūrinės fiestos inicijuoti nepadėjo. O kam? Pasas J. Mekui įteiktas. Duoklė atiduota. Šimtą metų lietuviai Airijoje gyveno be J. Meko, gyvens ir dar du šimtus. Užtat atvažiuoja "Mango"! Ir greitai vėl visi balsuosime už "Euroviziją"! <br /><br />Bilietai <a href="http://dubliniff.ticketsolve.com/performances/all_shows">jau parduodami</a>. Belieka apsispręsti, į kurį eiti. <br /><br />Vienintelįkart J. Meko kiną esu mačiusi pernai gruodį Tate Modern Londone. Veikė labai terapiškai. Tamsus kambarys. Projektorius. Suoliukas. Ir ištisos valandos mirgančių kadrų. Kelionė traukiniu kažkur per snieguotą Lietuvą. Niujorkas. Veidai. Vėl Lietuva. Be pradžios ir pabaigos. Garsiausias Lietuvos Jonas sako, jog jis nekuria kino, jis tiesiog filmuoja. Tiesą sakant, anot jo, visi jo filmai tėra vienas filmas, ir jis vis dar nebaigtas. <br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/FLVq33d06R0&rel=1"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/FLVq33d06R0&rel=1" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3984372485344755557?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-23154878337995780672008-02-01T23:07:00.000Z2008-02-01T23:13:17.032ZEsu vartotojiškumui pasmerktos visuomenės auka. Perku, vadinasi egzistuoju. <br /><br />Šiandien prisiregistravau ties visais reikalaujamais langeliais ir Ebay glūdumose užtikusi nusipirkau "Holga". Dabar fotografuosiu <a href="http://www.tedorland.com/holga/holga.html">taip</a> .<br /><br />Fotografuoju, vadinasi matau. Jei spės atsiųsti, ir Lietuvą "paholginsiu". Vasarį. Trumpai.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2315487833799578067?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-42850439614215318592008-01-25T12:51:00.001Z2008-04-06T15:44:37.965+01:00Pažadėjau dažnai nerašyti, o čia kaip tyčia tiek visko vyksta. Kaip su senu meilužiu su tuo blogu - neišeina mest, nors tu ką...<br /><br />Smagiam pasiskaitymui/pasikultūrinimui prie puodelio arbatos visą mėnesį <b>siūlau sekti</b> mano bičiulių iš Airijos Rūtos ir Vudžio dienoraštį. Jie <a href="http://wrindia.blogspot.com/">mėnesiui išvažiavo į Indiją</a>.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4285043961421531859?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-10143600788033456872008-01-24T16:43:00.000Z2008-01-24T16:51:54.545ZApie Nacionalinį diktantą parašiau į "Metro Eireann", o jis pardavime pasirodo tik šiandien, todėl šio įrašo neskelbiau anksčiau. Diktanto idėja visiems airiams buvo negirdėja. Graži iniciatyva. Tik apie ją, likus dviems dienoms iki diktanto, Lietuvos ambasados Dubline interneto svetainėje nebuvo užsiminta nė puse žodžio. Ir iki šiandien tos informacijos nebuvo... O laikraštis pasirodė šiandien. Gal sutapimas?..<br /><br />Ne pirmas kartas. <br /><br />Tik po mano komentaro apie juokingą miniatiūrinę jų interneto svetainę, veikiau funkcionavusią tiesiog kaip ambasados vizitinė kortelė (<a href="http://www.urm.lt/popup2.php?tmpl_name=m_urm_lt_embassy&m_urm_country_id=1">ten dabar perkeltas Afganistanas</a>), sutelktos pajėgos sukurti <a href="http://ie.mfa.lt/index.php?1931300115">kažką padoresnio</a>. <br /><br />Deja, angliška svetainės versija merdi, naujienų skiltis iki šiol blaivėsi po žiemos švenčių, o darbuotojų atstovybėje yra tikrai daugiau nei nurodoma svetainėje - negražu nepaminėti žmonių, jei jie dirba. Jei. <br /><br />Pernai rašiusiųjų diktantą buvo apie du tūkstančius, o iš jų 19 diktantą rašė Dubline esančiame Inchicore College of Further Education, kur vyksta lituanistinės mokyklėlės "Keturi vėjai" pamokos. Šiemet vieta ta pati. Diktantas prasideda šį šeštadienį 9 ryto, todėl reiktų būti apie 8.30. <br /><br />Graži iniciatyva - tik apie ją galima būtų skelbti aktyviau, galbūt lietuviai tuomet aktyviau įvairiuose renginiuose dalyvautų ir jų būtų įvairesnių - ne tie patys dešimt partinių kadrų. <br /><br />Ir apie kitas naujienas reiktų skelbti aktyviau. Pvz tai, jog vasarį, tarptautiniame Dublino kino festivalyje <a href= "http://www.dubliniff.com/showDetails.php?id=5&type=h">vyks Jono Meko filmų retrospektyva</a>. Valio!<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-1014360078803345687?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-86469062831584772008-01-23T17:52:00.001Z2008-04-06T15:42:43.091+01:00Pamačiau, kur bus albumo pristatymas ir suglumau. Radijo stotyse jos greičiausiai negirdėjote ir žydruosiuose ekranuose šmėžuojant neišvydote. Mes, emigrantai, <a href="http://www.myspace.com/alinaorlova">Alinos</a> greičiausiai irgi neišvysime. Nei šiemet, nei kitąmet. Mat į čia jau užsakyti bilietai "Mango", galbūt vėl atsibels Žvagulis, Starošaitė, Džordana ir kiti pilkoms emigrantų masėms skirti lietuviškos muzikinės scenos korifėjai. <br /><br />Alinai linkiu, kad kūrybingos dvasios toliau ją lankytų, o vėjas nupūstų ją į kokį Vakaruose vykstantį festivalį. Ir nors kritiškieji interneto prelegentai puolė priekaištauti, jog panašiai dainuoja ne viena atlikėja, galėtume nors kartą gyvenime pasidžiaugti. Čia, Europos pakraštyje, mums belieka džiaugtis. Ir "gūglinti", "jutjūbinti" bei kitaip gaudyti virtualioje erdvėje <a href="http://whatson.delfi.lt/news/music/article.php?id=15717193">pabertus trupinius</a>. Ačiū ir už juos. <br /><br /><object width="425" height="373"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/WY21prGYXb4&rel=0&border=1"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/WY21prGYXb4&rel=0&border=1" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="373"></embed></object><br /><br />PS Kas ten su juodom suknelėm Lietuvoje atsitiko - pirma Jurga į ją vis spraudė, o dabar ir Aliną...Cherchez la dizainer.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-8646906283158477?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-76781216905613399262008-01-21T23:51:00.000Z2008-01-21T23:58:39.566ZPrieš savaitę šukavau miestą ieškodama spausdinimo mašinėlės. Reikėjo vienai nuotraukai. Ėjau per labdarynus, sienienų parduotuves. Ieškok adatos šieno kupetoje... <br /><br />Bendradarbis pralošė man butelį vyno - netikėjo, kad Japonijoje kai kur senukus prižiūri robotukai. Kaip Tomas sakė, kol nepamatys - netikės. "Googlinau", ieškojau, kopijavau, viską nusiunčiau ir atsiėmiau labai gerą Naujosios Zelandijos Pinot Noir. <br /><br />Akimirkai buvau sumąsčiusi keisti darbą, bet padvejojau. Dabar intensyviai skaitau, o nuo rytojaus teks skaityti dar intensyviau, kadangi reikia ruoštis kovo mėnesį įvyksiančiam Toefl egzaminui. Vėl sėsiu už universiteto suolo. Ir baisu, ir neramu, ir norisi... Ar mane įsileis į universitetą, tai kitas klausimas, bet kur ir ką, ir kaip, apie tai papasakosiu kiek vėliau. Kol kas mano lietuviški įrašai greičiausiai nebus labai dažni. Bet pasistengsiu visiškai neatsijungti. <br /><br />Čia akiai paganyt. Buvau išėjusi pasivaikščioti. Patraukė mane į vokiškąjį industrializmą ...<br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R5UxNV8MvAI/AAAAAAAAAWI/lB1IN7QCQcw/s1600-h/proba.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R5UxNV8MvAI/AAAAAAAAAWI/lB1IN7QCQcw/s320/proba.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5158083053520468994" /></a><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7678121690561339926?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-5940747798435950572008-01-19T17:20:00.001Z2008-01-19T17:24:27.245Z<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R5Ixh18Mu_I/AAAAAAAAAWA/nj68ztQCJ5o/s1600-h/apper"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R5Ixh18Mu_I/AAAAAAAAAWA/nj68ztQCJ5o/s320/apper" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5157238980777655282" /></a><br /><br />Kai gavau airių savaitraščio <a href="http://news.bbc.co.uk/1/hi/northern_ireland/7144216.stm">"Metro Eireann"</a> redaktoriaus pavaduotojos laišką, kuriame ji mano angliškąjį blogą pavadino "very very interesting", nustebau (kad mane skaito ir airių žurnalistai) ir apsidžiaugiau (kad jiems įdomu). <br /><br />Apie imigrantus rašantis laikraštis nutarė puslapį skirti lietuviams ir pasiūlė man tą puslapį užpildyti, kuo širdis geidžia. Sako, kad jiems įdomu viskas, kadangi apie lietuvius beveik nieko nežinoma. Redaktorė paskolino ir iš JAV jos atsivežtą knygą apie tai, kaip reiktų bendrauti su lietuviais "Lithuania. A Quick Guide to Customs and Etiquette", parašytą Lietuvoje gyvenusios žurnalistės Laros Belonogoff. Mano redaktorė prisipažino padariusi visas tipines klaidas, dėl kurių įspėja knygos autorė. Brūkštelsiu kada keletą pastabų iš knygelės. Neturi ką amerikonai veikti vis dėlto... Tačiau kažkas tokias knygeles skaito...<br /><br />Tai štai pamažu siūbuoju valtį ir galvoju, kad mes išties, kaip rašoma toje knygelėje, esame labai uždara tauta. Uždara ta prasme, kad už devynių užraktų kartais vyksta labai gražios iniciatyvos, tačiau apie jas nežinoma. Kita vertus, už tų pačių devynių užraktų ramiai ant pečiaus tupi tie, kurie darganais airiškais vakarais galėtų aktyviau imtis mūsų kultūros propagavimo. Gal pavyks kokį puntuką išjudinti, lietuvius parodyti naujai. Ir gal atsipirks prie lango į pasaulį praleistos naktys... Visus, išsibarsčiusius po margąjį pasaulį, labai raginu rašyti ir angliškai, ir kitom kalbom, nes mus skaito.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-594074779843595057?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-64802950389858289702008-01-09T13:14:00.000Z2008-01-09T13:26:20.676ZLietuvai padovanota 280 vizijų, iš jų <a href="http://www.atgimimas.lt/news_comments.php?id=1199861469">atrinktos geriausios</a>, o jų autoriams belieka tikėtis, kad galbūt savame krašte taps pranašais. <br /><br />Trumpas pastebėjimas: tarp nugalėtojų - du DELFI rašantys autoriai (vadinasi, portalui rašo toleriagiški žmonės) ir nė vienos moters. Kol pačiutės triūsia prie puodų, vyrai kuria ateitį? Taipogi nustebau, kad tarp bent jau kol kas paskelbtų nugalėtojų nė vienas nerašė apie emigrantus. Būtų įdomu paskaityti. <br /><br />O čia mano vizija, konkurse sudalyvavusi olimpiniu principu - svarbiausia dalyvauti. Mano tema buvo kaip visada - apie emigrantus. Apie save. Gal bus įdomu. Svarbiausia - kad vizijos taptų realybe. <br /><br />***<br /><br /><br /><b>Kaip įtraukti emigrantus į Lietuvos gerovės kūrimą?<br /><br />VARDENIO PAVARDENIO VIZIJA</b><br /><br /><br /><br /><i><center>"Politiškai svarbiausias sprendimas yra apsispręsti, <br />kurlink nukreipti žmonių akis. <br /><br />Kitaip tariant, ką jiems rodai diena iš dienos, yra politizuota... <br /><br />O lengviausia manipuliuoti žmogumi, kuriam kasdien rodai, <br />jog pokyčiai yra neįmanomi. " <br /><br />(Wim Wenders)</center></i><br /><br /><br /><br />Kuomet prie autobusų stoties su lagaminu, padabintu lipduku "Vizija", pasirodė Vardenis Pavardenis, miestelėnai suglumo. Kai kas ėmė badyti pirštais. Kaip į tuos, kurie Atgimimo laikais žygiuodavo gatvėmis skanduodami "Jėzus gyvas!" ir skvereliuose, akompanuojant gitaroms, angelų balsais giedodavo "Palaimink, Dieve, mus". <br /><br />Tais laikais visi ko nors šaukėsi. Jėzaus. Landsbergio. Kašpirovskio. Nė vienas Lietuvos taip ir neišganė. Landsbergis išvažiavo į Briuselį. Jėzus prieš Kalėdas ir Velykų rytą, kai šalį apima religingumo euforija, prasieina naujai išgrįstu Gedimino prospektu ir jau nebesistebi, kad iš už išblizgintų vitrinų žvelgiančios pardavėjos jo neatpažįsta. Kadaise legendinio Kašpirovskio daugelis taipogi nebepamena. <br /><br />Nors nuojauta Vardeniui Pavardeniui tyliai kuždėjo, jog ir jis netaps pranašu, vienoje rankoje spausdamas aplamdyto lagamino rankeną kitoje laikė oficialų Vyriausybės kvietimą grįžti ir įsitraukti į Lietuvos gerovės kūrimą. Nuėjo tiesiai prie Katedros ir stabtelėjo ties "Stebuklu". Apsisuko triskart pagal laikrodžio rodyklę, atšovė lagamino skląsčius, pravėrė ir iš jo lyg iš geizerio pasipylė šviesa. Glostanti. Akinanti. Apvalanti. Glamonėjanti ties Aušros Vartais klūpančias radikulito, šalčio ir šuniškos senatvės suriestas močiutes. Aitriai, lyg nusikaltėlius užklupusio sraigtasparnio prožektorius, spiginanti biurokratams akis, kol galiausiai šie iškelia rankas ir prisipažįsta buvę tinginiais, pavyduoliais, kerštautojais, pasileidėliais, išpuikėliais, apsirijėliais ir goduoliais - išpažįsta nusidėję visomis septyniomis mirtinomis nuodėmėmis ir neatgailavę. Ir tuomet iš lagamino su lipduku "Vizija" besiveržianti šviesa apvalo juos lyg auksą išgryninanti ugnis ir jiems atleidžiama. Ta šviesa užplūsta baime, įtarimais ir pykčiu priplėkusius Alytaus, Mažeikių, Šiaulių ir visų miestų bei miestelių miegamuosius rajonus, dešimtmetį vienas kito neva nepastebėję kaimynai ima sveikintis, kasininkė "Norfoje" sūrelį su aguonomis nusipirkusiam studentui palinki geros dienos, iš darbo dviračiu namo grįžtantis vyriškis pakeliui, gėlių turgelyje, draugei nuperka frezijų, vaikai, išjungę televizorius, vėl išbėga į kiemą suptis, o soduose sužydi vyšnios, nors dar ne pavasaris. <br /><br />Būtume naivūs, jei tikėtume, jog Lietuvą kada ištiktų tokia staigi metamorfozė. <br /><br />Tiesą sakant, Vardenio Pavardenio lagamine vizijos nebuvo. Tik kelios poros kojinių, seni džinsai, dantų šepetėlis, kostiumas, su kuriuo gali eiti ir į vestuves, ir į laidotuves, ir į pokalbį dėl darbo, nuotrauka su Migle Romoje, prie Trevi fontano, kai jiedu dar buvo drauge, ir žalias megztinis su jau yrančiomis alkūnėmis. Eurų lagamine taipogi nebuvo. <br /><br />Tiesą sakant, impozantiška šukuosena ar plačiais rankų mostais Vardenis Pavardenis iš minios neišsiskirtų. Gatvėmis jis žingsniuoja pamažu, vis neatsistebėdamas nesibaigiančiomis statybomis ir šviesos greičiu kylančiais vis gigantomaniškais pavadinimais krikštijamais prekybos centrais. Big. Mega. Pastebėjęs du už rankų nedrąsiai susikabinusius vaikinukus nustebęs kilsteli antakį. Manė, kad Lietuvoje gėjų vis dar nėra. Kaip neįgaliųjų ar sergančiųjų Dauno sindromu. Visai kaip Tais laikais... Vos ką užkliudęs gatvėje jis puola atsiprašinėti. Užsisakydamas taurę vyno nejaučia pareigos būtinai kiek nešvankiai pakoketuoti su padavėja. Naktiniuose klubuose jis nesislepia po akiniais nuo saulės. Jo krepšinio komandai pralaimėjus svarbias varžybas, apmaudo nelieja spausdamas automobilio akceleratorių. Parduotuvėje atsiskaitydamas už prekes nekalba mobiliuoju telefonu, o gavęs grąžą keliskart padėkoja. <br /><br />Kai kurie jį palaikytu ateiviu, nors išties Vardenis Pavardenis yra... išeivis. Vardenių Pavardenių dabar Lietuva skaičiuoja pusę milijono. Vardeniai Pavardeniai - tai mes, emigrantai, jungiami su Lietuva mus skiriančių kilometrų, sukategorizuoti po vienu pavadinimu, tapę statistiniaisi vienetais, reikšmę įgyjančias tik per rinkimus ar skaičiuojant vis augantį Lietuvos BVP ir vidutinį atlyginimą bei mąžtantį nedarbą. Mano numeris LK 643340. <br /><br />Tiesa, ne visi per pusmetį, metus ar keletą, praleistų svetur, sugeba įsisavinti tai, kas tose šalyse yra geriausio. Kai kurie, vos savaitei atvykę į Lietuvą, iš kišenės traukdami vakar gautus dar spaustuvės dažais kvepiančius eurus tikisi raudono kilimo, žalių šviesoforų ir lietuvišku putojančiu vynu pripildytų taurių. Kai kurie, vos nusileidus lėktuvui, beldžiasi į baltų rūmų Daukanto aikštėje duris. Lyg figos lapeliu prisidengę ant kotelio priklijuota Trispalve ir manipuliuodami žodžiu "lietuvybė" jie dažniausiai prašo litų ir dėmesio. <br /><br />Dėmesio dėl skirtingų priežasčių į kitą geografinę platumą bei ilgumą iš Lietuvos persikėlę vyrai, moterys ir vaikai pastaruoju metu susilaukia vis daugiau ir iš dalies greičiausiai dėl kaip niekad suaktyvėjusių vis dažniau politika užsiimančių lietuvių bendruomenių, rinkimams Lietuvoje artėjant vis labiau besiblaškančių tarp kairės ir dešinės. Padažnėjo įvairių ministerijų ir departamentų klapčiukų vizitai į emigrantų traukos centrus. Lietuvos bankų darbuotojai, iliuzionistiškai įgiję turtingesnių emigrantų telefonų numerius, ėmė skambinti pastariesiems, ragindami investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Garsūs lietuviai ėmė agituoti jaunimą neišvažiuoti. <br /><br />Kaip smėliui pro pirštus iš Lietuvos išbyrėjus pusei milijono žmonių, regis, pagaliau suvokta, jog palikti juos užmarštyje, vadovaujantis Stalino principu "nėra žmogaus - nėra problemos", tegali valstybė, nenorinti egzistuoti rytoj, nes valstybes kuria ne valdžia, o žmonės. Tapome šalimi, kurios piliečiai prarado tikėjimą savimi, pačia valstybe bei kada nors joje išaušiančia gerove, o emigraciją pasirenka kaip protesto prieš vyraujančią sistemą formą. Britai, norvegai ar australai išvyksta, nes gali gyventi ir kitur, o lietuviai kelia sparnus, nes nebetiki, jog jie gali gyventi Lietuvoje. <br /><br />Prisiminkime: mūsų valstybė turėjo vizijas - laisvę, Europos Sąjungą. Šiandien esame pasiekę ir viena, ir kita, bet daug kas Lietuvoje vis dar nesijaučia nei laisvi, nei europiečiai, o Lietuvos tragedija slypi tame, kad šalia Trispalvės išsikėlę mėlyną vėliavą su dvylika auksinių žvaigždučių pasimetėme. Nebežinome, kur einame, tik su kiekvienais rinkimais vis laukiame naujo mesijo. <br /><br />Amerikietė menininkė Miranda July rašo, kad "loteriją laimėjęs vargšas netampa turčiumi, jis tampa vargšu, laimėjusiu loteriją". Taip ir mes, vos viena koja įžengę į Vakarus, ėmėme uoliai imituoti vakariečius: susikūrė prabangius rūbus dėvintis ir dar prabangesnius automobilius vairuojantis elitas, kaip virusas išplito vos dvidešimtmetį perkopę stilistai-mados kritikai-dizaineriai, dabinantys minėtą elitą, pasistatėme prekybos centrus ir dangoraižius, nusipirkome kompiuterius, svetainėse pasikabinome plazminius televizorius, ėmėme gerti šampaną - ne tik "Alitą", Ignalinos ežerus iškeitę į Maljorkos smėlį pradėjome lenktyniauti, kas toliau išvažiuos atostogų, kavą su pienu ėmėme vadinti latte, o lietuviškai prabilome su amerikietišku akcentu. Nukopijavome viską, ką laikėme Vakarų pasaulio atributais, bet netapome Vakarų kopija. Veržėmės iš paranoja pagrįstos sistemos, o susikūrėme kitą monstrą - nepilnavertiškumo komplekso suvaržytą, panieka, išskaičiavimu ir susvetimėjimu paremtą visuomenę. Vakarų saulė tik išryškino iš paskos besivelkantį sovietinės sistemos reliktų šleifą. Štai kodėl nesunkiai atpažįstame lietuvius net nuvykę už jūrų marių. <br /><br />Įtraukti emigrantus į Lietuvos gerovės kūrimą - ir paprasta, ir sunku. Visų pirma reiktų pastebėti, jog dažnai emigrantai nuo Lietuvos neatsiriboja. Daugelis kuria planus neatsiedami jų nuo Lietuvos. Vieni ketina pradėti prekiauti geru škotišku viskiu, kiti - pradėti savo kaimo turizmo verslą, treti - atidaryti savo knygyną. Ir visai nebūtinai sostinėje, nes Lietuva - tai ne tik Vilnius. Bet būtinai savo, nes dažnas galiausiai svajoja dirbti sau. Tik čia reiktų sutarti, kad šalies gerovė jokiu būdu nėra matuojama vien skaičiais - BVP ar vidutine alga - ir ji nesibaigia savo parduotuvės atidarymu. Lietuvos gerovė - tai kuomet man, tau ir visiems pažįstamiems - likusiems ir išvykusiems - gera būti Lietuvoje, nes nesijaučiame tesą statistiniai vienetai. "Pasijutau žmogumi", - taip daugelis rytų europiečių apibūdina pirmųjų Vakaruose praleistų dienų įspūdžius. Štai to Lietuvoje labiausiai trūksta - kad jaustumėmės esą žmonės. Ne tik vartotojai, rinkėjai, tikslinė auditorija ar mokesčių mokėtojai. <br /><br />Vilniaus parduotuvių vitrinas galima išblizginti labiau nei Milano, mūsų žydruosiuose ekranuose gali šmėžuoti žymiai dailesnės žurnalistės nei BBC ir net atlyginimai gali pamažu susilyginti su europietiškais, tačiau kol į parduotuvę pieno ir duonos nusipirkti atėjusią močiutę apsaugos darbuotojas nenustos žvelgti lyg į potencialią nusikaltėlę, o valdininkas į pilietį - kaip į tuščią nulį, Lietuvoje gerovės nebus. Valstybės gerovė prasideda nuo Žmogaus. Vardenio Pavardenio. LK 643340. Ir svarbiausia - kad žmonės įtikėtų, jog Lietuva, kur kiekvienas gali ne tik pragyventi, bet gyventi ir kurti, yra įmanoma. <br /><br />Atmesti galimybę, jog pusė milijono emigrantų (ar bent pusė tos pusės) grįš ir nereikia nieko daryti, kad juos susigrąžintume, bet tikėtis, jog Apvaizdos ištikti jie įsikvėps kurti rytojaus Lietuvą, yra naivu. Kodėl jie turėtų kurti tai, ko dalimi jie netaps? Ir propagandiniai informaciniai centrai, turintys tapti Lietuvos valdžios ruporais apie neišsemiamas galimybes Tėvynėje, čia nepadės - tik bus dar viena proga kažkam pasipelnyti. Juk išties tereikia akimirkai, pamiršus lietuvišką pavydą ir nuraminus tuos, kurie atvykę iš Londono ar Dublino šturmuoja Daukanto aikštę bei Gedimino prospektą, įsiklausyti. Nes būti išgirsti siekia pusė milijono balsų. <br /><br />Taigi aš išėjau į gatvę ieškodama jų. Minioje dairiausi baigščių žvilgsnių ir marmurinių veidų, kuriais išsiskiriame atsidūrę Vakaruose. Akimis ieškojau Rytų Europos. <br /><br />Aš kalbėjausi su tais, kurie į Lietuvą važiuoja kas porą mėnesių ir kartą kas porą metų. Kalbėjausi su tais, kurie nebekalba lietuviškai. Su tais, kurie pyksta ant Lietuvos ir per Kūčių vakarienę meldžiasi pagonių bei krikščionių dievams, prašydami galimybės atsivežti į užjūrius Lietuvoje paliktus vaikus. Su tais, kurie per porą metų prasigyveno ir tais, kurie suprato išvykę ne dėl pinigų. Su tais, kurie vakarus leidžia lietuviškuose getuose Dublino šiaurėje ir tais, kurie jaučiasi tapę pasaulio piliečiais. Kalbėjausi su savo kūnais prekiaujančiomis paauglėmis, kurios kupinos lūkesčių kirto Lietuvos sieną. Su prasigėrusiais statybininkais ir baltamarškiniais klerkais. Kambarinėmis, padavėjomis ir pardavėjomis. Su tais, apie kuriuos rašo Lietuvos ir užsienio spauda. Su tais, kurie į laikraščius niekada nepateks. Kalbėjausi su tais, kurie metė dešimtmečiais Lietuvoje kurtą karjerą ir viską turėjo pradėti nuo nulio. Su tais, kurie dirba pagal specialybę taip ir nemokėdami nė žodžio svetimos šalies kalba. Klausiausi gatvės muzikantų ir tų, kurie grojo "Carnegie Hall"... <br /><br />Ir pamažu, po truputį aš praregėjau - besiklausydama supratau, jog žiūriu į pusę milijono vizijų. Ir lyg per rūką išvydau miestą. Ten nebuvo dangoraižių, bet visi žinojo, jog jis klesti. Katiną Krescensijų rytais pažadindavo grindiniu dviračiu prabarškantis paštininkas Mečys. Prie geltonų buto Nr 7 durų šeštadieniais jis palikdavo pagrindinį šalies dienraštį. Durys buvo medinės. Šarvuotų nei šioje, nei kitose gatvėse nebeliko, nes niekas nebesilauždavo į svetimus namus. Visi turėjo savus ir niekas, vos vakare grįžus iš darbo ir įjungus šviesą, neskubėjo užtraukti užuolaidų. <br /><br />Beje, pagrindinio šalies dienraščio pirmuosiuose puslapiuose nebeliko kruvinųjų naujienų, o penktieji tapo padėkos puslapiais. "Ačiū merginai su mėlynu paltu ir geltonu šaliku, kad pastebėjo, jog iš rankinės iškrito piniginė", - šįryt perskaitė Angelė gurkšnodama juodą kavą. Pažvelgusi pro langą ji nusišypsojo kaip visada bandelių su migdolais šeštadieniais "Pas Kotryną" kulniuojančiai kaimynei Rūtai. Kotrynos bandelės - beveik niekuo nenusileidžiančios kepamoms Avinjone - jau tapo legenda. Pakeliui Rūta užsuko į ekologiškų gėrybių turgelį. Nusipirko antaninių obuolių. Jie kvepėjo rudeniu. Po baltai raudonu dryžuotu skėčiu susikūprinęs Ernestas įsiūlė paragauti ką tik iš Italijos atvežtų sūrių. Jie tirpo burnoje kaip pirmosios snaigės ant delno. Prekybos centruose tokių anksčiau nė su žiburiu nerasdavo. Beje, prekybos centrų mieste jau seniai neliko - prieskonius dabar dauguma pirkdavosi iš Pakistano atvykusio Muhamedo parduotuvėje, vaisius ir daržoves - minėtame turguje, o šviežią paukštieną - Tado "Laktoje". Pieną ir jogurtus rytais į namus norintiems pristato bendrovė "Bidonėlis", o už nedidelį mokestį iš klientų surinktas pakuotes veža į atliekų perdirbimo punktą "Iš dulkių į dulkes". <br /><br />Ekologiškos miesto inciatyvos - saulės energija šildomos valstybinės įstaigos, dviračių kaip pagrindinės transporto priemonės išplitimas, naujus ekologiškus automobilius įsigijusiems vairuotojams savivaldybės skiriama 1000 eurų išmoka, vandens taupymas - neliko nepastebėti Europoje ir tapo pavyzdžiu Dublinui, Londonui bei kitiems žemyno didmiesčiams. Per pastaruosius penkerius metus itin pagausėjo paatostogauti čia atvykstančių užsieniečių, o iš sekso turistų žemėlapių šis miestas pamažu išnyko - sklido gandai, jog dauguma barų ir klubų ėmė nebeįsileisti bernvakarius švęsti čia atvykstančių britų ir jiems teko patraukti gilyn į Rytus. Bet padaugėjo kultūros turistų. Itin didelio anšlago kasmet sulaukia pavasarį vykstantis tarptautinis kino festivalis, ypatingą dėmesį skiriantis Šiaurės šalių bei Rytų ir Centrinės Europos kinui, o dauguma jo filmų demonstruojami "Lietuvoje". Jos vis dėlto nenugriovė. <br /><br />Vos prieš porą metų pradėję kurtis knygynai "Jau skaityta", kuriuose galima įsigyti galybes knygų lietuvių ir užsienio kalbomis, ne tik turistams, bet ir vietiniams tapo atradimu. Knyga nemirė, o lietuviai ėmė garsėti kaip vieni labiausiai knygas skaitančių Europos gyventojų. Nuo lietaus ir sniego su knygomis jie slėpdavosi mažose bohema alsuojančiose kavinėse, kurių pastaruoju metu ypač pagausėjo. Kone visos jos buvo kišenės dydžio ir buvo tikra priešprieša Europos sostines užvaldžiusiems tinklams - vietos valdžia ypač skatino smulkųjį verslą. Beje, kava ten buvo pasakiškai skani. <br /><br />Miestas garsėjo ir nykštukinėmis alaus daryklomis, - net belgai sujudo, išsigandę konkurencijos. Laikai, kuomet rinktis buvo galima vieną iš trijų didelių gamintojų, seniai liko užmarštyje. Pamirštos buvo ir tos dienos, kuomet išalkus reikėjo rinktis keptą duoną su gerokai praskydusiu sūriu, picą ar cepelinus. Jau porą metų veikiantis "Tolimųjų saulių" kvartalas su dešimtimis kinietiškų, indiškų, korėjietiškų, tailandietiškų, vietnamietiškų ir japoniškų užeigėlių daugeliui tapo atradimu. Nauji mažyčiai itališki, ispaniški ir prancūziški restoranėliai, kuriuose dažnai dirbdavo iš tų šalių atvažiavę studentai, o padavėjai darbuodavosi atsipalaidavę ir be įtampos, pagaliau ėmė orientuotis ne į gurmanus, bet į paprastus žmones, nes gero vyno butelio ir kepsnio su pipirų padažu nusipelno visi, ne tik elitas. <br /><br />Beje, elito mieste nebeliko! Kostiumuoti bankininkai, nesivaržydami į šilkinę kojinę susikišę prašmatnaus kostiumo klešnę, mindavo dviračiais į darbą nesibaimindami, ką pagalvos kolegos, - tiesiog taip kelnės netyčia nepakliūdavo į grandinę. Sustojęs prie šviesoforo dviratį apsižergęs miesto meras pasisveikindavo su žalios šviesos laukiančiu dviračių kurjeriu Roku. Ir ne todėl, kad žurnalistai stebėdavo. Policininkai nebeprašė kyšių, o ligoniai liovėsi juos piršti gydytojams. Dirbti mokytoju vėl buvo garbinga, be to, ir atlyginimai ženkliai išaugo. Gatvėse nebeliko ubagaujančių senučių, o mėgiamiausiu pensininkų užsiėmimu tapo savaitgalio kelionės į Europą: Amsterdamas, Neapolis, Karkasonas, Sevilija, Bergenas. <br /><br />Gyvenimas tame mieste buvo kaip šeštadienio vakarais iš Bičiulių parko sklindantis gyvai grojamas džiazas: kartais - ramus, bet vis pamažu pulsuojantis ir nepaliekantis klausytojų abejingų. Abejingų to miesto ateičiai tarp vietinių nebebuvo ir to miesto gyvenimą kūrė visi drauge. Šis miestas tapo aidu savaičių, mėnesių, metų ir dešimtmečių, praleistų svetur. Lyg kibučiai iš svečių šalių atsivežti prisiminimai, išgyvenimai ir svajonės susijungę tapo gražiu reginiu. Lietuvos, kurioje visiems gyventi gera. Kas žino, kas slypi Vardenio Pavardenio lagamine. Jei sutiksite, drauge nueikite prie Katedros. Prie "Stebuklo".<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-6480295038985828970?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-14174638633902506562008-01-04T01:19:00.000Z2008-01-04T02:09:56.777Z<i>"Norėčiau, kad atsirastų koks drąsuolis blogeris, kad ir be veido, be tikro vardo, bet nuoširdžiai aprašantis emigracinius kelius, turiu omeny apsigyvenimo sunkumus ar puikią situaciją ir darbą. Yra ir dabar rašančių iš kitų šalių, bet ten daugiau emociniai rašinėliai, kurie apeliuoja į likusius Lietuvoje arba kritikuoja ar lygina gyvenimą Lietuvoje su gyvenimu TEN, bet tokio nuoseklaus nuo pirmojo žingsnio, pirmo susitikimo su kita aplinka, su pirmu pažeminimu ar pagerbimu.... NĖRA,</i>" - <a href="http://www.blogas.lt/tetasigita/">parašė Teta Sigita</a>. <br /><br />Pastebėjimas taiklus. Ir aš norėčiau, kad atsirastų toks drąsuolis ar drąsuolė, tik, kaip parašiau Tetai Sigita komentaruose, toks blogas taptų tikru savianalizės seansu, kuriame reiktų ne kartą išpažinti savo silpnumus, nusišnekėjimus, nesusikalbėjimus ir kitus liapsusus, o tam ryžtųsi toli gražu ne kiekvienas. Nes jei tai būtų blogas apie labai sėkmingą emigraciją, greičiausiai nebūtų labai skaitomas. Geros naujienos yra blogos naujienos. <br /><br />Airijoje aš buvau pernelyg ilgai ir pernelyg daug mąsčiau, ar mano vieši pamąstymai būtų įdomūs, kad dabar pulčiau rašyti, kaip blaškiausi po miestą su CV šūsniu ir pamažu kopiau iš vienos emigrantų kastos į kitą (tiesa, nuosekliai skaitytantys mane, tą emigracinį vojažą, kad ir minimalų, galėjo stebėti), kaip aiškinausi, kodėl Lietuvoje palikau neblogą darbą, kaip kartais ilgėjausi namų, kaip įsimylėjau užsienietį, kaip ... Lygiai taip pat būtų įdomu skaityti mokinio ar studento blogą - nuo pirmos dienos, vestuvių blogą, kuriame vienas iš sutuoktinių rašytų, kaip gi ten vis dėlto viskas būna po medaus mėnesio, Seimo nario blogą - tik dokumentalų, ne propagandinį, policininko blogą, etc. <br /><br />Emigrantų stebėjimas kai kuriems likusiems Lietuvoje tapo tam tikra vojerizmo forma - kaip rusai sako, "и хочетса и колитса". Įdomu ir vištienos perdirbimo fabrikai, ir "Amerikietiškosios svajonės" istorijos, ir atlyginimai, ir ašaros. Įdomios visų pirma <a href="http://current.com/items/76389982_flowers_and_sweat">tokios istorijos</a>, nes be jų pasijuntame lyg gyventume ganduose ir mituose. <br /><br />To drąsiojo blogerio blogas būtų skaitomas. Tokia jau ši epocha - privatumo ribos ištrintos ir visi stebime vieni kitus. Ir stebimės.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-1417463863390250656?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com8tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-74717336352839932942007-12-31T16:02:00.000Z2007-12-31T16:30:08.637Z<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R3kWN18Mu4I/AAAAAAAAAVI/yaCRlpNkKC8/s1600-h/jub.jpg"><img style="float:right; margin:0 0 10px 10px;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R3kWN18Mu4I/AAAAAAAAAVI/yaCRlpNkKC8/s200/jub.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5150172075948555138" /></a><br /><br />Metai gali būti ir daug, ir mažai. Visada atsiras, dėl ko gailėtis, ir kuo pernelyg didžiuotis. Galima kiek per rimtai nusiteikti vidurnakčiui ir prisiekti sau, jog nuo sausio 1-osios viskas bus kitaip, o galima į naujus persiristi pusgirčiam ir taip prašvilpti visus metus bei iššvaistyti dienas kaip popierinius lėktuvėlius per langą - lengva ranka ir be rūpesčių. Kaip sakė mano pažįstamas, mes einame, kur nueiname. <br /><br />Vis dėlto norisi, kad metai nepraeitų tuščiai, kad būtų daug atradimų, naujovių, kad sutiktume naujų žmonių, pamatytume naujų vietų. Kad gyventume ne dėl pinigų, paskolų ir ne dėl projektų (stebuklingas nūdienos žodis, sukuriantis reikšmingumo iliuziją). Kad gyventume, nes turime tik vieną galimybę, o šiemet Lietuva prarado pakankamai talentingų žmonių, kurių netektys tą mums priminė. <br /><br />Visi reziumuoja, prognozuoja, analizuoja, ir aš susimąsčiau apie šiuos metus. Pagalvojau, kad jie buvo visai neprasti. Nutariau paminėti keletą epizodų, kuriais džiaugiuosi. <br /><br />Metų autoprojektas (!) - mano angliškas blogas <a href="http://emigration-etc.blogspot.com/">Emigration-etc.</a><br /><br />Metų diskusija - <a href="https://www.blogger.com/comment.g?blogID=34643062&postID=2343494490630942720">ar reikia emigrantams grąžinti skolą Lietuvai ir kokiu būdu</a>. Ačiū Liutaurui už kibirkštį. <br /><br />Metų knyga - Mirandos July <a href="http://noonebelongsheremorethanyou.com/<br />">"No one belongs here more than you"</a>. Trumpos, žaismingos novelės, kurios privers ir juoktis, ir verkti. <br /><br />Metų filmas - <a href="http://www.youtube.com/watch?v=UDorNilxPUY&feature=related">"Into the Wild"</a>/<a href="http://www.heima.co.uk/video/">"Heima"</a>. Pirmasis - už istoriją, antrasis - už vaizdą. <br /><br />Metų pasikultūrinimas - <a href="https://www.blogger.com/comment.g?blogID=34643062&postID=2177759858698873796">V Festival</a>. Aplinkui įvairiais būdais liejosi per daug alkoholio, bet muzika buvo gera. <br /><br />Metų menas - Jurgitos Remeikytės pinhole-boxas ŠMC parodoje "Tarp mūsų". Viskas, kas genialu, yra paprasta. Kai Jurga vėl ką nors rodys, būtinai eikite pažiūrėti. Veikia labai terapiškai.<br /><br />Metų media - <a href="http://www.monocle.com/">"Monocle" žurnalas</a>. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R3kWEV8Mu3I/AAAAAAAAAVA/LuwoSrw5O8s/s1600-h/stair.jpg"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R3kWEV8Mu3I/AAAAAAAAAVA/LuwoSrw5O8s/s200/stair.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5150171912739797874" /></a><br /><br />Metų miestas - Roma. Ryte, apie 7 val., kuomet gatvėse dar nėra žmonių.<br /><br />Metų pasisėdėjimas - Krokuvoje, o ypač Kazimierz kvartale. Būtinai nuvažiuokite ir įsitikinsite patys. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R3kVyF8Mu1I/AAAAAAAAAUw/2Vfr_0Ri6Bw/s1600-h/cinqq.jpg"><img style="float:right; margin:0 0 10px 10px;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R3kVyF8Mu1I/AAAAAAAAAUw/2Vfr_0Ri6Bw/s200/cinqq.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5150171599207185234" /></a><br /><br />Metų pasivaikščiojimas - Cinque Terre/Kristianija Kopenhagoje. Pirmasis - dėl gamtos, antrasis - dėl bendros atmosferos. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R3kV8F8Mu2I/AAAAAAAAAU4/e1Vcj3MqWn8/s1600-h/kristia.jpg"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R3kV8F8Mu2I/AAAAAAAAAU4/e1Vcj3MqWn8/s200/kristia.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5150171771005877090" /></a><br /><br />Metų bandymas (nepavykęs)- mėginimas tapti EK biurokrate. Bent pamankštinau smegenėles su įvairiais testukais. Kaip pasakytų mano draugė, vadinasi, nelemta. <br /><br />Metų patiekalas - paela Cadize/pica už eurą Neapolyje (ne dėl to, kad už eurą, bet dėl to, kad pasiutiškai skani). <br /><br />Metų raudonas vynas - <a href="http://www.oddbins.com/products/productDetail.asp?productcode=88851">Chalk Hill Sangiovese</a> (prisirpusios trešnės, cigarų dėžutė, cinamonas), nors ir gertas iš plastikinių puodelių. <br /><br />Metų baltas vynas - <a href="http://www.oddbins.com/products/productdetail.asp?productcode=17011">Terredora Grecco di Tuffo</a> (greipfruitai, imbieras ir Vezuvijus, nes iš tos vietos).<br /><br />Metų amplua - studentė. Vėl. Kuo toliau, tuo labiau patinka. <br /><br />Metų įvertinimas - apie imigrantus rašančio laikraščio <a href ="http://www.metroeireann.com/">"Metro Eireann"</a> redaktoriaus pavaduotojos laiškas, kuriame ji mano anglišką blogą pavadino "very very interesting" ir pasiūlė jiems rašyti apie lietuvius. Pirmoji medžiaga jau atiduota, startas - sausį. <br /><br />O kitąmet norėčiau... Nesakysiu :) Svarbu norėti. <br /><br />Gražių jums švenčių ir labai gerų metų. Čiupkit žiurkę už uodegos. <br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/jH2yavNGPDM&rel=1"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/jH2yavNGPDM&rel=1" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><br /><br />Foto©mano<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7471733635283993294?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-43812365965791172322007-12-29T00:30:00.000Z2007-12-29T01:10:38.268Z"O sako, kad iš Vilniaus niekas nebeemigruoja," - nusistebėjo trečiadienį vienas Dubline gyvenantis žemaitis, kuomet pasakiau, jog į Airiją atvykau iš Lietuvos sostinės. <br /><br />Prieš porą savaičių iš Vilniuje besidarbuojančio IT specialisto gavau elektroninį laišką. <br /><br /><i>1600-2500 eurų per mėnesį - daug ar mažai? Kiek teko pačiam surasti informacijos, 2500 artėja link vidurkio (bent jau tikslinėje srityje). Ką realiai galima nuveikti su tokia suma Dubline? T.y. ar užtenka pragyvenimui, ir koks tas gyvenimas galėtų būt už tokią sumą? Turbūt, kokią pusę suėstų būsto nuoma? Tiesiog netyčia ikliuvo vienas darbo skelbimas (vienam is lietuviškų resursų), kur siūlo darbą Dubline ir siūlo tokią sumą, tai smalsumas liepė ir tau parašyt, patikslinti, kiek (ne)patrauklus toks pasiūlymas.</i><br /><br />Nupasakojau apie išlaidas (faršas - kaip ir Lietuvoje, degtinė - brangiau, o skrydžiai į Europą - pigiau) ir atsakymą apibendrinau pasakydama, jog jei emigruoja dėl pinigų, išvykti verta, jei yra galimybė eurais užsidirbti bent tiek, kiek Lietuvoje gauna litais. <br /><br />Tik pastaruoju metu susimąsčiau. O kiek Lietuvoje gaunama litais? <br /><br />Liutauras ne per seniausiai mąstė, kaip <a href="http://www.blogas.lt/liutauras/310969/paskatos-emigruoti-virtualiai-vs-kaip-pasirinkti-darba-ir-nenusipiginti.html">pasirinkti darbą ir nenusipiginti</a>. Lietuvos darbo biržoje dizainere dirbusi draugė šį rudenį kas mėnesį užsidirbdavo apie 1200 litų. <br /><br />Sakoma, jog po trejų metų mokytojai <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15290806">vidutiniškai turėtų uždirbti 3215 litų</a> - ir tai vis tiek būtų mažiau, nei ką jie gautų šiandien dirbdami už minimumą Airijoje. <br /><br />Atlyginimai Lietuvoje, atskaičiavus mokesčius, <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=15286579">nuo 2003 m. išaugo pusantro karto – nuo 873 litų per mėnesį iki 1369 litų, tačiau profesinių sąjungų duomenimis, tiek uždirba tik trečdalis šalies gyventojų</a>. <br /><br />Berods pavasarį, kuomet daugelio emigrantų protus ėmė drumsti iš Lietuvos parsklidęs aidas apie ten lyg ant mielių kylančius atlyginimus (ir žinau bent keletą, kurie <i>ant bangos</i> patraukė namo), ėmėme kalbėtis, už kiek p a r s i d u o t u m e. Viena draugė pasakė, jog sutiktų dirbti už pusantro tūkstančio litų, bet padirbusi prašytų didesnio atlyginimo. Tik rudenį atvykusį į Lietuvą ji išsiaiškino, kad pienas nebekainuoja litą... Apie kavą Gedimino prospekte už 5.90 Lt <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/09/i-lietuvos-uraai-paratse.html">jau rašiau</a>. <br /><br />Kadangi netrukus stukstels dar vieni nauji metai, kuriu rezoliucijas, reziumuoju 2007-uosius ir planuoju naujus Žiurkės metus, per kuriuos, anot pernelyg pozityviai saldaus <a href="http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_women/lovehoroscope/article.php?id=15291463#1">DELFI horoskopo</a>, megsiu ryšius ir galėsiu išreikšti savo idėjas, o meilė gyvenimui pakylės mane nuo žemės ir pavers populiaria profesiniame gyvenime. Horoskopais niekuomet itin netikėjau. <br /><br />Tiesiog kartais pamąstau, jei netrukus grįžčiau į Lietuvą, kiek reiktų suderėti. Sako, Briuseliui kažką verčianti mergina per mėnesį uždirba 30 000 litų. Čia žinios iš labai patikimų šaltinių. Nebent gerais draugais buvę kursiokai meluoja vienams kitam. Kita vertus, žinia, esame tauta, linkusi kurti panegiriškas butaforijas. <br /><br />Ką aš daryčiau Lietuvoje už tokius pinigus? Kaip lašiša maudyčiausi <a href="http://www.champagne-billecart.fr/eng/cuvees/cuvees.htm">"Billecart-Salmon"</a> vonioje - ryte ir vakare, pusryčiams valgyčiau auksinės vištos dedamus auksinius kiaušinius, atrasčiau, kur kava Vilniuje kainuoja bent 20 litų, o elito vakarėliuose tinklinėmis pėdkelnėmis apsitempusi blauzdas demonstruočiau garsaus Lietuvos dizainerio suknelę. <br /><br />Išties neįsivaizduoju, ką Lietuvoje daryčiau už tokius pinigus. Kai pasakiau apie tai čia esantiems draugams, likau nelabai suprasta - mane tikino, kad visuomet atsiranda būdų pinigams išleisti. Na, gal nebent galėčiau gailėtis, jog su tokiu atlyginimu gyvenu Lietuvoje, o, tarkim, ne Niujorke. <br /><br />30 000 litų man tikrai nereiktų. Atlyginimo turi pakakti išsimokėti paskoloms, geram vynui, sveikam maistui, knygoms, muzikai, kinui, kelionėms ir pomėgiams. Pasiklydau laiko mašinoje - už kiek reiktų parsiduoti Lietuvoje, kad tam užtektų? Kiek užtektų jums? Tarkim, mano mamos išankstinė pesija yra apie 400 litų. Bet žada, kad pensijos kils...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4381236596579117232?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com11tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-69599964631988875192007-12-24T01:21:00.000Z2007-12-24T01:31:50.254ZStovėdama eilėje "Body Shop" nugirdau vadybininkės nurodymą visoms dirbančioms merginoms: "Daugiau dovanų nebevyniojame, kaspinų nebeliko, krepšelių nebėra taipogi." Mes irgi pritrūkome dėžių, viską, ką buvome supakavę, jau pardavėme. In vino veritas. Liko viena darbo diena - šiandien, o tada prasidės ilgas letargo laikotarpis, kuomet darbe vėl galėsiu skaitinėti ir rašinėti. <br /><br />Lenkiško maisto parduotuvėje (tiesa, ten neapsieinama ir be lietuviškų "Zigmo" silkių bei latviškų "Laimos" šokoladų) šiandien kažkas mėsoms ir saldumynams išleido 170 eurų, sakė ten dirbanti draugė. Pernai prieš Kūčias, kurios čia tiesiog yra arba paskutinė diena apsipirkti Kalėdų stalui, arba eilinis darbadienis, netoli namų esančioje ekologiškoje mėsinėje 6 val. vakaro kalakutų laukiančių pirkėjų eilė buvo nusidriekusi į lauką, kur kažkas dainavo Kalėdų dainas, kažkas prekiavo kava, o dar kažkas rinko pinigus labdarai. Sesė kalakutą jau turi, jis jau įtrintas česnaku, majonezu ir panardintas į marinatą. Bus labai skanus - žinau. <br /><br />Antradienį Dublinas numirs, tik gaus bažnyčių varpai. Užsidarys parduotuvės, nevažiuos visuomeninis transportas, o ir taksi pasigauti nebus lengva. Tokį rytą privalu atsibusti greta brangių žmonių, kad turėtum ką apkabinti ir pasveikinti su šventėmis. Jei netikite jų religine prasme, tiesiog padėkokite šalia esantiems, kad jie yra. Šeimos nariams, draugams. Nusišypsoskite sau veidrodyje. Išsiųskite sms kažkam, su kuo jau seniai nebebendraujate. Padarykite kažką, ko iki šiol nedarėte. Gyvenkite. <br /><br /><a href="http://www.youtube.com/watch?v=qmXMA34CeoQ">Čia trumpas palinkėjimas, kiek kuriantis nuotaiką, kurios mūsų kasdienybėje turėtų būti daugiau.</a> Gražių visiems švenčių.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-6959996463198887519?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-43418989834103601912007-12-20T23:22:00.000Z2007-12-20T23:28:08.199ZTurėjo būti prieškalėdinis pasisėdėjimas su trim gerais draugais. Pirma ėjome klausytis džiazo, kuris, pasirodo, buvo eksperimentinis, net labai (tiesa, violončelistė instrumentą kamavo įspūdingai), o tada patraukėme į indus. Buvo skanu, bet pernai arčiau namų esančiuose buvo skaniau. Tik <a href="http://www.wine.com/V6/Hugel--Gewurztraminer-2005/wine/89600/detail.aspx">Hugelio "Gewurztraminerį"</a> pasigardžiuodami greitai susiurbčiojome. Prieš mėnesį į Dubliną atvykusiai draugei pasiūliau skelti tostą ir ji pasakė besivilianti, jog Kalėdas Dubline su mumis sutinka pirmą ir paskutinįkart. Kaip mazgote per veidą. Po to lyg Paleckis turėjo aiškintis, ką turėjo omeny - jog kitas Kalėdas galbūt sutiksime Lietuvoje. Mes visi trys ėmėme vienas per kitą aiškinti, jog į Lietuvą dar nenorime. Tuomet tosto autorė pasakė, kad Airija yra graži šalis, bet pakeliauti, o gyvendama čia jaučiasi svetima. Šešis metus čia gyvenanti draugė pastebėjo, kad ji vis dar irgi jaučiasi svetima, bet dėl to nereikia daryti nereikalingų išvadų. Sėdėjau ir nežinojau, kaip reaguoti - keikti ka tik čia atvykusioje draugėje įsišaknijusį lietuvizmą, kuris neretai ir interneto komentaruose pasireiškia ka tik "atemigravusių" lietuvaičių kritiškais pastebėjimais apie Airiją (dažniausiai gimusiais iš nenutrūkstančios rutinos darbas-namai-lova-darbas) ar pulti gelbėti ir savanoriauti vežti, rodyti, pasakoti, nors pernelyg didelio suinteresuotumo nepastebiu. Tuomet pokalbis pakrypo kita linkme ir į kitos draugės pastabą neišlaikiusi atsakiau replika, o ji vidury restorano puolė į ašaras. <br /><br />Merry Christmas, vienu žodžiu. <br /><br />Bepročių karavanas, linguojantis į įsivaizduojamąją laimės oazę tos Kalėdos ir tiek. Juda kaip tie trys karaliai nešini maišais, dovanomis, lauktuvių kupinais krepšiais. Vaikams - nauji "Nintendo" žaidimai. Kiekvienoms Kalėdoms - vis po naują (aš vaikystėje gaudavau knygų). Mamoms - vazos, papuošalai, paveikslai. Tėvams - viskio buteliai, vyno dėžės. Sūnums - "savaitėlė" apatinių ir kojinių. Dukroms - "Body Shop" rinkiniai. <br /><br />Pirk du, trečią gauk nemokamai, o per po Kalėdų prasidedančius išpardavimus įsigyk pusvelčiui. <br /><br />Manęs parduotuvėje prašo nuolaidų. Prašo <i>deals</i>, nors visi žino, jog tėra 10 proc. nuolaida, jei perki 6-12 butelių ir 20 proc., jei perki dėžę ir daugiau. O jie nori buy 2 get 1 free. 2 for 20. 3 for 30. Reikalauja prekybos centrų marketingo. Kurgi ne - pirk šešias dėžes vyno ir gauk <i>blow job</i>. <br /><br />Dovanomis visi įprasmina savo santykius. Užtvirtina draugystes ir partnerystes. Lyg staiga būtų sprogusi dosnumo bomba. Kalėdos tėra tos bombos sukeliamas atominis grybas. Išsisklaido ore ir susimąstai - o kas tos Kalėdos ir kam? Lentynoje sudėlioji dovanas, kad nuo jų vėliau kartkartėmis nuvalytum dulkes, kai kurias grąžini į parduotuves - vietoje šampano pasiimi porą burtelių vyno, vietoje viskio - butelį šampano. Suvirškini kalakutą, atsigauni nuo pagirių ir vėl gyveni. Iki kitų Kalėdų. Gal žinote vietą, kur jų nešvenčia?<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4341898983410360191?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-79718964626443822542007-12-16T13:54:00.000Z2007-12-16T14:14:55.125Z<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R2Uwr18MuvI/AAAAAAAAAUE/i4KcpXJq2F0/s1600-h/lonsh.jpg"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R2Uwr18MuvI/AAAAAAAAAUE/i4KcpXJq2F0/s200/lonsh.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5144571679112739570" /></a><br /><br />Per pirmąsias dvylika valandų išmokau, jog į metro leidžiantis eskalatoriais reikia stovėti dešinėje pusėje. Ir išties - visi tvarkingai kaip žąsys virtinėje išsirikiavę vienas paskui kitą. Dar per dvylika valandų - kad "austrės" (angl. "Oyster card") nereikia kišti į kryžiuku pažymėtus vartelius, mat šie neatsidarys. Išmokusi leidausi į London Bridge, Waterloo, Camden stotis patenkinta kaip Ali Baba, žengiantis į vieną sezamą po kito, mat varteliai prasiverdavo. Brūkšt ir durelės į požemius prasižioja. Brūkšt ir tu jau Londono centre. <br /><br />Baisu ten - žmonės lekia, bėga, skuba ir taip dažnai neatsiprašinėja kaip Dubline. Tiesa, Romos metro buvo dar baisiau - lyg iš paskos atidundėtų buivolų banda. Ir leki, skuodi lyg <a href="http://www.congdongdulich.com/images/stories/jreviews/201_Pamplona_1185787952.jpg">Pamplonos bulių</a> išvengti mėginantis turistas, nes baisu būti sutryptam. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R2Uw1F8MuwI/AAAAAAAAAUM/8hvmDgCWLUU/s1600-h/lonpar.jpg"><img style="float:right; margin:0 0 10px 10px;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R2Uw1F8MuwI/AAAAAAAAAUM/8hvmDgCWLUU/s200/lonpar.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5144571838026529538" /></a><br /><br />Greičiausiai kiek kvaila vos po trijų praleistų dienų apibendrinant sakyti, jog buvau Londone, bet vis dėlto buvau ir trumpam atsijungiau nuo darbų. Pakako laiko, kad suprasčiau, jog gyvenimas ten ir Dubline teka visiškai skirtingu ritmu, ir nebesusigaudau, ar norėčiau susipakuoti lagaminus ir kraistytis anapus Airijos jūros. Pakako laiko atrasti šnekos su tais, kurių nebuvau mačiusi dvejus metus. Kai grįžtu į Lietuvą, su kai kuriais kalba visai nebelimpa. <br /><br />Jei trumpai - įspūdinga tam Londone, nors tu ką. Kitaip nei Romoje ar Sevilijoje, bet lyg iš Justiniškių daugiabučio būtum išsikraustęs į erdvų namą pajūry. Ir namų aukštų yra, ir gatvės platesnės, ir imbierinė latte labai skani, o ir žmonių įvairovė pritriankianti. Ir muziejai įspūdingi, o į juos eina ne tik žilagalviai, bet ir vaikai, ir visi nemokamai (bent į pagrindines ekspozicijas). Ir <a href="http://213.121.208.204/servlet/CollectionDisplays?venueid=2&roomid=4234">Meką</a> ten besivaidenantį aptikau. Ir Seimeniškius, užrašytus su Š. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R2Uw9F8MuxI/AAAAAAAAAUU/NMPpa6bgDaY/s1600-h/lonwh.jpg"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R2Uw9F8MuxI/AAAAAAAAAUU/NMPpa6bgDaY/s200/lonwh.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5144571975465483026" /></a><br /><br />Atsargiai įžengiau į "Harrods", kad netyčia ko nesudaužyčiau, ir susimąsčiau, kodėl salota, kuri "M&S" kainuoja £0.75, čia parduodama už £1.5. Sugalvojau socialinę provokaciją - reiktų į šitą tuštybės mugę atvesti, tarkim, penkiasdešimt nuo alkio <a href="http://www.godlovespeople.com/starving_child-sudan2.jpg">perkarusių vaikų iš Afrikos ar Azijos</a> (o gal ir taip toli nereiktų ieškoti) ir fiksuoti tas salotas perkančiųjų reakciją. <br /><br />Dabar suprantu, kad įsikūrus Londone nenukrypti nuo maršruto darbas-namai visai nesunku. Susiekimas ten pasiutiškai brangus. Per tris dienas traukiniams ir metro išleidau apie pusšimtį svarų, nors atstumai nebuvo labai dideli. Ir nors nepigūs, traukiniai linkę vėluoti. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R2UxEl8MuyI/AAAAAAAAAUc/E0TbPKpTz7E/s1600-h/lon.bir.jpg"><img style="float:right; margin:0 0 10px 10px;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R2UxEl8MuyI/AAAAAAAAAUc/E0TbPKpTz7E/s200/lon.bir.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5144572104314501922" /></a><br /><br />Kai kurie Londone dirba po 12 valandų per parą 7 dienas per savaitę, kaip, tarkim, vienas draugės bendradarbis iš mažo kažkur Lietuvos pasienyje prisiglaudusio miestuko. Kadangi dirba naktimis, o dienomis miega, išleisti uždarbio nespėja. Gal jam taip gerai? Per porą metų jo sesuo taip padirbėjusi grynais Vilniuje nusipirko butą. Gal ir jam pasiseks, tik, regis, butai Vilniuje ima kainuoti kone brangiau nei didžiosiose Europos sostinėse. Gal ir salotos netrukus ims kainuoti 6 litus. O tuomet jau reiks kurti socialines provokacijas Lietuvai. <br /><br />Neseniai į Londoną su draugu iš Dublino išsikrausčiusi draugė sako, kad Dubline pinigų prasme buvo geriau - nuoma pigesnė, o jei pasiseka, į darbą galima ir pėsčiomis nukakti. Kartais, kai vėluoja autobusas ir nėra vėjuota, taip ir darau. <br /><br />Antradienio vakarą, grįždama į Gatwicko oro uostą, traukinyje prisėdau prie "Deloitte" besidarbuojančio vyro. Ant <i>desktopo</i> buvo parašyta. Tuo metu kai mano kaimynas iš kairės klausėsi iš baltų "iPodo" ausinių sklindančių garsų, "Deloitte" vyras nagrinėjosi kažką apie telefoninį verslą. Po keliolikos minučių taip ir užmigo su atverstu laptopu ant kelių ir į jo ausines iš ten sklindančiu seksualiu operatorės balsu, aiškinančiu nubraižytas schemas. Pinigų prasme jam Londone greičiausiai gyvenasi žymiai geriau nei man. Tik vargas, kai net po darbo dirbi. <br /><br /><i>foto©mano </i><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7971896462644382254?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-75535094105265483362007-12-09T05:49:00.000Z2007-12-09T06:04:58.529Z<i>Latte</i> su sojos pienu uz 4, internetas be lietuvisku simboliu uz 6/val. Skrydis su mokesciais i abu galus uz 30, taksi iki oro uosto - uz 28. Tokiu metu - apie 6 val. ryto - as paprastai esu kazkur liuliunu karalysteje, o siryt issiruosiau i Londona porai dienu. Sklandau Coco "Mademoiselle" debesyje. Skanu.<br /><br />Parduotuveje - <i>biziakas</i>, o man pora dienu dzin. Sefas gali atidirbineti uz visus raugejimus i veida (slykstus iprotis, visuomet be atsiprasymo), ilgus pasisedejimus tulike niekaip nepasiekiant sluotikes nusveisti ka palikai (dar slykstesnis iprotis) ir besikartojanti uzmarsuma. Itariu, kad jis pucia ar dar bala zino ka daro, bet nesuskaiciuojamos ir visuomet po visa parduotuve kaip domino isdeliojamos "Red Bull" skardines tikrai ne i nauda jo virskinimui. Kaip bebutu, iki treciadienio manes nebus, taigi abu galime pailseti nuo vienas kito. <br /><br />Londone esu buvus, regis, keturiskart - pora is ju tebuvo blaskymaisi apie Viktorijos stoti ieskant autobuso i Dublina ir trumpam nupedinant paziureti, ar Big Benas dar tebestovi vietoje. Ziuresime, kaip bus sikart. Londonas visuomet atrodydavo (ypac po Dublino) didelis, o gyvenimo UK sistema kiek painesne nei Airijoje. Sitoje juros puseje is dalies - kaip pas babyte kaime - viskas sava, maza. Ziuresime, kaip anoje.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7553509410526548336?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-26831508190386360972007-12-06T00:21:00.000Z2007-12-16T21:14:22.394ZDar tik gruodžio 5-oji, o jau trys žmonės man palinkėjo linksmų Kalėdų. Giminaitės bendradarbė, vis užsimenanti, jog nuolat trūksta pingų, pasiėmė iš banko 3 500 eurų paskolą kalėdinėms dovanoms. Kitus metus ji gyvens dėl Kalėdų - kad grąžintų paskolą. <br /><br /><i>"Jos išvyko 7.00 autobusu. 12.30 susitikome pavalgyti. Jos švytėdamos traukė iš paskos gigantiškus lagaminus ant ratukų, prikimštus "Tommy Hilfiger" megztinių ir "Nike" sportbačių. Ten ir devyni "Seiko" laikrodžiai bei varlės formos "iPod" kolonėlė. Kelionė suplanuota iki smulkmenų. Vienos moters anūkas nori "Timberland" batų. Sąraše - ir "Gap", "Guess", "Old Navy". Virš alubario esantis butas rezervuotas dar pernai per Kalėdas, vos 360 eurų tekainavę bilietai nupirkti sausį."</i><br /><br />Pamanytum, jog rašo apie lietuvius. Prisiminiau pirmąją kelionę į Airiją prieš keletą metų, kuomet sesė pasakė, jog didžiausi "seilai" prasideda gruodžio 27 d., maždaug 6 val. ryto. Netikėjau, bet parduotuvėse atsidūrusios apie 8 val. jau tirpome minioje pirkėjų, graibstančių viską su etikete "sale". Nemaža tų pirkėjų dalis kalbėjo rusiškai ir lietuviškai (tąkart nusipirkta liemenė man jau per didelė - sumažėjau keliais dydžiais ir atidaviau draugei). <br /><br />Cituojama ištrauka - iš praėjusio šeštadienio "The Irish Times" priedo "Weekend Review", kur Kathy Sheridan rašo apie į Niujorką apsiprekinti vykstančius airius. Šiemet nuo spalio iki gruodžio maždaug 170 000 airių turėtų kirsti Atlantą ir JAV parduotuvėse palikti apie 170 mln. dolerių. Įvairios oro linijos visą mėnesį vis paskelbia bilietų išpardavimus. Skrydžiai į Niujorką prasideda maždaug nuo 150 eurų. Airiams lengviau nei mums, lietuviams, kirsti JAV sieną, nors grįžtant visada gali tekti bendrauti su vietiniais muitininkais ir įtikinėti, jog krūvos lagaminuose suspaustų gėrybių tėra tavo jau seniai užgyventas turtelis, o ne anapus Atlanto gerokai pigiau įsigytos gėrybės, už kurias reiktų sumokėti mokesčius. <br /><br />Kai kurie Užatlantėje apsiperka ne tik Kalėdoms, bet ir gimtadieniams - ten beveik viskas kainuoja pigiau nei Europoje. Nenuostabu, jog amerikiečiai vis kaltinami vartotojiškumu. <br /><br />Remiantis <a href="http://www.southernstar.ie/article.php?id=453">"Deloitte" apklausa</a>, šiemet kiekviena airių šeimyna Kalėdoms vidutiniškai turėtų išleisti 1,431 dolerį - daugiau nei kas kitas Europoje. Palyginimui: <br /><br />Didžiojoje Britanijoje - 1,007<br />Nyderlanduose - 411<br />Vokietijoje - 420<br />Prancūzijoje - 556<br /><br />Airiai 720 ketina išleisti dovanoms, 431 - maistui, 279 - įvairiems pasibuvimams su kolegomis, draugais ir pažįstamiems, t.y. "socialisingui" (gal kas žino gerą šio žodžio atitikmenį lietuviškai?). <br /><br />Praėjusį šeštadienį greitai prasibėgusi per parduotuves, kuomet ieškojau palto, suvokiau, jog susirgti "daiktizmu" šiuo metų laiku ypatingai lengva. Parduotuvėse - masės gražių daiktų už labai geras kainas, nors ir didesnes nei Niujorke. Rūbai, knygos, kompaktinės plokštelės, kosmetika... Daiktai, kurių norisi, bet nereikia. Pernai, anot mano sesės, geriausia dovana, kurią panelės galėjo padovanoti savo išrinktiesiems, buvo nauji žaidimukai ir "PlayStation". Ir mano parduotuvėje ritasi Kalėdų panikos bangos - žmonės jau perkasi vynus šventinei vakarienei, nemažai didelių kompanijų jau apsirūpino dovanomis savo darbuotojams. Nemaža dalis pirkėjų, vis ieškodami žinomų vardų, dovanų perka bele kokį vyną, dažnai porą butelių. Geriau pirktų vieną, bet gerą... <br /><br />Su svainio seserimi sutarėme, jog šiemet suaugusieji dovanų negaus - tik vaikai. Man toks planas labai tinka - vis tiek sesė mano jai pernai padovanoto "fondue" dar nėkart nenaudojo. Bėda tik, kad vaikams "Haufo pasakų" Kalėdoms nepakanka - jie nori "gadgetų", žaidimukų, o kartais ir apie kompiuterius pasvaičioja. Špygutės taukuotos. Boikotuoju daiktizmą.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2683150819038636097?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-20562138252627237272007-12-02T18:49:00.000Z2007-12-02T19:19:08.076ZVakar pirkau paltą, pėdkelnes, pudrą, pieštuką akims, šešėlius. Apsiaviau kablukus ir užsidėjau sijoną. Pažįstantys mane greičiausiai netiki. Ir aš netikėjau į save veidrodyje žiūrėdama. Ėjau į simfoninio orkestro, kuriame mano sesė groja fleita, koncertą. Klausiausi Deliuso, Elgaro, Mendelsono. Orkestras nėra profesionalus - kone visi muzikantai turi "normalius" darbus. Liapsusų buvo, bet pamaniau, kad gražu, kai žmonės susigalvoja kažką ir neužsistagnuoja: kuria, repetuoja, koncertuoja. <br /><br />Na, gal ir netobulai susigrota, -perfekcionistinėje Lietuvoje greičiausiai į sceną kai kurių orkestrantų nebūtų leidę - prie muštro ir juodo darbo pripratę muzikantai turi groti tobulai. Tiesa, Elgaro koncertą violončelei solistė sugrojo labai neblogai, nes ji buvo samdyta profesionalė. Vėlgi sugrojo ne taip įspūdingai kaip <a href="http://www.youtube.com/watch?v=L5C99JyP2ns">Jacqueline du Pré,</a>, apie kurią pernai sužinojau žiūrėdama dieviško grožio filmą <a href="http://www.imdb.com/title/tt0150915/">"Hillary and Jackie"</a>, emociškai sujudinusį visas many esančias povandenines sroves (blioviau krokodilo ašarom, o tai atsitinka ne dažnai...).<br /><br />Bet grįžkime prie neprofesionalaus orkestro - juk ne visi gimsta genijais... Gali niekada nefotografuoti, nes nesugausi gyvenimo kadre taip kaip <a href="http://images.artnet.com/artwork_images_911_163618_andre-kertesz.jpg">Andre Kerteszas</a> ar neprisiliesti prie kino kameros, nes neišvysi kasdienybės taip grafiškai kaip <a href="http://www.youtube.com/watch?v=JRgIbKEsYT4">Darrenas Aronofskis</a>, ir nerašyti, nes nes dar neišmokai taip žongliruoti žodžiais kaip Williamas S. Burroughsas ar Alessandro Baricco. Ar ne taip Lietuvoje - perfekcionistų kalvėje? <br /><br />Airijoje klesti entuziazmas. Dėl to pasitaiko nemažai liapsusų, bet, kai pagalvoji, jog prieš dvidešimt metų lėktuvo bilietas į Londoną kainavo apie 700 eurų, imu svarstyti, jog tos ydos, kuriomis dažniausiai kaltinimi airiai, greičiausiai visų pirma gimė iš izoliacijos. Bet vis tik baisiau izoliuoti save smegeninėje nei žemėlapyje. Ir jei Airijoje įvyko pastaroji izoliacija, Lietuva vis niekaip neištrūksta iš pirmosios. Airiai, <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/10/kart-pozityviai-apie-studijas-ruden-ir.html">kaip rašiau</a>, moka tris natas ir koncertuoja - lietuviai niekada! <br /><br />Žinoma, taip lengva įklimpti diletantizme ir Airijoje jo nemažai. Tą pastebiu ir savo fotografijos kursuose (nors pirma buvau apsidžiaugusi, kad gal jo nebus labai daug, bet aš su lenku Rafu laikau frontą ir vis dėstytojams bei kursiokams įpučiame šviežio oro). Kaip žinia, Airija nėra šiuolaikinių vizualiųjų menų smaigalyje. Vienas mano dėstytojų - Michael Durand - fotografuoja jau penkiolika metų, bet niekada nedalyvavo nė vienoje ne Airijoje esančioje parodoje, nors fotografuoja neblogai, tiesą sakant, visai neblogai. Klausiau jo, kodėl. Sakė, kad tiesiog niekada to nesiekė. Aš mąstau, greičiausiai dėl to, kad pamatęs save europietiškame kontekste galbūt nelaikytų savo darbų labai stipriais. Bet jei mėgintų, jei neužsisėdėtų, gal jo fotografijos įgautų daugiau svorio? <br /><br />Čia pagalvoju, kad gal ir neblogai tas lietuviškas perfekcionizmas (juk mes žūtbūt stengiamės atsidurti užsienio arenoje), bet jis būtinai turi būti subalansuotas. Nes kitaip visą gyvenimą gali ruoštis parodai Momoje, vis manydamas, kad Balbieriškio kultūros namams dar irgi nesi pasiruošęs, nes taip sako aplinkiniai, o ir pats pamažu įtiki. Bet juk būtent Balbieriškyje turėtume raginti kurti kuo daugiau žmonių - net jei jie iš pirmo žvilgsnio atrodo visiški profanai, mat "nusodinti" visada lengviausia, o šioje sporto šakoje mes esame čempionai. Beje, gal kas iš Bablieriškio ir pateks į Momą...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2056213825262723727?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-34225579598147444442007-11-25T21:15:00.000Z2007-11-25T21:44:03.627ZTie, kas rašo blogus, greičiausiai pamena pirmuosius kartus, kai į virtualią erdvę paleido savo žvirblius ir širdis suspurdėjo atvėrus savo langą į pasaulį. Vis "klikinome" negalėdami atsigėrėti. Čia pirmoji džiaugsmo pakopa. Po to vis laukėme su spurdančia širdimi, kada skaitytojai ims komentuoti, ir suprasime ne rašą į tuščią erdvę, o turį skaitytoją. Kai komentaruose pagaliau užsimezga dialogas su skaitytojais, džiaugsmas įgauna pagreitį. Vadinasi kažkam ne tik įdomu skaityti, bet ir negaila laiko pabūti ir padiskutuoti, viešai pakontempliuoti. Unikalūs vartotojai tampa virtualiais bičiuliais. O kai sulauki tokių laiškų kaip šis, kuris į mano gmailą nutūpė savaitgalį, suvoki, kad <i>bloginti</i> vis dėlto yra labai gera. <br /><br /><i>Sveika,Linute,<br /><br />Pries gera savaite klaidziojau, kaip visada is neturejimo ka veikti SVETUR, po kazkoki tai <a href="http://www.guardian.co.uk/arts/gallery/2007/feb/27/yourphotos?picture=330191519">www.guardian.co.uk/arts/</a> ir ziurinejau foto......netiketai "uzkliuvau" uz lietuviskos pavardes.... t.y.TAVO..<br /><br />Nuotrauka buvo pavadinimu "Puente de la Barqueta | Seville'.....oho....galvoju,idomu !<br /><br />Perskaiciau Tavo ir kitu tetu ir dedziu "Blogus".<br /><br />Dekui TAU, Linute, kad <...> bandai palaikyti dialoga su 3 milijonais MUSU, esanciu visose "balos" pusese savajame http://emigracija-etc.blogspot.com/.<br /><br />Viskas,nusprendziau,kad nebegaisiu laiko www.lrytas.lt, tokius straipsnius,kaip "Garsenybių automobiliai atspindi būdo bruožus" ar panasius...beskaitydama...<br /><br />Maloniai paganiau aki po <a href="http://www.fotomanai.lt/galery/">www.fotomanai.lt</a>.<br /><br />Trumpai...as esu dar viena teta, gyvenanti CIA (netoli Liverpulio) IR DABAR (2007-11-24), t.y. SVETUR....</i><br /><br />Ačiū, teta Alda, už laišką.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3422557959814744444?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-79715500272837570722007-11-24T00:18:00.002Z2008-04-06T15:45:13.705+01:00Nebešalta :) Apsipirkome šiandien. <br /><br /><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R0duDMai41I/AAAAAAAAAT8/FoHfgRU7geA/s1600-h/viski.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/R0duDMai41I/AAAAAAAAAT8/FoHfgRU7geA/s320/viski.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5136194901190566738" /></a><br /><i>© aš</i><br />Esu kartą ragavusi japonišką viskį, taipogi buvo "Suntory", bet nebepamenu, kuris. <br /><br />Suderėjome kelių eurų nuolaidžikę, dovanų gavau "Bowmore" stiklą. Gurkšnoju. Paskaitinėjau ką apie jį mąsto <a href="http://www.whiskymag.com/whisky/brand/yamazaki/whisky3875.html"> vyrai </a>. Labiau pirtariu Davidui Broomui, kurio nuomonę labai gerbiu - nerealus stipriųjų gėrimų (romo, viskio, džino) žinovas, be snobizmo rašantis labai lengva ranka. Jei trumpai, tai "Yamazaki 10 YO" - kaip vainiliniai ledai :) Nors rašo, kad labai tinka vasarai, aš sakau, kad subalansuotas ir žiemai. <br /><br />PS po akimirkos tikrai pajutau mėtas!<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7971550027283757072?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-8115481719079098442007-11-23T17:20:00.000Z2007-11-23T17:26:23.803ZPraėjusią savaitę ėmiausi susilaikymo. Pasižadėjau sau visą savaitę neatsidaryti DELFI. :) Pamėginkite patys. Na, Lietuvoje esantiems siūlau išlygą - pakaks poros dienų. Egzaminą išlaikiau gana sėkmingai, skaitinėjau kas vyksta pasaulyje. O šiandien DELFI atsidariau vėl ir pamačiau, kad kai kurie dalykai gyvenime nesikeičia. <br /><br /><a href="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=15091107">37 užsienyje dirbantys lietuvių mokslininkai gavo finansavimą</a> iš Europos Sąjungos remiamo projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“, pagal kurį trumpalaikių vizitų į Lietuvą metu jie vykdys tiriamąją, mokslinę bei pedagoginę veiklą socialinių mokslų, technologijų, fizinių, biomedicinos bei humanitarinių mokslų srityse. Konkurso projektams įgyvendinti iš viso skirta 333 000 litų. Tik trys paraiškos nebuvo patenkintos. <br /><br />Paskaičiau komentarus. Atvažiuos kavos pagerti. Ką ten - net kavai neužteks. Geriau atidirbtų Lietuvai už dyką - juk čia gavo išsilavinimą. Geriau būtų pirkę aparatūros (<a href="http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=15106903">perka, tik, kiek kitokios</a>). Atvažiuos susitaisyti dantų. Verčiau būtų kvietęsi užsieniečius (bet juk projektas - "Sugrįžimai"!). Verčiau siųstų mokslininkus iš Lietuvos pasitobulinti užsienyje (kodėl patys mokslinikai neieško būdų pasistažuoti? - vis sukramtytą bulką į burną kišti...). Ir t.t. ir pan. <br /><br />Gal kai kurie supras, jog visam laikui grįžti dirbti į Lietuvą neapsimoka - ypač po vakarietiškų atlyginimų ir tenykščių žmonių mentaliteto. Gal kai kurie sumąstys kažką kurti gimtojoje šalyje. Nustebau dėl dviejų dalykų:<br /><br />* Paremti 37 projektai iš 40. Greičiausiai pinigų būtų atsiradę ir didesniam skaičiui projektų. Iš čia kyla antras nustebimas. <br /><br />* Nejau tikrai iš pusės milijono emigravusiųjų tėra 40 mokslininkų, kurie norėtų kažką veikti Lietuvoje? Ar vėl informacija apie paraiškas nusėdo šuliniuose?<br /><br />Aš - ne mokslininkė, bet idėja džiaugiuosi. Nors ir nedrąsus, bet vis dėlto bandymas pademonstruoti, jog Lietuvai vis dėlto brangu tai, ką ji turi brangiausio, - žmonės (ar čia aš naivuolė - galbūt išties tėra plaunami pinigai - kaip visada...). <br /><br />Reiktų kurti panašius projektus ir kultūrininkams. Prisimesčiau ir sudalyvaučiau... Pinigų tikrai neplaučiau. Praplaučiau smegenis - nes jie Lietuvoje labiausiai apsinešę. Šaligatvius šveičiame geriau nei daug kur Vakaruose.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-811548171907909844?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-48263005645887673422007-11-19T11:59:00.001Z2008-04-04T01:27:11.217+01:00Šalta. Taip šalta, kad einant gatve net speneliai susitraukia (dabar, kai "googlinsite" spenelius, papulsite čia, <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/10/ydruosiuose-ekranuose-papai-gal.html">papų istorija</a> skaitomumui labai padėjo - po "emigracijos" populiariausias raktinis žodis, atvedantis į mano blogą, yra "papai", - sakau, kad reikia blogo apie seksą). Vis dėlto tikrai šalta. Ir nors Vilniuje perpus šalčiau nei čia, ir girdėjau, kad jau snigo, šaltis Airijoje smelkiasi kitaip - čia vėjas labai žvarbus, o langai daug kur vis dar vieno stiklo, todėl net kai termometro stulpelis pakilęs virš nulio, atrodo lyg būtų žymiai šalčiau. <br /><br />Nenuostabu, kad airiai garsūs sugebėjimu gerti ir rašyti. Tokiu oru išties arba gurkšnoti viskį (savaitgalį su bičiuliu trauksime ieškoti ko nors šaltajam sezonui, nes jau antrus metus stovintys "Highland Park 12 yo" bei "Ardbeg 10 yo" senka - esu nusižiūrėjusi arba <a href="http://www.oddbins.com/products/productDetail.asp?productcode=35487">"Mortlach 16 yo"</a>, arba <a href="http://www.oddbins.com/products/productDetail.asp?productcode=78988">"Balvenie Portwood"</a> arba <a href="http://www.oddbins.com/products/productDetail.asp?productcode=69200">"Glenmorangie Artisan Cask"</a>), arba atsiduoti kūrybinėms kančioms. <br /><br />Dar galima aplankyti draugus ir artimuosus - užvakar atšokome atemigravusios draugės įkurtuves, o vakar pusdienį praleidau pas seserį, nors pusę to pusdienio prasėdėjau prie... <a href="http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=11764811">"Nekviestos meilės"</a> - peržiūrėjau aštuonias serijas. Žinojau, kad tokia yra. Dar sakė, kad <a href="http://lt.wikipedia.org/wiki/Adolfas_Večerskis">Baronas</a> gerai vaidina, bet jo mano žiūrėtame sezone jau nebebuvo gyvo. <br /><br />Nepaisant: <br />pervaidinimo, <br />tragiškos lietuviškos estrados, <br />baisių muzikinių leitmotyvų, <br />vis zulinamos <a href="http://www.norahjones.com/">Noros Jones</a> dainos (klausimas LNK - įdomu, ar su panele Jones už dainos panaudojimą buvo atsiskaityta), <br />pernelyg išsitęsusių pauzių, <br />pigaus apšvietimo, <br />skysto operatoriaus darbo ir <br />banalaus kadravimo (anot mano svainio tėčio, vis rodomi Vilniaus stogai), serialas turi vieną DIDELĮ pliusą - mano dukterėčios, jį ištikimai žiūrinčios, lietuvių kalba ženkliai pagerėjo. Juk sakiau, kad kai kuriais atvejais labai geras daiktas yra televizorius.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4826300564588767342?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com18tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-39258019954850393652007-11-16T22:52:00.000Z2007-11-16T23:56:38.690ZKaip tik šiomis dienomis Jono Meko <a href="http://www.jonasmekas.com/Merchant2/merchant.mvc?Screen=CTGY&Category_Code=365NOV&mon=10">365 filmuose</a> save gali išvysti vis kameroms (net ir Meko) pozuoti įpratęs Artūras Zuokas ir Lietuvos žurnalistai, paprastai liekantys už kadro, o šįkart lyg kelmučiai sutūpę priešais garsiausią Lietuvos Joną. A. Zuokas tapo menu. Žurnalistai taipogi. Lietuvio menu. Taip saldžiai vis kartojame "lietuvis" Mekas...<br /><br /><a href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rz4tecai4yI/AAAAAAAAATk/lzRb1agE4u0/s1600-h/mekas.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rz4tecai4yI/AAAAAAAAATk/lzRb1agE4u0/s320/mekas.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5133590626295800610" /></a><br /><center><i>Stopkadras iš <a href="http://www.jonasmekas.com/Merchant2/merchant.mvc?Screen=PROD&Product_Code=393&Category_Code=365NOV&Product_Count=15">Day 320 J. Mekas</a></i></center><br /><br />Prisipažinsiu - Meką atradau internete. Iki Airijos jo filmai dar neatplaukė ir greičiausiai dar ilgai neatplauks - tokia čia situacija. Vietinėse galerijose - arba akvarele tapyti peizažai, arba Bono portretai. Kuomet įvyksta <a href="http://blog.fotomanai.lt/?p=24">pinhole</a> paroda, alpstama iš nuostabos lyg būtų apsireiškusi Mergelė Marija.<br /><br />Taigi Meką aš atradau <a href="http://www.jonasmekas.com">internete</a> ir vis pasinagrinėju. Apie jį girdėjau ir anksčiau. Kartą <a href="http://www.flickr.com/photos/7229437@N03/1476940606/">važiavome dviračiais po Žemaitiją</a> ir užsukome į Orvidų sodybą (kurią aš siūliau įtraukti į žmogaus rankų sukurtus Lietuvos stebuklus, bet ją užgožė nuo seno žinomi stebuklai, o gaila...). Viena pakeleivė - labai valdinga ir hiperaktyvi vidutinio amžiaus moteris - vis aikčiojo "kaip sakė Mekas, tai vienas iš kelių didžiausių pasaulio moderniojo meno kūrinių". Kažkas užklausė: "O kas tas Mekas?" "Vienas iš <i>fluxus</i> judėjimo įkūrėjų", - burbtelėjo valdinga ir hiperaktyvi vidutinio amžiaus moteris. Niekas nepaklausė, o kas tas <i>fluxus</i>, bet įtariu, geriausiu atveju būtų paminėti žodžiai "menas" ir "modernus". Tuo metu aš težinojau, jog Mekas Niujorke suka filmus. Basta. Bendro išsilavinimo žinios. Gėda, kai pagalvoji, jog amerikietis sugeba vienu sakiniu atsakyti į klausimą "Kas tas Mekas":<br /><br /><a href="http://video.google.com/videoplay?docid=-7998660841290190697&q=jonas+mekas&total=155&start=0&num=10&so=0&type=search&plindex=7">Kai dar nebuvo nei You Tube, nei "Reality TV", nei interneto, buvo Jono Meko filmai.</a><br /><br />Jono Meko mitas tėra vienas iš pavyzdžių, kiek nedaug mes žinome apie mūsų graibstomus "garsius lietuvius". Ir dažniausiai graibstomus ne todėl, kad apie juos žinotume (bet jei jūs žinote daugiau, tuomet aš susitapatinu su statistiniu lietuviu, gyvenančiu ne didmiestyje, rudenį raugiančiu kopūstus ir kartais stabtelinčiu gatvėje, kad atsakyčiau į Juro Jankevičiaus "Klausimėlį") ar norėtume sužinoti daugiau, o todėl, kad jie mus įkvepia pasijausti "labiau lietuviais". Įsisegame jų vardą kaip ženkliuką švarko atlape, kad galėtume svetimšaliams paaiškinti, iš kur esame atėję. Nes kitaip nežinosime, kas esame. <br /><br />Šįvakar sužinojau, kad Bobas Dylanas yra kiek lietuvis - jo seneliai iš motinos pusės <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Bob_Dylan">buvo Lietuvos žydai</a> (ačiū Vytautui, kad juos pasikvietė, kitaip garsių lietuvių po saule būtų žymiai mažiau). Ir <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Anthony_Kiedis">"Red Hot Chilli Peppers" solistas Anthony Kiedis</a> yra truputį lietuvis. Dabar galėsiu sutiktiems naujiems pažįstamiems pasakoti, ką pasauliui davė Lietuva be Mikalojaus Konstantino Čiurliono, Violetos Urmanos, Ganelino, Birutės Galdikas, Marijos Gimbutienės ir kt.<br /><br />Svarstau, ar kada išsivaduosiu nuo komplekso vis reprezentuoti Lietuvą. Skleisti teigiamą savo šalies propagandą. Ar kada galėsiu būti tiesiog lietuve, pernelyg nesusifrustravusia, jei kažkas nieko nebus apie mus girdėjęs? <br /><br />Ar pastebėjote, jog mes, lietuviai, neretai esame linkę į du kraštutinumus - arba stengiamės visais įmanomais būdais nuslėpti savo kilmę, arba jaučiame didžią pareigą būti Lietuvos ambasadoriais, lyg kas už tai mokėtų atlyginimą. Išvažiavus ši takoskyra ypač išryškėja. Aš vis mėginu balansuoti tarp jų, bet dažnai nesėkmingai. <br /><br />Žinoma, būtų nuostabu, visi būtų taip uoliai mokęsi geografijos ir istorijos kaip mes - Rytų Europos vaikai. Tačiau taip jau yra, jog kai kurios tiesos išmokstamos tik bėgant laikui ir tai, kas svarbu tau, gali būti absoliutiškai neįdomu kitam. Ir net jei žinai, kada Pakistanas švenčia nepriklausomybę, neturi atmesti prielaidos, jog gali būti, kad tavo pašnekovas apie Lietuvą išgirdo pirmąkart. <br /><br />Gal taip susiklostė netyčia, bet pastebėjau, jog nuvykus į Didžiąją Britaniją niekas pernelyg nekvočia, iš kur esi. Galbūt ten žmonės pripratę, jog šalis, kurioje jie gyvena, jau seniai tapo kultūrų katilu ir ne tiek svarbu, iš kur tu (gruodžio pradžioje kelioms dienoms vyksiu į Londoną ir galbūt atsižadėsiu šio teiginio?). Airiai priešingai - labai linkę tuo domėtis. Ypač, jei jiems paprieštarauji arba nesupranti iš pirmo karto, ką sako - liudiju iš patirties darbe. Žinoma, veikiausiai dėl to, jog prieš dvidešimt metų lėktuvo bilietas į Londoną kainavo apie 600 eurų, o pirmieji kitataučiai masiškiau į šalį ėmė plūsti kiek daugiau nei prieš dešimtmetį. <br /><br />Žinoti apie savo šaknis yra gerai. Apskritai yra nuostabu, kai turi apie ką kalbėtis su žmonėmis. Dar nuostabiau, jei pašnekovams tavęs klausytis įdomu. Bet jei jie nežino Meko, galbūt nereikia skubėti jų nukryžiuoti. Geriausia susimąstyti, ką pats žinai apie tuos "garsius lietuvius". Ir jei žinai, ar tik tam, kad galėtum atsikirsti, jog Lietuva yra pasaulio bamba? Beje, o kas būtų Lietuva be jų? Kuo būtum tu? Kuo būčiau aš?<br /><br /><i>PS<br /><br />Vakar paskaitoje tris valandas plovė smegenis apie semiotiką, paradigmas, sintagmas, metaforas, signifikatus, signifikantus, metonimijas, konotacijas ir denotacijas, taigi užsifilosofavau...</i><br /><br /><a href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rz4f7sai4xI/AAAAAAAAATc/ZW1WPkGvk3A/s1600-h/orvidai+remas+sm.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rz4f7sai4xI/AAAAAAAAATc/ZW1WPkGvk3A/s320/orvidai+remas+sm.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5133575735644185362" /></a><br /><br /><i>Iš Orvidų sodybos | © aš</i><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3925801995485039365?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-44316095727843114432007-11-14T00:27:00.001Z2008-04-06T15:44:05.202+01:00Kadangi neaiškiomis aplinkybėmis sulūžo stalinė lempa, tenka sėdėti prie kompo. Esu pakankamai trumparegė, taigi pasišviesdama iš palubėje kybančių burbulų likimo už ūsų netampysiu. Rytoj mėginsiu įsigyti naują (lempą). O kol kas atradau, kad ji gali puikiai metamorfuotis ir tapti sieniniu šviestuvu. <br /><br /><a href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RzpA_q_nNtI/AAAAAAAAATU/rQ5ihHEBk_c/s1600-h/lempa.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RzpA_q_nNtI/AAAAAAAAATU/rQ5ihHEBk_c/s320/lempa.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5132486187959138002" /></a><br /><br />Dar šią savaitę atradau <a href="http://www.thenewpornographers.com/">"New Pornographers"</a> (greičiau derėkitės dėl bevizio režimo su Kanada - važiuosiu klausytis geros muzikos) ir susimąsčiau, ar man Seanas Pennas ir jo <a href="http://www.intothewild.com/">naujasis filmas "Into the Wild"</a> man patinka dėl to, kad S. Pennas yra truputį lietuvis - jo seneliai iš tėvo pusės <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Sean_Penn">buvo žydai iš Lietuvos</a> ir Rusijos. Kita vertus, jo mama buvo pusiau italų, pusiau airių kilmės, taigi jį uzurpuoti gali tiek Italija, tiek Airija. Apie neva lietuvių kilmės garsenybes ir kodėl mes jų taip ieškome kada parašysiu atskirai. <br /><br />O šiaip vėl gyvenu viena, vadinasi, vėl galiu netrukdoma prižiūrėti savo augintinį - blogą. <a href="http://www.toprss.lt/">Skaitliukų daugėja</a>, reikia dalyvauti. Nors ne visai suprantu htmlrss ir kitas wtf vingrybes. Darkart pasigrosiu sau kitą pastarųjų savaičių atradimą - <a href="http://profile.myspace.com/index.cfm?fuseaction=user.viewprofile&friendID=13306843">"Blonde Redhead"</a> ir eisiu kurti emigracinės propagandos. O šiaip kiek pavargau tiek nuo pro, tiek nuo anti aspektų ir mąstau, kuria kryptimi pakreipti blogą, kad tebebūtų įdomu ir man rašyti, ir jums skaityti.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4431609572784311443?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-67381429690416543472007-11-11T14:14:00.000Z2007-11-11T14:22:48.672ZMan buvo, regis, 20. Pasakiau, lyg dabar būčiau žilagalvė senolė su kieme po obelimi lakstančiais anūkais, alijošiumi prie lango ir orkaitėje pašauta antimi. Bet vis dėlto man buvo 20. Trečias kursas universitete, daug lūkesčių, naivumo ir naivaus tikėjimo, jog gyvenime viskas kaip knygose. Tereikia perskaityti tinkamą ir viskas klostysis kaip iš pypkės. Aš buvau Amerikoje. Neįtikėtina, kad net po pastarųjų juodųjų viduramžių užatlantėje (paranojiška kova su terorizmu, karas Irake, ekonominė krizė, šaudymaisi mokyklose) šie trys žodžiai iki šiol skamba magiškai. Pirmas žvigsnis į Niujorko Manheteną, dangoraižiai, nenusakomas jausmas, kad tu niekam neįdomus tarp jų, todėl susireikšminti neverta, juodaodžiai, gigantiškos sankryžos, pernelyg kondicionuoti <a href="http://www.dkimages.com/discover/Home/Geography/North-America/United-States/Washington-DC/Travellers-Needs/Practical-Information/Practical-Information-18.html">"Greyhound"</a> autobusai, mėlynai pilki <a href="http://jim-frizzell.com/2006_amtrak_pennsylvania_sunset.htm">"Amtrak"</a> traukiniai, industriniai New Jersey priemiesčiai, Camdene autobuso stotelėje ant kaklo smauglį pasikabinęs vyriškis, kažką spalvoto švirkšte nusipirkti siūlantis paauglys, Jėzų ir Apokalipsę skelbiantis gatvės pamokslininkas ir įkyriai tau panosin suglamžytą "Starbucks" puodelį su keliais barškančiais "daimais" kišantis elgeta. <i>No change, no change!</i> Šįkart apie tai. <br /><br />Vakaruose elgetavimas, nors aš labiau būčiau linkusi vartoti žodžius "paprašainininkavimas" ar "pinigų kaulijimas" atvykėlį iš Rytų ar Centrinės Europos šokiruoja. Aušros Vartų šešėlyje ar prie Viniaus Katedros kolonų suklupusios ant trinkelių dažniausiai elgetauja bobutės. JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Italijoje, Ispanijoje, Danijoje elgetaujančių senyvo amžiaus močiučių matyti neteko. Tikrai nepamenu. Vakaruose elgetauja dažniausiai ir rankas, ir kojas turintys darbingo amžiaus žmonės. Internete net radau anglišką žodį <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Begging#Begging_on_the_Internet"><i> panhandling </i></a>, taikomą apibrėžiant agresyvų elgetavimo būdą. Tai ubagavimas prie bankomatų, lauko restoranuose, prie sankryžoje stovinčių automobilių, neva amputuotų galūnių demonstravimas, garsus šaukimas, etc. Ubagavimas ne dėl to, kad nerandi darbo, esi neįgalus dirbti ar nemoki tos šalies kalbos, o ubagavimas dėl ubagavimo. Ubagavimas kaip gyvenimo būdas. <br /><br />Pirmąkart su <i> panhandling </i> susidūriau JAV, eidama į metro. Net nesupratau, ko taip piktai prašoma. Airijoje pinigų dažniausiai prašo apsinešę narkomanėliai. Visi jauni. Ironiškiausia, kai sėdima prie parduotuvės su skelbimu "staff needed" (angl. "reikalingi darbuotojai"). <br /><br />Praėjusią savaitę ėjau išsitraukti eurų iš bankomato. Kelią netyčia užtvėrė monetas nuo šaligatvio rinkęs vaikinukas. Atsiprašė ir atsisėdo po pinigų mašina. "Graži diena", - pasakė. "Įdomu, ar ilgam", - pridėjo. "Išties", - atsakiau. "Jums gerai, galėsite mėgautis", - milijonus kartų repetuota intonacija pratarė. "Gal turite smulkių?" - paklausė. "Sorry", - atsakiau. <br /><br />Ubagavimas prie bankomantų Airijoje itin populiarus. Ubagavimas čia apskritai yra populiarus. Vieni sako, kad dėl vis gilėjančios takoskyros tarp turčių ir vargšų. Esą kol vieni lobsta, kiti skursta. Tiesos tame yra, tačiau žinodama, kiek darbingų tautiečių iš Keltų tigro išsikaulijo įvairias pašalpas, aš linkusi manyti, kad ubagavimas daugeliui tiesiog tampa darbu. Tiesa, italų virtuoziškumui airiai dar neprilygsta. Per dvi <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/05/uraai-i-italijos-i-dalis.html">Italijoje praleistas</a> savaites sužinojau tiek "naglų" būdų išsikaulyti pinigų, kad galėčiau pati keisti profesiją. Pavyzdžiui, traukinyje padalinama skrajutė su mergaitės nuotrauka: "Jai liko gyventi mėnuo. Čia mano dukra. Prašau padėti." <br /><br />Nuo šių metų sausio pirmosios pakampėse ištiestų rankų Airijoje dar padaugėjo. Gatves užtvindė naujieji Europos Sąjungos piliečiai. Tik ES atvėrus duris Rumunijai ir Bulgarijai atvažiavo ne programuotojai ar grybų perdirbimo fabrikų darbuotojai, o margų sijonų armija, kuriai akomponuoja akordeonų orkestras. Ir jei iki šiol gatvėse pinigų prašę vaikai (airiai) bent užtraukdavo dainą (pirmąkart atvykus į Airiją 2000 m. įstrigęs vaizdas - pagrindinėje gatvėje spalvotus kiburus priešais save pasistatę vaikai, iš visų plaučių plėšiantis airiškas dainas), šiandien Dublino gatvėse - dešimtys vaikų, dar nesulaukusių nė dešimties metų, ir tiesiančių į praeivius ranką. "Spare some change, madam" tampa pirmaisiais jų išmoktais anglų kalbos žodžiais. <br /><br />Kartą šiuo metu Dubline gyvenanti <a href="http://www.judithmok.com/">olandė moteris</a>, su kuria susipažinau dirbdama parduotuvėje, pasakė, kad, tarkim, Olandijoje ubagauti gatvėje su vaikais draudžiama. Tiesą, sakant per keletą Olandijoje praleistų savaitgalių elgetų apskritai nepastebėjau. Trumpas epizodiškas turisto įspūdis, kuris, be abejo, gali būti kiek klaidingas. Per keletą Danijoje praleistų dienų tesutikau vieną pinigų kaulijusį vyriškį. Draugė jam davė užsirūkyti. <br /><br />Prieš porą mėnesių vienas jaunas elgeta <a href="http://www.ireland.com/newspaper/breaking/2007/0315/breaking47.htm">laimėjo bylą</a> teisme ir išvengė poros mėnesių Airijos kalėjime. Teismas nutarė, kad XIX a. viduryje išleistas įstatymas, draudžiantis ubagauti viešose vietose, prieštarauja Konstitucijai, kadangi varžo išraiškos laisvę. Regis, laisvę šiais laikais kiekvienas imame suprasti savaip. Airijos valdžia gali iki kitų metų pabaigos pratęsti <a href="http://www.independent.ie/national-news/emigrants-face-delay-on-entry-decisions-1208443.html<br />">įsidarbinimo apribojimus</a> Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams. Šiuo metu, norint dirbti Airijoje jiems būtini darbo leidimai. Šiemet tokie leidimai buvo išduoti 106 rumunams ir 33 Bulgarijos piliečiams. <br /><br />Jei išeičiau pasivaikščioti po atitinkamas Dublino gatves, galiu lažintis iš gero vyno butelio, per porą valandų suskaičiuočiau daugiau nei šimtą margų sijonų ar ūsuotų jų kvalierių. Ne, ne akordeonus plėšančių. Ir ne niūroką Dublino architektūrą fotografuojančių. O demonstruojančių išraiškos laisvę. Nes draudimai jai negalioja. Tiesa, vis dėlto greičiausiai suskaičiuočiau daugiau "paprašaininkų" airių, gatvėse esančių dėl to, jog patys pasirinko tokį gyvenimą. Nepaisant to, jog mieste pilna skelbimų "staff needed". Laisvė lyg medus bites į Airiją priviliojo tūkstančius lietuvių, o airius išviliojo į gatves. Ironiška ta mūsų laikų laisvė, tiesa?<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-6738142969041654347?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-33418454246035727462007-11-08T23:45:00.001Z2007-11-08T23:46:31.265Z<i>"Mes kartais labai nurašome savo žmones, atiduodame juos kitiems. Pagyveni Niujorke, jau tau sako – tu jau niujorkietis, amerikietis. Prancūzijoj – tai tu prancūzas. Tai mažų valstybių silpnybė. Didelės niekada savo žmonių neatiduoda ir nenurašo." </i><br /><br />Citata <a href="http://lrt.lt/news.php?strid=2838146&id=4117700">priklauso</a> Jonui Mekui, kuris nepaisant to, jog žurnalistai vis mėgino išpešti daugiau ar mažiau politinius pasisakymus (ir apie Artūrą Zuoką, ir apie lietuvišką pasą), vis dėlto, bent sprendžiant iš internete rastos medžiagos, politikos išvengė ir toliau ramiai sau suka filmus. <a href="http://www.jonasmekas.com/Merchant2/merchant.mvc?Screen=CTGY&Category_Code=365NOV&mon=10">Pažiūrėkite kartais</a>. Į dieną po vieną. Subalansuoti visiems. <br /><br />Sveikatos Jums, Jonai. Lauksime medžiagos apie Lietuvą. Meko akimis.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3341845424603572746?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-51247483815561219642007-11-06T23:32:00.000Z2007-11-06T23:46:12.615ZAuklės, dirbančios lietuvių šeimose Airijoje, vidutiniškai uždirba 4-4.50 Eur už valandą. Pusę oficialaus minimumo, kuris šiuo metu siekia 8.65 Eur/val (pagal jį Airiją ES lenkia tik Liuksemburgas). Vadinasi, kažkas dirba ir už tokį atlyginimą. Kitaip nesiūlytų. <br /><br />Viename Airijos laikraštyje lietuviams publikuojamas darbo skelbimas: "Siūlomas darbas vakarais". Vadinasi, kažkas atsiliepia ir į tokius skelbimus. O po to kraupstame, kai šešiolikmetes parduoda kaip lėles. <br /><br />Tokiame konktekste pasiklystu tarp pasiūlos ir paklausos niuansų. Susimąstau apie nepilnavertiškumą, gimusį kažkur rytų europietiško perfekcionizmo ir besąlygiško paklusnumo sankirtoje. Susimąstau apie manipuliavimo virtuozus, gimusius brėkštant demokratijos saulei. Auštant rytui, kuomet viskas atrodo įmanoma. Kuomet žmogiškumas atrodo tesąs miražas, trupantis vartotojiškumo krumpliaračiuose. Kuomet tegalioja džiunglių įstatymai.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5124748381556121964?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-75950696334983337372007-11-05T13:33:00.000Z2007-11-06T23:21:27.849ZAmbasadoje Dubline viename iš "Lietuvių dienų" renginių atsidūrusi garbaus amžiaus lietuvė moteris, į Airiją atvykusi paviešėti pas artimuosius, sulaukė kandaus ambasados darbuotojo klausimo: <br /><br />- Tik nesakykite, kad jums čia patinka! - pašmaikštavo į sūnus moteriai tinkantis kostiumuotas jaunuolis. <br /><br />- Patinka, - atsakė ji. - Patinka "Guinnessas", "pabai" patinka. <br /><br />- Čia yra "pabai"? - sarkazmo purslais toliau tiško kostiumuotas jaunuolis. <br /><br />Jam moteris nesakė, bet po to paminėjo man, kad jaunuolio apykaklė buvo neišlyginta. Geriau pamiklintų ranką lygintuvu, o ne liežuvį. <br /><br />Tiesa, tame pačiame ambasadoje vykusiame renginyje, kuris, berods, buvo suorganizuotas, Ostapo Benderio žodžiais, "žmonėms, artimiems imperatoriui", ambasados darbuotojai gyrėsi, kad per dieną aptarnauja 50 žmonių. Gal dėl to nebespėjamama išsilyginti marškinių? Kita vertus, kas belieka, jei žmonės eina? Aptarnauti. Maniau, kad be kita ko ambasados tam ir skirtos. Tik nemaniau, jog žmonės ten dirba tam, kad demonstruotų kelių vyno taurių atpalaiduoto liežuvio laibumą. Net ir įkaušęs diplomatas vis dėlto turėtų išlikti diplomatu.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7595069633498333737?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-80762625958478227012007-11-03T00:23:00.000Z2007-11-05T11:24:53.383ZVakarais grįžtant namo autobusų stotelėje mane pasitinka grakšti lyg flamingas tik šešėliais, skrybėle ir vyriškais marškiniais prisidengusi <a href="http://img.dailymail.co.uk/i/pix/2007/08_01/keiraChanel120807_468x627.jpg">Keira Knightley</a>. <br /><br /><i>- Bon soir, Mademoiselle </i>, - pasisveikinu.<br /><br />O namuose jau antrą vakarą iš eilės garuoja sriubytė. Šalia - išvirtos bulvės, patroškinti kotletukai. Šaldytuve - į indelį sudėti pietūs rytdienai. Ne, ne mama atvažiavo. Atemigravo mano geriausia draugė. Sako, pro mano kamaraitės langą atsiveriantis Dublinas visai panašus į Šnipiškes. Dar sako, kad patinka "Guinnessas". O aš sakau, kad viskas bus gerai - ras darbą, pakeliaus, išmoks angliškai. Angliškai jau sapnuoja. Čia po to, kai vakar priverčiau su manimi angliškai repetuoti pokalbį dėl darbo. Vakar jau sulaukė skambučio su pasiūlymu, bet ryšys buvo nekoks ir tas pokalbis neįvyko. Paraginsiu ją rašyti blogą. O gal gerą? :)<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-8076262595847822701?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-1365621537498760772007-10-31T01:44:00.000Z2007-10-31T02:00:53.904Z<i>"Sąjūdžio avangarde buvo šviesuoliai, kuriems nereikėjo atgimti - jie ir taip buvo gyvi ir dvasingi. Tiesa, buvo didelis žmonių entuziazmas, buvo visuotinė euforija, bet visuotinio atgimimo - nebuvo. Buvo tik jo galimybė. Praėjo septyniolika metų, o mes iki galo taip ir nesukūrėme savo valstybės."</i><br /><br />Aktoriaus <a href="http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=14827935">Regimanto Adomaičio žodžiai</a>, deja, bet taikliai diagnozuoja dabartinę Lietuvos padėtį. Tik gaila, kad tų, kurie turėtų tokius interviu skaityti, šie žodžiai greičiausiai taip ir nepasieks. <br /><br /><a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14816208">Išuję gėjus</a> (kitaip - ištvirkėlius, pedarastus, gaidžius, ligonius) <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14842417">išprašysime</a> net dar nekviestus <a href="http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/article.php?id=14855979">Ermitažo ir Guggenheimo muziejus</a>. Šimtus metų gyvenome be jų, išgyvensime ir toliau. Juolab, Guggenheimo muziejaus koncepcija, kaip pastebėjo <a href="http://paleckis.lsdp.lt/index.php?88569188">knygelės jaunimui “Mes ir ES” bendraautorius (2002), brošiūrų ir lankstinukų apie ES bendraautorius</a>, o dabar Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis, "pasaulyje vertinama labai prieštaringai." Pasak jo, tai naudinga pačiam Guggenheimui ir jo imperijai, glaudžiai susijusiai su Niujorko finansine birža ir netgi įvairiomis machinacijomis. Dėmesio, Lietuva, mums vėl grasina žydai. Balnokit, broliai, žirgus. <br /><br />Na, velniai nematė, kad su Guggenheimo-Ermitažo idėja lyg su vėliava plevėsuoja Artūras Zuokas. Nors, tiesą sakant, nebūtinai Vilniui reikia Guggenheimo-Ermitažo. Bet lyg į kaimaraitę saugiai tykiai pasidėti <a href="http://www.jonasmekas.com/inter.html">Joną Meką</a> bei Jurgį Mačiūną į Nacionalinę galeriją, užkabinti ant vinuko, laiks nuo laiko nuo jų nuvalyti dulkes (juk tokia Lietuvoje muziejaus koncepcija) ir išsigraviruoti save garbės lentos varyje, mieli Lietuvos politikai, vis dėliojantys pasjansą su mūsų litais ir ES eurais, būtų tiesiog gėda. <br /><br />Sakot, Peterburgas mums ne lygis, o Guggenheimas už šimtą ar tris šimtus milijonų litų neatsipirktų? Aišku, neatsipirktų - ne celiuliozės fabrikas ir ne atominė jėgainė. Nors, tiesa, <a href="http://www.guggenheim.org/">Niujorko, Bilbao, Venecijos, Berlyno ir Las Vegaso</a> valdžios nepasididžiavo.<br /><br />Beje, prisminkime, jog Algirdo Mykolo Brazausko megaprojektas Lietuvos valdovų rūmai <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9343655"> biudžetui, turėtų atsieiti 101 milijoną litų</a>. Nejau vicemeras pamiršo, kokių prieštaringų vertinimų Lietuvoje sulaukė šio muziejaus koncepcija? <br /><br />Jei ir toliau leisime taip būti valdomi, nenustebkime, kai po dešimties ar penkiasdešimties metų sukdami reportažus apie mus užsieniečiai <a href="http://www.youtube.com/watch?v=biYUI4D9Gag">tebemins</a> tuos pačius KGB muziejaus koridorius, į kadrą mėgins sutalpinti kuo daugiau Kryžių kalno reliktų ir tebesuks tuos pačius archyvinius Baltijos kelio kadrus. Nes neturėsime nieko - tik pamažu blunkančią praeitį. <br /><br />Tokius <b>funkcionierius-portfelių pilotus-kostiumuotus kavalierius-rytojaus mecenatus</b> jau <a href="http://www.youtube.com/watch?v=kAsJH69wLsQ">seniai apdainavo "Antis"</a>. Tuomet aš dar buvau vaikas ir nelabai supratau, apie ką stūgauja Kaušpėdas. Dabar nesuprantu, ką reiktų kaltinti dėl tokio valdininkų mentaliteto - juos ar save, nes patys išsirinkome. O gal <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12273515">neišsirinkome</a>?..<br /><br />Bet ką aš čia aušinu burną. Juk nebesu vilnietė...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-136562153749876077?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com244tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-91713221490541755612007-10-28T15:44:00.000Z2007-10-28T15:56:34.793Z"Lietuva" nebuvo pirmoji. Prieš tai uždarė "Tėvynę" ir pardavė "Vilnių". Apie <a href ="http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=2820">"Edeną", "Fantaziją" ir "Šeimyninį"</a> net nebuvau girdėjusi, nes nei manęs, nei tėvų, nei močiučių tuomet dar nebuvo. Gražūs buvo pavadinimai, dabar teliko "Forumai" ir "Plazos". <br /><br />Dubline panašiai. Fotografijos kursui kiekvienas darome socialinės dokumentikos projektą. Aš sumaniau fotografuoti uždarytus Dublino kino teatrus. Dairausi prarasto laiko. <br /><br />Be kita ko, airiai kino teatruose lankosi dažniau nei kiti Europos Sąjungos gyventojai. 2002 m. duomenimis, kiekvienas gyventojas vidutiniškai kine apsilankydavo po puspenkto karto per metus, pagal šį rodiklį tuomet Airiją lenkė tik islandai (5,7 karto). <br /><br />Nepaisant to, kad 1991–2001 kino salių šalyje padaugėjo 72%, tuo pačiu laikotarpiu kino teatrų sumažėjo šeštadaliu. Tiesa, dauguma <a href="http://cinematreasures.org/theater/17268/">jau buvo uždaryti</a> septiname ar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. <br /><br />Kuomet sausį buvau Krokuvoje, apėjome skverą, dydžiu prilygstanį Sereikiškių parkui Vilniuje. Palei jį buvo bent penki kino teatrai. Maži, aptriušę. Rodė Centrinės Europos ir Lenkijos kiną. Kai kuriuose dar buvo leidžiama rūkyti ir įsinešti bokalą su alumi. Dubline, suskaičiavau, dabar yra vienuolika kino teatrų. Iš jų tik viename rodomi filmai, kurių nėra žiūrimiausių, daugiausia dolerių surinkusių ir kituose <i>topuose</i>. Teliko <i>multipleksai</i> su dešimtimis kino salių, bloga garso izoliacija ir popkornu nusėtais kilimais. Tarkovskį dabar žiūrime DVD, o didžiuosiuose ekranuose - "Žmogų vorą". Pirmą. Antrą. Trečią. <br /><br /><a href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RySu9-WE4ZI/AAAAAAAAATE/SAzj2viA330/s1600-h/classic.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RySu9-WE4ZI/AAAAAAAAATE/SAzj2viA330/s320/classic.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5126414655585313170" /></a><br /><br /><i>Classic Cinema. Nugriautas 2007 m. birželį.</i><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-9171322149054175561?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-24897426931049609622007-10-27T01:07:00.000+01:002007-10-27T01:23:47.722+01:00Šeštadienis. Atitrūkime nuo politikos, burnojimų ir pykčių. <br /><br />Įsipilkite kavos ir gurkšnodami susipažinkite su "Amiina" iš Islandijos. 29 minutės dieviškos ramybės (su keliais pašnekesiais paukščių kalba). Gali būti, kad auga moteriška atasvara <a href="http://www.sigur-ros.co.uk/">"Sigur Ros"</a>. <br /><br /><object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/BYIDUvAtiGc&rel=1"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/BYIDUvAtiGc&rel=1" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2489742693104960962?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-34344984282082792042007-10-24T12:06:00.000+01:002007-10-24T16:52:23.633+01:00George'as Bushas sako, kad didžiausią grėsmę Amerikai kelia terorizmo šmėkla. Išties Ameriką terorizuoja vanduo (uraganas Katerina) ir ugnis (gaisrai Kalifornijoje). Kariuomenę su 532.8 mlrd. JAV dolerių biudžetu <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Military_budget_of_the_United_States">turinti</a> šalis <a href="http://www.nytimes.com/slideshow/2007/10/23/us/10-23WILDFIRES_index.html?hp">bejėgė prieš gamtą</a>.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3434498428208279204?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-39002214252662507252007-10-23T00:31:00.001+01:002007-10-23T00:33:22.065+01:00Iki politikos savaitraščio "Atgimimas" jau antrus metus iš eilės organizuojamo <a href="http://www.atgimimas.lt/contest.php">konkurso "Padovanok Lietuvai viziją"</a> pabaigos liko mėnuo, bet kol kas <a href="http://www.lietuviams.com/index.php?user_sub_id=44&itemID=3267">tėra gautas vos vienas</a> pasaulio lietuvių darbas, kurį parašė į Japoniją likimo nublokšti tautiečiai. Viso kol kas gauta apie 40 vizijų. <br /><br />Dalia Jankaitytė, VšĮ Pilietinės minties instituto, leidžiančio politikos savaitraštį „Atgimimas“, direktorė, pabrėžia, kad pernai beveik visos, t.y. 180 vizijų, „Atgimimo” redakciją pasiekė paskutinėmis konkurso dienomis.

Praėjusią savaitę dvi drauges kalbinau pamiklinti plunksną - nereikia kuklintis. Juolab, stebėdami gyvenimą Lietuvoje iš šalies, galime pamatyti tai, apie ką būdami Vilniuje, Marijampolėje ar Skuode net nesusimąstytume. <br /><br />Taigi šaukiu aš tautą. <a href="http://www.atgimimas.lt/contest.php">Dalyvaukite.</a> O jei manote, kad parašėte gerai, bet nelaimėjote, pasibaigus konkursui siųskite darbus parlamentarams - <a href="http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=786&p_b=3800&p_k=1">čia jų adresai</a>, siųskite blogeriams, siųskite man. Įdomius darbus įdėsiu. <br /><br />Kokia Lietuvos realybė, žinome, bet padovanokime jai viziją. Kad vaikams nereiktų gyventi tokioje Lietuvoje, apie kurią pernai parašė devintokė Dalia Macejauskaitė. Paskaitykite. Mergaitė parašė taikliai. Reikia kažką keisti. <br /><br />* * *<br /><br /><i>Liūdnas mano rašinys ir be pasiūlymų. Esu devintokė, neturiu jokių permainų vizijos, nors norėčiau permainų. Aš žinau, ką pati turiu daryti – mokytis, bręsti, ugdyti save ir ruoštis gyventi sąžiningai ir padoriai. O ką turi daryti valstybė, turėtų žinoti valstybės vadovai, parlamentas ir kiti, kuriuos išrenka, kuriuos valstybė sočiai maitina.<br /><br />Nors dauguma mūsų mano, kad žodis Lietuva yra beveik bevertis, jog tai šalis, kurioje veši korupcija, kur su žmonėmis niekas nesiskaito ir niekam tu nerūpi, taip nėra. Į šį žodį telpa kur kas daugiau, nei žmogus gali pasakyti. Šį jausmą reikia patirti, jo apibūdinti neįmanoma.<br /><br />Dauguma žmonių mano, kad visai nesvarbu, kur gyveni. Jiems atrodo, jog išvažiavus toli nuo vis dar ne itin geras sąlygas gyventi ir išlaikyti šeimą suteikiančios Lietuvos viskas turi pasikeisti būtinai į gera, gyvenimas turi pašviesėti, tačiau ar visados taip? Manau, kiekvienas atsakysite, kad ne, galime tik įsivaizduoti, kokį pragarą praeina žmonės, apsisprendę laimės ieškoti pasaulyje, kuris, beje, nėra toks svetingas, kaip mes galvojame, ir pinigais ten tikrai nelyja. Kiekvienam žmogui yra labai svarbi jo tėvynė, lietuviui taip pat. Nors dabar daugelis mūsų jau pamiršo, kaip sušalę ir pavargę gynėme Lietuvą nuo „įsibrovėlių”, kurių nekentėme visa širdimi ir protu. Ir, kad ir kaip būtų, mūsų noras turėti laisvą, nepriklausomą nuo kitų Lietuvą nugalėjo. Mūsų meilė ir noras buvo stipresni už bet kokį automatą ar tanką... Tas gražus jausmas tėvynei kažkada egzistavo. Kur jis dingo dabar? Šiomis dienomis išvykti svetur, ten įsikurti pasidarė lyg būtinybė, bet esu tikra, jog nėra nei vieno, kuris, gyvendamas ten, toli nuo čia, nei karto nesusimąsto apie taip seniai matytą Lietuvos žemę. Visus, gyvenančius kitose šalyse, aplanko jausmas, vadinamas tėvynės ilgesiu. Tai labai gerai žino žmonės, išvykę prieš daug daug metų.<br /><br />Emigracija – tai viena didžiausių problemų Lietuvoje. Turbūt apie tai jau reikia kalbėti viešai, nesigėdijant, nebandant kažko nuslėpti ar nuspalvinti rožine spalva. Taip yra, tai tiesa, kad ir kaip būtų gaila, mes turime kovoti su šiuo reiškiniu. Kodėl mūsų renkama valdžia per tiek laiko nesugebėjo užtikrinti normalaus gyvenimo ir tiems, kurie neturi nei itin gero išsilavinimo, nei gero darbo? Kodėl jauni ir pagyvenę žmonės pirmai progai pasitaikius sprunka iš Lietuvos? O apsipratę užsienyje nenori net pagalvoti apie grįžimą atgal? Kiekvieno Londone gyvenančio lietuvio svajonė – turėti ten namą. Bet kodėl šių lietuvių svajonė nėra laimingai gyventi ne kur kitur, o tėvynėje? Kodėl Lietuvoje sulig kiekviena diena pragyventi, išlaikyti šeimą, tėvus darosi vis sunkiau? Negi sustabdyti masinio „bėgimo” iš Lietuvos neįmanoma, o gal aukščiausi pareigūnai mūsų šalyje to nemato? Galbūt gyvendami visavertį gyvenimą jie pamiršta, jog tuo pat metu yra tūkstančiai, kurie taip vargsta, o paskui ryžtasi mesti viską ir bandyti laimę ten, kur galbūt yra geriau. Ne paslaptis, jog nėra pasaulyje vietos, kur nebūtų įžengęs lietuvis.<br /><br />Dažnai norisi visam pasauliui garsiai išrėkti, jog nei vienas nežinote, ką reiškia neturėti šalia nei mamos, nei tėčio. Ir taip pasielgti „privertė” valstybė. Jų nėra, nes bandymai prasimušti ir įsitvirtinti gyvenime baigėsi ties nuliu, tuo momentu reikėjo sugalvoti idealią išeitį, o kai niekas jos taip ir nesugalvojo, teko griebtis kraštutinumo bei pailginti ir taip ilgus sąrašus tų, kurie jau išvyko. Niekas negalvojo, kad tai užtruks tiek laiko, bet dar vieną kartą atsitiko taip, kaip niekas neplanavo.<br /><br />Dabar ir mano tėvai gali labai gerai pasakyti, kas gi yra tas tėvynės ilgesys. Jie puikiai tai žino ir jaučia. Negana to, kad turi kęsti gyvenimą vienui vieni be artimųjų, jie taip pat negali džiaugtis tokiomis dienomis kaip Vasario 16–oji. Pasakysiu atvirai, kas ta diena amerikiečiui ar bet kuriam svetimšaliui. Suprantama, kad niekas, jiems tai dar viena darbo diena, per daug neišsiskirianti iš kitų. Visi jie netenka galimybės gyventi taip, kaip gyvena Lietuva. Tuomet pradedi taip nekęsti valdžios, kad įmanytum padaryti viską, jog tik ši neteisybė pasibaigtų. Kartais imi ir neišlaikai visos šios sumaišties, manai galėsiąs pabaigti viską, grįžti namo, džiaugtis ilgai nematytais žmonėmis, bet, kai apsidairai aplink, suvoki, kad tai tik svajonė, kad po mėnesio džiaugsmo namie prasidės gyvenimas, ir supranti, kad kelio atgal nėra, turi būti ten, kur esi.<br /><br />Jokio kelio atgal nėra, yra tik nepriteklius, tušti valdžios pažadai ir daugiau nieko. Žinoma, kad išvažiavęs gali užsidirbti, išlaikyti šeimą, bet tai yra taip sunku. Taip sunku atsidurti svetimoje šalyje, kaip atsidūrė mano mama prieš aštuonerius metus, turėdama 100 dolerių rankose, o tai beveik tas pats kaip nieko. Atsiduri šalyje, kurioje neturi nei kur gyventi, nei kur eiti, nei kur dirbti... Būdamas čia, Lietuvoje, tu nors žinai, kad, iškilus problemai, galėsi prašyti pagalbos praeivio, o ką daryti, kai atsidursi svetimame mieste, kai nemoki kalbos, išskyrus „Hello” ir „I love you”, nemoki nei vieno žodžio... Ką daryti tuomet? Kaip elgtis? Ką kaltinti? Vienintelis mane nors truputį guodžiantis faktas – tokių kaip aš tūkstančiai! Galbūt gėda, bet ir aš nelabai tikiu savo ateitimi čia. Ir bijau, kad gyvenimas gali susiklostyti nepalankiai.<br />Gerai žinau, kad yra tūkstančiai tokių, kurie negrįš čia niekada, o jei jų daugės ir draugai taip pat sumanys išvažiuoti ir pasilikti svetur, tuomet po šimtmečio pasaulis galės įrašyti į istoriją pasakojimą apie šalį, kuri kažkada seniai nuėjo net iki Juodosios jūros, bet po tam tikro laiko išnyko. O jaunosios kartos nebevadins savęs lietuviais. Gaila... Liūdnos mintys... Bet aš negaliu kitaip galvoti. Man – 14 metų ir aš nemačiau mamos jau aštuonerius metus. Kada pagaliau mes susitiksime, mama? Neduok, Dieve, tokio likimo niekam. Niekam, niekam...<br /><br />Aš nežinau, ką daryti. Bet gyvenimas mane gal ne laiku subrandino ir aš pasakysiu: darykite ką nors, saugokite mus, vaikus. Mes nenorime palikti savo krašto. Įstatymais reikia įtvirtinti tokį pragyvenimo minimumą, kad ir mano mama, ir mano sena močiutė galėtų pačios išsiversti. Juk ji visą gyvenimą dirbo. Mano mama išvyko nelegaliai ne pramogauti, o duonos man ir savo mamai. Nebijokite jaunų, pasirūpinkite realiąja našlaičių globa šeimose. Ir paukštis namo sugrįžta, o žmogus – tuo labiau. Aš matau daug netvarkos, daug valdininkų savanaudiškumo. Pinigų būtų, jei jų neišgraibstytų savanaudžiai. Reikia taip taupyti, kad visi jaustųsi žmonės, o ne tik tie, kurie sėdi valdiškose tarnybose. Mokytojas per metus neuždirba net 50 proc., kiek kitas per mėnesį. Negi to neįmanoma kaip nors apriboti įstatymais? Jei žmogus baigė universitetą, jis negali sėdėti prie bažnyčios, jis turėtų iš to išgyventi.<br /><br />Teisinėje valstybėje turėtų būti tokie įstatymai, kad žmogus galėtų išgyventi, tad priimkite tokius įstatymus, remkite šeimas ir tuos pinigus, kuriuos gausite iš ES (Europos Sąjungos), kaip tėvas skirstykite. O tėvas žiūri ne į tą dieną, o į ateitį – mokslui, stipendijoms ir šeimai, kad Lietuvoje nepritrūktų lietuvių. Juk vaikas – tai būsimas pilietis. Jei jis neįgis mokslo – taps valkata ar plėšikas, bus pigi darbo jėga Airijoje ar JAV. Tad reikia dėmesio šeimai, vaikui, kaip ateities Lietuvai. Nėra pinigų? Pinigų yra! Nėra žmonių, kuriems tai rūpėtų. Jei diplomą nusipirkęs gali dirbti, už ledus nusipirkti balsus ir jo niekas negali suvystyti, ko verta tokia teisė. Ar ji iš viso yra? Tad ir rūpinkitės tais dalykais, kol vėl kas nors į Vilnių iš Kauno neatvedė „ubagų”.</i><br /><br /><a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11590121">Perspausdinta iš DELFI</a><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3900221425266250725?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-67723880798935699762007-10-22T00:25:00.000+01:002007-10-22T00:41:01.299+01:00Prieš 27 metus, kai manęs dar nebuvo, o apie buvimą gal net nebuvo planuojama, kai U2 išleido debiutinį albumą "Boy" ir Bono su Edžu <a href="http://www.youtube.com/watch?v=g2BqLlVHlWA">šoko kiek aktyviau</a> nei <a href="http://www.youtube.com/watch?v=WyGorSRA7iU">dabar</a>, o į amerikiečių namus su savo šou pasibeldė Oprah Winfrey, kai <a href="http://www.worldpressphoto.org/index.php?option=com_photogallery&task=view&id=184&Itemid=115&bandwidth=high">ši nuotrauka</a> iš Ugandos laimėjo "World Press Photo" konkursą, o "kubikas rubikas" <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Rubik%27s_Cube">"Metų žaidimo" rinkimuose Vokietijoje</a> buvo išrinktas geriausia dėlione, kai pasaulis atsisveikino su Alfredu Hitchcocku ir Johnu Lennonu, o žydruosiuose ekranuose sublizgo nauja žvaigždė CNN, poetas Sigitas Geda rinktinėje "Mėlynas autobusiukas" publikavo smagų eilėraštuką ir, greičiausiai, net neįtarė, jog jis,"Tele bim bam" dėka, taps kiek kultiniu.<br /> <br /><i>Vakaras prie televizoriaus<br /><br />Labai geras daiktas
Yra televizorius,
Vos tiktai nubudęs,
Aš galiu išvysti jus,
Pasaulio vaikai!<br /><br />Anas nosį krapšto,
Nesimoko rašto,
Kitas – atsikėlęs
Vaikšto susivėlęs.<br /><br />Labai geras daiktas
Yra toks žiūrėjimas,
Gėlių ir mėnulio,
Ir sniego regėjimas.<br /><br />Viską viską, rodos,
Aš dabar matau,
Pasaulio knygą
Sėdžiu ir skaitau.<br /><br />Bet nereik užmiršti,
Kad tikra gėlelė
Visai kitaip auga,
Kitaip žiedą kelia.<br /><br />Daugiau nežiūrėsiu,
Pasaulį stebėsiu!
Nebent vakare,
Nebent vakare,
Kai gėlelės miega,
Kai apšviečia sniegą
Žvaigždelė žydra!</i><br /><br />Eilėraštį, o ir CNN paminėjau sąmoningai, kadangi šįkart nutariau parašyti apie televiziją. <a href="http://www.delfi.lt/news/economy/Media/article.php?id=14037997">Išeivių televiziją</a>. <a href="http://www.lrytas.lt/?id=11906453861189356719&view=4">Televiziją išeiviams</a>. Abi. O tiksliau - dinozaurų televiziją, mat tiek vienas, tiek kitas projektas XXI a. kontekste - technologijų, globalizacijos, <a href="http://www.youtube.com/">"You Tube"</a> ir <a href="http://current.com/">"Current TV"</a> -, pripažinkime, atrodo kiek atgyvenusiai. <br /><br />O liūdniausia, kad ir vėl trumparegiška Lietuvos Vyriausybė susifrustravo ir nutarė "demokratiškai" paremti abu projektus: <a href="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=14726192">"TV Lituanica" iš valstybės biudžeto numatyta skirti pusė</a>, o "LTV World" - <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=13945837">visas milijonas</a> litų. Ir nors televizijos kritikas bei šarmingas dėstytojas Žygintas Pečiulis <a href="http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/68648">neseniai taikliai pastebėjo</a>, jog "už milijoną litų nei sukursi televizijos, nei įvykdysi valstybės politiką", milijonas litų už senų programų retransliavimą (regis, būtent tokia bus "LTV World" koncepcija) greičiausiai nėra geriausia investicija. <br /><br />Bet tai ne pirmas kartas, kai mokytojų, medicinos seserų, dėstytojų, santechnikų, žurnalistų ir taksitų į Lietuvos biudžetą sumokami mokesčiai vėliau išmokami abejotiniems recipientams ar projektams. <br /><br />Lietuvos krepšinio rinktinei, iš Ispanijos atvežusiai bronzą, - <a href="http://www.basketnews.lt/news-10872-vyriausybe-krepsininkams-skyre-milijona-litu.html">milijonas litų</a>. Vargu, ar tas Šarui, Javtokui bei kitiems komandos nariams padalinas milijonas pakeis jų gyvenimą. Kita vertus, galbūt net pigiau nei už milijoną būtų galima pastatyti krepšinio centrą, kuriame būtų ugdomi būsimi Šarai? Ne sostinėje!<br /><br />Lietuvai "Eurovizijoje" atstovavusiai "4Fun" - <a href="http://eurovision.mylivepage.com/blog/236/363_Lietuvos_atstovams_„Eurovizijoje“_Vyriausybė_skyrė_100_tūkst._litų_(2007-04-21)">100 tūkst. litų</a> (prieš konkursą). Kuriai nors provincijos mokyklai, kurioje yra keletas gabių mokinių, būtų galima nupirkti pianiną, kad vaikai ateityje sukurtų kažką geresnio nei "4Fun". <br /><br />Krepšinio klubui "Lietuvos rytas" - <a href="http://www.eurobasket.lt/krepsinis-25120-Vyriausybe-Lietuvos-rytui-skyre-300-tukst-litu.html">300 tūkst.</a> litų. Žr. į pastabą prie Lietuvos krepšinio rinktinės. <br /><br />Artojų varžyboms surengti – paruošti laukus, tam tikrai įrangai įsigyti, dalyviams maitinti, reklamai ir kitiems darbams – <a href="http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=14656768">per kelis metus iš biudžeto skirta apie 2 mln.</a> litų. Nors internete atradau, jog viso išleista 20 mln. litų, taip ir nesupratau, kas ir kam juos skyrė. Tiesą sakant, kadangi varžybos - artojų, galėtų patys atsivežti savo produkcijos ir pavaišinti kitus, o nakvynė svirne neturėtų kainuoti brangiai. Būtų artojų išlikimo varžybos. Greičiausiai lietuviams tuomet geriau pasisektų. <br /><br />Dar galima pastebėti, jog, tarkim, į Valdovų rūmus pinigai iš valstybės biudžeto lyg iš gausybės rago byra kaip į rėtį: 2005 – 2007 m. eksponatams įsigyti <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=13830159">išleista 9 mln. litų,</a> o neseniai Vyriausybė pritarė, jog tam papildomai būtų skirta dar 3,5 mln. litų. Ir pamatysite - reikės dar, bet nepaisant milijoninių investicijų vis tiek nesugebėsime konkuruoti su <a href="http://www.theculturedtraveler.com/Archives/AUG2002/Top_Ten_Museums.htm">geriausiais pasaulio muziejais</a>. Gal tuomet reiktų kurti naujas muziejaus koncepcijas? Kad ir tas pats Grūto parkas tapo puikiu pavydžiu, kaip ne sostinėje, girių glūdumoje įkurta blizgančiu stiklu neapjuosta erdvė per gana trumpą laikotarpį gali tapti edukaciją ir pramogą apjungiančiu <a href="http://www.youtube.com/watch?v=oGfVT8fmBh0&mode=related&search=gruto%20parkas%20dance">turistų traukos centru</a>. <br /><br />Bet grįškime prie išeivių televizijos ir televizijos išeiviams. Apmaudu, kad Lietuva vis dar vadovaujasi "Naujųjų Vasiukų" modeliu: jei vandens parkas, tai iškartu du (abu nepigūs), jei realybės šou su šokiais, tai vėlgi dvi (mano mama tuo labai patenkinta), jei televizija išeiviams, tai dvi. <br /><br />„LTV World“ televizijos programą sudarys LTV ir LTV2 televizijų autorinės bei archyvinės laidos bei produkcija, kurią LTV turi teisę transliuoti į kitas šalis. Kad JAV gyvenantys išeiviai matytų vietinių laidų, ketinama pirkti ir Čikagos lietuvių televizijos programų. Amerikos lietuviai, anot Ž. Pečiulio, norėtų "žiūrėti visokius savo vakarėlius, baliukus ir mišias" ir piduria, jog "tai nėra smerktinas noras, bet aš iš karto įsivaizduoju tokio tipo televizijos provincialumą." <br /><br /><b>Mielas dėstytojau, lyg Lietuvos televizijos (ir ta pati LTV) nebūtų provincialios...</b> Be abejo, LTV svaigdama orientuojasi būti Lietuvos BBC, lyg pamiršdama, jog tą pačią BBC krečia tapatumo krizė. Britų spauda pažymi, jog 26 tūkst. darbuotojų (<a href="http://www.lrytas.lt/?id=11926942501192495742&view=4">dabar jau 23 tūkst.</a>) turinti imperija su <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/BBC">4 mlrd. svarų sterlingų biudžetu</a> ir milijoniniais atlyginimais jos žvaigždėms nebėra nei <a href="http://browse.guardian.co.uk/search?search=bbc+crisis&No=0&search_target=%2Fsearch&fr=cb-guardian"><i>british</i>, nei <i>broadcasting</i></a>, neišvengiama <a href="http://www.youtube.com/watch?v=atfNL0_KAcs">apmaudžių liapsusų</a>, o <a href="http://www.thesun.co.uk/sol/homepage/news/article339824.ece">maždaug apie 46 tūkst. svarų </a> kasdien išleidžiami taksi (viso - 17 mln. svarų per metus). <br /><br />Anot Ž. Pečiulio, <i>lietuviška televizija gali būti kuriama tik Lietuvoje, nes čia susitelkusios kūrybinės ir intelektualiosios jėgos.</i> Kai rugsėjį viešėjau Lietuvoje, iš dalies dėl laiko trūkumo vis nepavykdavo įsijungti spalvotos dėžutės tėvų bute Justiniškėse. Draugai ir buvę kolegos sakė, kad nė neverta. LNK keletą metų dirbęs bičiulis išėjo iš Laisvo ir Nepriklausomo kanalo. Mat nebenorėjo daryti popso. Vis dėlto keletą kartų įsijungiau. Pamačiau Gražiną Sviderskytę ir pamaniau - antrąkart į tą pačią balą jai nereikėjo bristi. Pažiūrėjau keletą reportažų žiniose. Kuomet reikia pasakyti ką kvailo, tebekalbinama Birutė Vėsaitė, o Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas, kalbėdams apie lyties keitimo operacijas, išsireiškė tokiais žodžiais, kurių prieš televizijos kameras išsilavinęs politikas neturėtų vartoti (net jei turi nepalankią nuomonę minėtu klausimu). Taip ir nesupratau, ką spalvotoje dėžutėje veikia LTV "Šokių dešimtuko" vedėja Laura Imbrasienė. Geriau, <a href="http://www.lrt.lt/sokiu10/static.php?strid=1022">kaip pati teigia ketinanti</a>, liptų ant burlentės. Spėjau pamatyti ir išPRintą LTV laidą "Emigrantai" ir stebėjausi, kaip gana neblogu metu gerą pusvalandį galima ištisai tuo pačiu kampu rodyti dvi šnekančias galvas (kalbinta Norvegijoje gyvenanti lietuvių pora). Žurfake Skirmantui Valiuliui per valandą susukdavome žymiai vizualiai patrauklesnes medžiagas. Jei jau vykstama į Norvegiją, tai nepatingėkite ne tik per mašinos langą pafilmuoti fiordus, bet ir pakalbinti norvegus, pasivaikščioti su kamera, išnaudoti natūralią šviesą ir kiek paklupčioti ieškant vizualiai įtaigesnio kampo. Taigi nors apgraibom ir nelabai nuosekliai bei ištvermingai, bet ieškojau Ž. Pečiulio minėtos "susitelkusios kūrybinės ir intelektualiosios jėgos", tačiau... neradau. Žinoma, gal ne ten ieškojau. <br /><br />Savo kamaraitėje Dubline neturiu "lėkštės". Tiesą sakant, net televizoriaus neturiu. Sutaupau daug laiko, nors, prisipažinsiu, jog internetas turi net geresnį potencialą jį praryti. LRT laidų negaliu pažiūrėti, nes mano kompiuteris jų nerodo: <i>the page “LRT Archyvas” has content of MIME type “application/x-mplayer2”, but you don’t have a plug-in installed for this MIME type. </i> Bandžiau instaliuoti, bet nepavyko, o tada nutariau - mat tą LRT bala. Kita vertus, būtų neblogai, jei naudotų keletą formatų. Kokia laida man, kaip išeivei, būtų įdomi? "Amžininkai" (niekada nemačiau, tik tikiuosi, kad, jei pasakoja pats Rimas Bružas, tai ne įgrisusiu "Lietuvos ryto televizijos" tonu) ir Leonido Donskio "Be pykčio" - pažiūrėčiau kartkartėmis solidarizuodamasi su jo idėjomis ir dėl asmeninių simpatijų. Kitą informaciją (ir vaizdinę) galima susirinkti iš Lietuvos naujienų portalų. O jei gyvenčiau Amerikoje, tai turbūt mieliau pažiūrėčiau vietinius vakarėlius ir baliukus, o ne "Panoramą", su vis tų pačių politikų nusišnekėjimais. Bet tik kartais, tikrai ne kasdien. <br /><br />Manau, kad Lietuvai ir lietuviams nereikia nei televizijos išeiviams, nei išeivių televizijos. Kai buvo paskelbta apie tokius planus, naiviai tikėjausi, jog projektas bus kiek modernesnis ir panašesnis į "Current TV", kur televiziją drauge kurtų visi išvažiavusieji. Būtų minimalūs techniniai normatyvai. Galimybė publikuoti skirtingo tematinio turinio medžiagas. Galbūt net ir tekstus. Nuotraukų "slide show". Kažkas gyvenantis Niujorke galėtų išgerti arbatos su Jonu Meku ir pašnekesį nufilmuoti, o Londone gal kas pakalbintų ir nufilmuotų <a href="http://www.youtube.com/watch?v=6lDkho9hBb0">"Joana and the Wolf"</a>. Arba tiesiog paruoštų reportažą apie Niuroką ar Londoną. <br /><br />Neabejoju, jog atsirastų daug įdomių ir iki šiol nematytų lietuvių veidų, kurių dar nematėme lietuviškuose gyvenimo būdo žurnaluose, nes jiems tokios laidos neįdomios, pernelyg orientuotos į "elitą", į kurį jie niekuomet nepretendavo. <br /><br />Tiesą sakant, neabejoju, jog pingant technikai daug kas tokius reportažus/pokalbius/dienoraščius kurtų ir montuotų nemokamai. Nereiktų nei milijono, nei pusės. Oponuojant Ž. Pečiuliui pasakyčiau, jog šiandien po pasaulį išsibarstę lietuviai nėra vien tautiniais rūbais bei klumpėmis pasidabinę juostas audžiantys ir suvalkiečių tarme porinantys žilagalviai, vakarais rymojantys prie žydrųjų ekranų, tikėdamiesi ten pamatyti save ar prof. V. Landsbergį. Jei atsirastų žmonių, nebijančių planuoti už spalvotos dėžutės ribų ir nesigviešiančių biudžeto pinigų bei šlovės, su Ž. Pečiuliu dar būtų galima pasiginčyti, kur susitelkusios kūrybinės ir intelektualiosios jėgos. <br /><br />Bėda ta, kad mes, lietuviai, patologiškai esame linkę politizuoti elementarius klausimus. Pažiūrėkite, kas vyksta su lietuvių bendruomenėmis užsienyje - vis riejamasi dėl to milijono ar pusės. Subinlaižiaujama jei ne Artūrui Zuokui, tai Kazimirai Prunskienei ar kitiems. Lyg gyvenimus kurtų politikai. Jei mažiau apie juos mąstytume, jie taip nesusireikšmintų ir galbūt pagaliau dirbtų. <br /><br />Mes kuriame savo gyvenimus patys. Išeivių televizija/televizija išeiviams galėjo tapti dinamišku pasaulio lietuvius ir jų kūrybines galias suvienijančiu projektu, atspindinčiu gyvenimą užsienyje. O dabar turime dvi televizijas be tapatybės ir su miglota misija.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-6772388079893569976?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-48787668364257379682007-10-16T12:28:00.000+01:002007-10-16T12:40:28.768+01:00Anksčiau stebėdavausi, <a href="http://emigration-etc.blogspot.com/2007/08/please-meet-giorgita.html">siusdavau</a>, piktindavausi, o dabar jau įpratau. <br /><br />Atsivertusi vakarykštį "The Irish Sun" numerį darbe per visą puslapį aptikau rašinį apie airių aktorių <a href="http://imdb.com/name/nm0001667/<br />">Jonathaną Rhysą Meyersą</a>, kurį turėtumėte pažinoti iš filmo "Matchpoint" arba BBC kostiumų dramos "The Tudors", ir štai šią nuotrauką. <br /><br /><a href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RxShiI9oNxI/AAAAAAAAAS0/6kd4HBirouM/s1600-h/lt+papai.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RxShiI9oNxI/AAAAAAAAAS0/6kd4HBirouM/s320/lt+papai.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5121896284120692498" /></a><br /><i>Jonathanas Rhysas Meyersas ir Ruta Gedmintas</i><br /><br />Tiesą sakant, kadangi gyvenu be televizoriaus, apie šią dramą pati neką težinojau. O štai atsivertusi minėtą <i>tabloidą</i> sužinojau, kad dramoje taipogi filmavosi ir aktorė, vardu Ruta Gedmintas. Žinoma, gali būti ir visiškas sutapimas, kadangi vakar gerą valandą praleidusi tokiuose interneto pakampiuose, kur paprastai nesilankau, tarkim, nuogų įžymybių, taip ir neatradau <a href="http://www.pfd.co.uk/clients/gedmintr/a-act.html">nė menkiausios užuominos</a>, kad Ruta Gedmintas būtų lietuvė. Tesužinojau, jog ji moka ispaniškai, o angliškai kalba Buckinghamshire akcentu. <br /><br />Nežinau, kokiais akcentais ir ką ji užliūliavo, bet ekrane mergina darbuojasi aktyviai, siūbuoja visais privalumais ir žydrom akim švyturiuoja. Patys pažiūrėkite. Nekreipkite dėmesio į muziką, <i>cherchez la blonde</i>. Kaip sakoma, per kančias - į žvaigždes. Kelią į karjeros olimpą skinamės papais. Vėl. <br /><br /><object width="425" height="350"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/Wi-WVg9rkAU"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/Wi-WVg9rkAU" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="350"></embed></object><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-4878766836425737968?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com9tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-21389482645126209072007-10-15T14:10:00.001+01:002007-10-15T14:21:08.716+01:00Nelsonas Mandela, Aung San Suu Kyi, Desmondas Tutu, Andrėjus Sacharovas, Martinas Liuteris Kingas, Albertas Šveiceris, Motina Teresė, Alas Goras. <br /><br />Kai patenki į šį sąrašą, nesijausti pusdieviu sunku. Alą Gorą galima mylėti, galimą jo nekęsti, tačiau likti jam abejingu neįmanoma, rašo <a href="http://www.timesonline.co.uk/tol/comment/columnists/andrew_sullivan/article2651445.ece">"Times Online"</a>. Prisistatydamas publikai jis sako, jog "buvo kitas Jungtinių Valstijų prezidentas". Ir nors 2007-uosius <a href="http://www.guardian.co.uk/usa/story/0,,2190325,00.html?gusrc=rss&feed=12">"Guardian"</a> krikštija jo "annus miraculous" metais (Oskaras už jo dokumentinę juostą <a href="http://www.climatecrisis.net/trailer/">"An Inconvenient Truth"</a>, Emmy apdovanojimas už jo įsteigtą <a href="http://www.current.tv/">Current TV</a> kanalą (beje, maniau, kad televizija pasaulio lietuviams bus maždaug tokia, deja, bet apie tai atskirai rytoj), o dabar dar ir prestižiškiausias apdovanojimas žemėje), daug kas pamena ir jo kiek arogantišką pasiskymą CNN žurnalistui, neva <a href="http://www.reason.com/news/show/31005.html">"būdamas JAV kongreso nariu, ėmiausi iniciatyvos sukuriant Internetą" </a>. <br /><br />Nežinau, kiek akcija bus populiari Lietuvoje, tačiau <a href="http://blogactionday.org/">šiandien 15 tūkst. blogų rašys viena tema - aplinkos apsauga</a>, o įrašus skaityti turėtų apie 12 mln. žmonių. Ta proga ir nutariau pakalbėti apie Alą Gorą. <br /><br />"Sugūglinti" jo pajamų šaltinius ir atrasti, jog už kalbą jis prašo <a href="http://www.freerepublic.com/focus/f-news/1630525/posts">125 tūkst. JAV dolerių</a>, nėra taip paprasta. Jei atsiverstumėte <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Al_Gore">jo pristatymą Wikipedijoje</a>, pamatytumėte, jog apie pinigėlius ten kalbama nedaug. Taigi internetas nebūtinai yra demokratiška erdvė -prieš keletą metų atradusi vieną <a href="http://www.disinfo.com/site/"><i>underground</i> interneto puslapį</a> sužinojau, kad kai ko Google'as neišmeta, kai kuriuos puslapius užblokuoja, o kai kurią informaciją paslepia milžiniškame nuorodų sraute. Jei nenori būti pasyviu recipientu, būtinai turi mokytis atskirti grūdus nuo pelų. <br /><br />Taigi kiek paieškojus sužinome, jog Alas Goras nuo 2001 m. vasario dirba Google vyresniuoju patarėju ir yra artimas CEO Dr. Erico Schmidto draugas. Kai 2004 m. dalis Google akcijos buvo pirmąkart viešai parduotos, jų vertė pakilo penkiskart - nuo 85 iki 400 USD. Manoma, jog Google įkūrėjai Sergėjus Brinas ir Larry Page'as kiekvienas verti po 11 mlrd USD. <br /><br />Vienas svarbus asmuo Demokratų partijoje "New York Post" žurnalistei Deborah Orin yra pasakęs, jog Alui Gorui "priklauso masė Google akcijų ir jis yra užsidirbęs pakankamai, kad likus vos mėnesiui iki [JAV Prezidento rinkimų kampanijos] pradžios išmestų 50 mln. dolerių ir pats joje dalyvautų".<br /><br />Be to, nepamirškime tokių žvaigždių kaip <a href="http://video.google.com/videoplay?docid=-848095727385324789">Leonardas Dicaprio</a>, kuris drauge su kitais pramogų pasaulio korifėjais <a href="http://www.liveearth.org/">"Live Earth"</a> koncertų metų vis kartojo Alo Goro vardą. Kartojo taip dažnai, kad vaizdo įrašus turėjau prasukti. <br /><br />Alo Goro šalininkai vis pažymi, jog apie globalinį atšilimą ir jo priežastis jis ėmė kalbėti žymiai anksčiau nei kas kitas. Tarsi pastebėdami, jog tą jis daro ne dėl reklamos. <br /><br />Gegužės mėnesio "Vanity Fair" <a href="http://www.vanityfair.com/magazine/toc/2007/toc200705">žaliajame numeryje</a> kalbinamas vienas svarbiausių globalinio atšilimo skeptikų <a href="http://www.vanityfair.com/politics/features/2007/05/skeptic200705">Myronas Ebellis</a> iš Competitive Enterprise Institute (C.E.I.). Be kita ko jis pažymi, jog kampanijose, kovojančiose su globaliniu atšilimu, švaistomasi nerealiomis pinigų sumomis. <br /><br />"Didžiųjų aplinkosaugininkų grupių JAV biudžetai siekia maždaug milijardą JAV dolerių", - pastebi M. Ebellis, - "C.E.I. biudžetas yra 3.7 mln. USD per metus, iš jų tik ketvirtis skiriama globalinio atšilimo klausimams. Globalinio atšilimo skeptikų biudžetas JAV neviršija 10 mln. USD". <br /><br />Nepaisant šių monstriškų sumų, aš linkusi abejoti, jog Alas Goras vaikosi daugiau pinigų. Be to, jei turi Google akcijų, pinigų veikiausiai ir nebereikia. Tuomet arba jis vaikosi tuštybės (štai, pone Bušai, aš ne prezidentas, bet manęs klausosi ir klauso visas pasaulis, o aš skęstu apdovanojimų jūroje), arba viską daro iš geros valios. <br /><br />Na, žinoma, iki šiol vis spekuliuojama, jog jis gali kandidatuoti į JAV prezidentus. Tuomet visas šis spektaklis - filmas, televizijos kanalas, "Live Earth" koncertai ir kalbos - greičiausiai yra iki šiol neregėta globaliai išplitusi tobula viešųjų ryšių kampanija. O jei ir taip, vis dėlto įsiklausyti į jo žodžius ir imti keisti pasaulį pradedant nuo savęs nėra sunku. Reikia išjungti kompiuterį, užgesinti šviesas, perdirbti atliekas, nors kartą per savaitę automobilį išmainyti į dviratį, pirkti ekologiškus produktus, išmešti šiukšles, ir t.t. <br /><br />Vieno gigantiško prekybos tinklo moto yra "Every little helps" (angl. "Po truputį"). Ir tai šventa tiesa. Kaip kažkas pasakė, net ir tūkstantmylė kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio. Net jei nekenti populistų, gali imti keisti savo pasaulį. Po truputį.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2138948264512620907?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com106tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-27949522089255717402007-10-14T15:50:00.000+01:002007-10-14T15:56:15.845+01:00<a href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RxIs8Y9oNwI/AAAAAAAAASs/wIp2uM9OGt8/s1600-h/atv.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RxIs8Y9oNwI/AAAAAAAAASs/wIp2uM9OGt8/s320/atv.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5121205142278387458" /></a><br /><br />Ruošiuosi draugės "atemigravimui". Išsikuopiau spintą, į labdarą atidaviau maišelį su rūbais, kurių jau nebenešioju, o betvarkydama lentynas atradau šūsnį atvirukų, gautų čia Kalėdų, Naujųjų metų ir gimtadienienio proga. Vėl beskaitydama <a href="http://www.baltoslankos.lt/index.php?productID=235">Susan Sontag</a> jos surinktose citatose apie fotografiją atradau vieną, kur Erkiulis Puaro užklausia, kodėl žmonės neišmeta nuotraukų. Žymusis Agatos Kristi detektyvas atranda tris priežastis:<br /><br />* Tuštybė<br />* Sentimentai<br />* Neapykanta (<i>kažkas tave įskaudino - galbūt norėsi pasilikti to žmogaus fotografiją</i>, - sako E. Puaro)<br /><br />O kaip yra su atvirukais ir juose įrašytais palinkėjimais, pasveikinimais ir palaiminimais? Lyg ir negražu būtų išmesti močiutės sukurtas eiles ar mamos palinkėjimą. Be to, kai tokie pasveikinimai gaunami būnant toliau nuo namų, jie įgauna daugiau prasmės, tampa brangesniais iš brangių. Bėda ta, kad kaupti visko neišeina... Kaip čia pasielgus, kad niekieno neįskaudinčiau, o po to nesigailėčiau?<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2794952208925571740?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-58080620627676781872007-10-11T01:02:00.000+01:002007-10-11T01:06:09.456+01:00Kokios ES valstybės plotas yra mažiausias?<br /><br />Jei nežinote, su manimi papuolate į nežinančiųjų grupę (arba klystančiųjų). <br /><br /><i>Dear Ms ZIGELYTE,<br /><br />The marking of the admission tests in which you participated is now finished. <br /><br />I regret to inform you that you did not obtain sufficiently high marks in one or both of these tests for you to be admitted to the subsequent stages of this competition <...>.<br /><br />Your marks are as follows:<br /><br />Test a): 4.667/10 (pass mark 5)<br />Test b): 16.667/20 (pass mark 10)</i><br /><br />Gėda kam ir sakyti, bet aš, žiurnalistė, susimoviau su klausimais apie Europos Sąjungą. O trūko visai nedaug - 0.33 balo. Tik, kaip sakoma, <i>beveik</i> nesiskaito. Užtat gebėjimų testą išlaikiau visai neprastai ir tuo didžiuojuosi. <br /><br />Taigi nebus iš manęs Europos Komisijos asistentės komunikacijos srityje. Briuselis atkrenta, strateguosiu kitus variantus. <br /><br />Ponai deputatai, posėdis tęsiasi. <br /><br />PS<br /><br />Atsakymas - Malta (kad ją kur perkūnas)<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5808062062767678187?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-79788570908284121322007-10-10T00:59:00.000+01:002007-10-10T01:21:18.079+01:00Grįžusi iš darbo, praėjus maždaug keturioms valandoms po to, kai Eglė Digrytė kaip visada operatyviam DELFI <a href="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=14656712">parašė</a> iš Dublino apie čia vykstančią Nacionalinio Europos forumo sesiją, strimgalviais ėmiau "googlinti": <br /><br />K i r k i l a s<br />N a t i o n a l F o r u m o f E u r o pe <br />L i t h u a n i a<br /><br />Puoliau aiškintis, kokio masto šis forumas, kiek jis minimas žiniasklaidoje, kas jame dalyvauja ir pan. Ir ką? Ir nelabai ką, mielieji. Vakarop painformuosiu, ar ten nuskambėjusios kalbos sulaukė didesnio atgarsio žiniasklaidoje, bet kol kas, panašu, jog tai tebuvo eilinis biurokratų pasisėdėjimas. Premjero Gedimino Kirkilo kalbą galite rasti <a href="http://www.forumoneurope.ie/index.asp?locID=113&docID=1389">čia</a>, o apie jam užduotus klausimus ir, deja deja, bet miglotus atsakymus pasiskaitysite DELFI. <br /><br />O čia perpasakojimas vienam pagrindinių Airijos dienraščių "Independent" <a href="http://www.independent.ie/national-news/lithuania-swamped-by-cash-sent-from-ireland-1138345.html">išsakytų</a> premjero minčių. <br /><br /><i><b>Dėl į Tėvynę plaukiančių emigrantų siunčiamų pinigų parduotuvės prieš Kalėdas susiduria su iššūkiu sugebėti patenkinti paklausą. </b>Dienraštis šią premjero tezę net į "lydą" iškėlė - nejau nebuvo kas svarbesnio pasakyta ar išspausta interviu? Čia prisiminiau <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14436322">SEB analitikų pastebėjimus</a>, neva <br />emigrantų į Lietuvą siunčiamos lėšos turi įtakos ir nekilnojamojo turto, ir paskolų paklausai, tačiau šie pinigai yra pernelyg menki, kad juos būtų galima vadinti reikšminga ekonominio perkaitimo priežastimi. Nebesuprantu - tai per daug mes siunčiame ar per mažai? Apsispręskite ir padėkite mums apsispręsti, kur investuoti. <br /><br /><b>Lietuvos valdžia turės padvigubinti <a href="http://ie.mfa.lt/index.php?1649129235">ambasados darbuotojų skaičių</a></b> (tiesa, sąrašiuke turėtų būti ir administratorius, ir sekretorė, kad būtų aiškiau, ką dvigubinti). Juk <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/03/lietuvi-diplomatija-dubline-vs.html">sakiau</a>! Seniai reikėjo. Tikėkimės, kad atvažiuos jauni, inciatyvūs, komunikabilūs, gabūs ir nebijantys darbo. Taipogi tikiuosi, kad konkursai vyks skaidriai ir netyčiukų diplomatinėje atstovybėje neatsiras. <br /><br /><b>Susigrąžinti iš Lietuvos nutekėjusius protus ir rankas visų pirma bus siekiama informuojant Airijoje esančius lietuvius</b>. Berods, čia kalbama apie informacinių centrų steigimą (tuomet dar meras Artūras Zuokas kažką panašaus taipogi minėjo, bet su merystės netekimu ir pažadai išnyko). Taigi visi dirbantys, bet neuždirbantys, o galbūt neoficialiai ką prisiduriantys visuomeninėje veikloje dalyvaujantys Airijos lietuviai-aktyvistai pagaliau turės progą skaidriai užsidirbti eurą kitą. Sėkmės konkursuose ir jų organizavime - tik nepersipjaukite, kad gražios idėjos nepranyktų ambicijų rūke. </i><br /><br />PS <br /><br />Poniai Blinkevičiūtei reiktų ne juokauti apie tai, jog lietuvės palaiko puikią Airijos demografinę padėtį, o susiimti ir rankoves pasiraitojus bei pakaušį pasikasant pamėginti atrasti būdų, kaip gerinti ir Lietuvos demografinę padėtį. <br /><br /><br />PPS<br /><br />Pažadėjo patiešyjo...?<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7978857090828412132?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-50623626491601826532007-10-07T22:28:00.000+01:002007-10-07T22:46:10.652+01:00<a href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RwlQ8Y9oNvI/AAAAAAAAASk/_mc1dW5i-Uc/s1600-h/aird.jpg"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RwlQ8Y9oNvI/AAAAAAAAASk/_mc1dW5i-Uc/s200/aird.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5118711449906591474" /></a><br /><br />Pirmadienį po Airijos saule, kuri mus itin maloniai glostydama šildo net visą pastarąją savaitę, sulauksime svečių. <a href="http://www.lrv.lt/main.php?id=aktualijos_su_video/p.php&n=5333">Atvyksta</a> premjeras Gediminas Kirkilas su svita ir, greičiausiai, pypke. Panašu, kad premjeras bus <a href="http://www.alb.ie/index.php?subj=readtopic&id=82<br />">ganėtinai užsiėmęs</a>. Gerai. Artėja rinkimai. <br /><br />Paprastai iš paskos ministrui pirmininkui tokiais atvejais kaip žąsiukai paskui žąsį gagena ir tuntas žurnalistų. Juk PRo reikia. Regis, būtent kuomet Dubline paskutinįkart lankėsi ponia Kazimira, čia vaidenosi ir keli mano kursiokai. Filmuokite, fotografuokite, interviuokite mus, emigrantus. Štampuokite <i>turistinę žurnalistiką</i>, per <a href="http://www.lrytas.lt/?id=11515529311149429582&view=4">porą valandų sugulančią</a> iš įspūdžių po pasivaikščiojimo centru (ten tikrai nekas), <a href="http://www.straipsniai.lt/Emigrantai/puslapis/11799"> pokalbių su tautiečiais</a> greta parduotuvės "Vilnius@Dublin" bei nuogirdų, surinktų oficialiuose renginiuose. Suprantu, <a href="http://news.bbc.co.uk/1/hi/uk/6593321.stm">panašiems</a> rašiniams greičiausiai stinga laiko ir sveikatos. <br /><br />Kol mūsų MP spaus rankas oficialiuose vizituose, Airijos miestų rotušėse bus pristatoma Lietuvos kultūra, o Andrius Mamontovas koncertuos (vėl) lietuviams (regis, susitaikė su mintimi, jog Vakarų jam, deja, nepavyks užkariauti), lenkai "ims" Airiją stambesniu mąstu - <a href="http://www.irishfilm.ie/cinema/season2_07.asp?SID=135">kinu</a> (jau antrus metus iš eilės) bei <a href="http://www.nationalgallery.ie/html/exhibitions.html">paroda Nacionalinėje galerijoje</a>. Malačiai. <br /><br /><i>* airiškai - sveiki atvykę</i><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5062362649160182653?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-59854589440868770492007-10-04T23:20:00.000+01:002007-10-04T23:27:33.641+01:00Prieš mėnesiuką draugė mane būrė kortomis. Taro. Šiaip prietarais netikiu. Ištuštinusi vyno butelį statau jį ant stalo, nors, sako, namai liks tušti. Ir su kuo pro stulpą praėjusi iš skirtingų pusių nepuolu sveikintis vėl susiėjusi. Ir lipu iš lovos nepastebėdama, kuria koja iššlepsiu. Gal kam prietarai padeda gyventi, bet man jų nepaisymas netrukdo. <br /><br />Taigi būrė mane kortomis. Dukart. Ir krito korčikės pasiutiškai geros, lyg užkerėtos. Patiko burtis. Tai vat nežinau, ar čia dėl tų kortų, ar šiaip Dievulis nutarė man nusišypsoti, bet jei ši savaitė būtų kompaktinė plokštelė, spausčiau mygtuką "Repeat All". <br /><br />Trečiadienį prasidėjo <i>Photography and digital imaging</i> kursas <a href="http://www.ncad.ie/">NCAD</a>. Iki kitų metų kovo pabaigos turėsiu ką veikt dukart per savaitę. Kaip paatviravau savo angliškame bloge, nerimavau. Nerimavau, nes Airijoje daugelyje sričių pasitenkinama vidutiniškumu. Skirtingai nei mes, lietuviai, airiai nelinkę zulinti iki tobulybės. Moka tris natas pagroti - koncertuoja. Žino, kas yra išlaikymas ir diafragma, - įrėmina ir atidaro parodą. Moka mušinėti teniso kamuoliuką į sieną - treniruoja vaikus žaisti tenisą. Gali įkalti vinį - stato namus. Ir sugeba, nepaisant to, jog nėra ekspertai, užsidirbti eurą. Čia mes, lietuviai, repetuojame iki nualpimo ir kol neįsigyjame <i>D xxxxxxxzajabys</i> net nesivaidename su savo nuotraukomis kur nereikia, o plintusus ne tik švitriniu popieriumi, bet kone liežuviu esame pasiryšę nulaižyti, lyg statytume pilį. Airiai į gyvenimą žiūri paprasčiau. Iš dalies mažiau žilų plaukų dėl to atsiranda. Kita vertus, šalyje veši nemažai diletantiškumo. <br /><br />Tai štai aš labai norėjau, kad kursas nebūtų diletantiškas. Kad nemokytų penkių žingsnių teorijos į gerą fotografiją. Bet literatūros sąraše pamačiau <a href="http://www.susansontag.com/onphotography.htm">Susan Sontag "Apie fotografiją"</a> ir nurimau. Žinoma, patenkinta kaip kleckas užsidėjau sau pliusiuką, mat jau skaičiau su <a href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RtrahmxAr0I/AAAAAAAAAO8/9Vk37OmM3Rw/s1600-h/pinhol.jpg">chebryte</a>. Išgirdau, kad fotografuosime juosta, patys ryškinsime bei spausime juodai baltas nuotraukas ir kone ėmiau krykštauti, bet prisiminiau, kad kone viską pamiršau, todėl susivaldžiau. Ir grupėje esantys devyni žmonės (grafikos dizaineriai, architektė, pradedantys vestuvių fotografai ir pan.) nuteikia labai pozityviai ir įkvepiančiai. Kai dėstytuvė ėmė mus skaičiuoti ir žymėti kaip viščiukus, pasijutau lyg mokykloje. O dar šiandien aprodė universiteto biblioteką... Ką ten aprodė... Pagrindinis bibliotekininkas gerą valandą pasakojo, ką jie turi (naujausius <a href="http://artforum.com/">"Artforum" numerius</a>, pirmuosius <a href="http://www.style.com/vogue/">"Vogue"</a>, etc.), kad kasmet įsigyja apie 3000 naujų leidinių, kad vieno puslapio kopija bibliotekoje kainuoja pigiau nei prieš trejetą metų mokėjau Martyno Mažvydo bibliotekoje (5 euro centus)... Belieka tikėtis, kad ką išmoksiu, ant pečių nenešiosiu. <br /><br />Bežingsniuodama namo užsukau į vieną mėgiamą muzikos įrašų parduotuvę ir nusipirkau seniai medžiotą "Kings of Convenience" <a href="http://www.astralwerks.com/koc/about_quiet.html">kompaktinę plokštelę</a>. Prie prekystalio prieš mane kažką pirkęs dėdė nejučiom su pardavėja ėmė šnekučiuotis apie grojusią muziką, atsiprašė manęs, kad sutrukdė, o aš pasakiau, kad netrukdo, ir visi persimetėme keliais žodeliais. Išėjus dėdė su manimi atsisveikino. Gražu... <br /><br />Ir ruduo pastarąsias dvi dienas pasiutiškai gražus: kvepia nuo medžių nukritę lapai ir šnara po kojomis ryte skubant į autobusą, šilta, net saulytė vakar bei šiandien švietė. Ir šviečia ji kažkaip iš žemiau nei Lietuvoje, todėl nutįsta ilgi ilgi šešėliai. Net katės po kaimynų langais <i>akuratnai</i> glaustosi. Nekriokia lyg skerdžiamos. Greičiausiai katės-lesbietės. Tiesiog mėgaujasi intymia akimirka saulėkaitoje.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5985458944086877049?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-9576326996439325472007-10-03T16:20:00.001+01:002008-04-04T01:27:44.671+01:00Šiąnakt išnyks vėliavėlės. Teta Sigita buvo teisi: skaitliukų sindromas kaip gripas - ateina ir išeina. <br /><br />Kadangi artėja Kalėdos (artėja artėja - mes jau ruošiamės parduotuvėje), tamsios naktys, šaltasis sezonas ir ilgi vakarai namuose ar pasisėdėjimai pas draugus, kuriais tuos žvarbius, darganotus ir niūrius mėnesius mėginame sutrumpinti, nutariau parašyti apie tai, kas yra neatsiejama bendravimo dalis ir ką atradau būdama Dubline. Vyną. Be snobizmo. <br /><br />Prieš porą metų po savaitę trukusio <a href="http://www.flickr.com/photos/7229437@N03/1476940606/">bastymosi dviračiais</a> per Žemaitijos kelius, šalikeles, laukus, miškus ir Orvidų sodybą (kurią aš siūlyčiau į <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14507798">Lietuvos stebuklų sąrašą</a>) atsidūrėme Klaipėdoje ir, kadangi buvo sekmadienis, o sekmadienis - diena šventa, nukulniavome į Laisvųjų krikščionių bažnyčią. Ne todėl, kad jiems ypatingai pritarčiau - kaip visada būna kelionėse, išaiškėjo kai kurie gana veidmainiški niuansai, bet šįkart ne apie religiją. <br /><br />Taigi sekmadienis. <br />Bažnyčia. <br />Komunija. <br /><br />Čierkutę paėmiau ir aš. Skirtingai nei Katalikų bažnyčioje, vadinamosiose netradicinėse bendruomenėse, tiesa, tradiciškumas šiuo atveju yra ganėtinai subjektyvus terminas, mat dauguma jų (sekmininkai, baptistai, anabaptistai, menonitai ir kiti, kurie Lietuvoje dažniausiai supuola į "sektantų" kategoriją, nors šaknimis siejasi su Reformacija), neretai Kristaus kraujas geriamas ne iš vienos taurės, o iš mažyčių čierkučių. Kiekvienam - po vieną. Regis, Katalikų bažnyčioje šventasis <i>vino</i> iki šiol prienamas tik Dievo vietininkui žemėje. Nors Kristus su mokiniais ne tik laužė duoną, bet ir gėrė vyną. Čia prasiveržia mano ironija kai kuriais religiniais klausimais, bet šįkart ne apie religiją. Apie ją rašau <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/04/iek-tiek-religiniai-velykiniai.html">per šventes</a>. <br /><br />Taigi sekmadienis. <br />Bažnyčia. <br />Komunija. <br />Makt.<br /><br />Nereikėjo net pernelyg skalauti gerklėje. "Kagoras", - tyliai pamąsčiau sau ir nugurgiau šventąjį skystį. Nemaišykite su <a href="http://www.terroir-france.com/region/southwest_cahors.htm">pietvakarių Prancūzija</a>, greičiausiai buvo vienas iš <a href="http://www.mv.lt/produktai?folder=76&cpage=1&item=600">šitų</a>.<br /><br />Kai po pirmojo savo <i>"vinavodačname magazyne"</i> (kaip jį pavadino mano vienas pažįstamas iš Uzbekistano) praleisto pusmečio grįžau į Lietuvą, draugai mane egzaminavo: pastatydavo ant stalo penkis butelius (uždarytus) ir klausdavo, na kuris geriausias? Vėlgi po to pirmojo pusmečio nukulniavau į vieną išreklamuotą vyno parduotuvę prie Filharmonijos Vilniuje. Ten tyloje sėdėjo berniukas (nupirkite jam <i>magelį</i>!). Kai man paklausus apie, dabar nebepamenu, regis Australijos ar Naujosios Zelandijos vynus, kurių ten beveik nebuvo (šalia kaip visada lūžtančių <i>Bordeaux</i> ar Italijos lentynų),jis ėmė kažin ką sapalioti apie medalius, prasitariau, jog pati dirbu su vynais. <br /><br />Tuomet atsiranda bendra kalba. Apie asortimentą, žmonių išprusimą, paklausą, kainas, etc. Neką aš tuomet išmaniau, ir dabar dar nesu nei <a href="http://www.jancisrobinson.com/">Jancis Robinson</a>, nei <a href="http://www.thewinedoctor.com/otherresources/jefford.shtml">Andrew Jeffordas</a> (jei norite vienos geros ir beprotiškai vizualiai gražios nesnobiškos knygos apie Prancūziją, prancūzus ir vyną, pirkite šitą), nei <a href="http://www.ralphsteadman.com/">Ralphas Steadmanas</a> (Lietuvoje greičiausiai net neįsivaizduojama, kad apie vyną galima kalbėti ir <a href="http://images.google.com/images?hl=en&client=safari&rls=en&q=ralph+steadman+wine&um=1&ie=UTF-8&sa=N&tab=wi">taip</a>). O dėl fotografijos studijų, panašu, jog <a href="http://wset.co.uk/qualifications/23.asp">WSET Advanced</a> egzamino apie vynus taip ir nelaikysiu, mat pritariu šefui - labiau apsimoka studijuoti kažką praktiškesnio. <br /><br />Taigi šiemet grįžau į Lietuvą įvairiose degustacijose bei savo kamaraitėje ištuštinusi kiek daugiau butelių, apsilankiusi keliuose vynuogynuose, pakeliavusi po Prancūziją bei Italiją, paskaičiusi kiek daugiau knygų ir žurnalų. Vieną šeštadienio popietę užsukau į Sereikiškių pašonėje įsikūrusį <a href="http://parduotuve.vynoklubas.lt/index.php?pv=1&salis=visos">"Vyno slėnį"</a>. Prieš tai skubom prasiėjusi per Akropolio "Maximos" alkoholio skyrių supratau, kad nieko gero nepešiu. Elementariausi Čilės vynai, beje, gamintojų-gigantų, kurių aš nemyliu, kainuoja tiek, kiek Dubline (pastabas žiūrėkite <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/09/i-lietuvos-uraai-paratse.html">čia</a>), jūros milžino <a href="http://www.groupe-castel.com/uk/metiers/metier_vin01.shtml">"Castel" birzgalų</a>, vos pora butelių iš Rioja regiono Ispanijoje... Žodžiu, liūdnas vaizdas. <br /><br />Taigi nedrąsiai įžengiau į "Vyno slėnį". Nedrąsiai, nes nebuvo žmonių (nenuostabu, tereikia pažvelgti į kainas). Nedrąsiai, nes Vilniaus centre įsikūrusiose parduotuvėse pirkėjai <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14008710">gali būti apsauginių išprašyti, o apsupti kelių pardavėjų net išvadinti nepageidaujamais</a>. Nedrąsiai, nes tokiose parduotuvėse vyną perka tik sulakuotais kuodais švyturiuojančios ir aukštakulniais kaukšinčios damutės ar jų vyrai su prabangiais odiniais diržais suveržtais autoritetais. <br /><br />Tiesa, taip baisu nebuvo. Kiek už mane vyresnė mergina maloniai pasisiūlė padėti. Pasakiau, kad apsižvalgysiu. Po poros minučių žvalgymosi manęs paklausė, gal vis dėlto reikia padėti (ak tas lietuviškas uolumas...) Paklausiau, ar turi <a href="http://www.winepros.org/wine101/grape_profiles/albarino.htm">Albarino</a>. Arba baltų itališkų vynų - <a href="http://www.wilsondaniels.com/product.php?id=653&sessionID=T92ov1JGjcvKxMZY">Greco di Tufo</a> ar ko iš Italijos šiaurės. <i>Albarino</i> tebuvo vienas butelys, ir tas 2004 m., o šis ispaniškas perliukas prašosi būti išgertas jaunystėje. Mergina man paaiškino, jog "pas ispanus liūdna su baltais vynais, jie nelabai juos eksportuoja". "Pievos", - pamaniau ir paprieštaravau, o čia, žiūrėk, ir prasitariau, jog pati dirbu su vynais. <br /><br />Nejučiom žvilgtelėjau į lūžtančias nuo pasirinkimo Austrijos ir Vokietijos lentynas. <i>Qualitätswein bestimmter, AnbaugebieteQualitätswein mit Prädikat, Trockenbeerenauslese. </i> Ar kas bent supranta šiuos raktažodžius? Nepaisant to, kad kai kurie Vokietijos vynai turi šimtametę reputaciją, gali ramiai snausti rūsyje lygiai tokį pat laikotarpį ir visom kitom prasmėm yra <i>legendariniai</i>... Bet net tie mano minėti mylimi vyno rašytojai sako, kas gali leisti sau gurkšnoti tokį nektarą?! <br /><br />Lūžo ne tik Austrijos ir Vokietijos lentynos. Kaip ir prieš pusantrų metų išrikiuota galinga <i>Bordeaux</i> gvardija. Vėl su žiburiu nesėkmingai ieškojau prieinamiausių kainos prasme ir puikia kokybe už išleidžiamus pinigėlius pasižyminčių <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Côtes_du_Rhône">Cotes du Rhone</a> ir <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Minervois">Minervois</a>. Nekas ir Čilėje bei Argentijoje (nepaisant milžinų "Concha Y Toro", "Errazuriz" ar "Otra Vida", priklausančio tam pačiam "Concha Y Toro", šios Pietų Amerikos šalys gamina puikius vynus, atspindinčius kokybės ir kainos balansą - už 10 eurų nusipirksite žymiai geresnį Argentinos nei <i>Bordeaux</i> vyną). O apie Australijos, kurios vynų pardavimai Didžiojoje Britanijoje lenkia Prancūziją ir šiai rimtai kutena padus, lentyną nėra ką ir kalbėti... Keli gigantiški gamintojai (a la "Rosemount", "Peter Lehman", "Jacobs Creek") ir astronominės kainos. Juk Vakaruose Australijos vynas ir išpopuliarėjo dėl kainos prienamumo (tiesa, dėl to buvo prigaminta daug niekalo), bet nejau negalima suderėti su gamintojais, kad ir lietuviams nulašėtų šis tas įdomesnio?<br /><br />Iš parduotuvės išėjau nešina dviem buteliais balto vyno - austrišku <i><a href="http://parduotuve.vynoklubas.lt/index.php?pv=1&salis=16&regionas=visi&id=3199<br />">Gruner Veltliner</a></i> bei Naujosios Zelandijos <i><a href="http://parduotuve.vynoklubas.lt/index.php?pv=1&salis=20&regionas=visi&id=2945">Sauvignon Blanc</a></i>. Grubiai pasakius - du elementarūs gaivūs vasariški vynai. Paklojau 73 litus. Kai paskaičiuoji eurais (€21.16), normalu, bet kai pagalvoji apie lietuviškas algas, baisu... Išeitų maždaug 13 bokalų Švyturio "Balto"... Nenuostabu, kad Lietuvoje visi siurbia alų, mat vyną gurkšnoti teišgali turtingesni snobai. Juolab, panašu, jog prekeiviai vynu net nesistengia keisti šios tradicijos. <br /><br />PS <br /><br />Kai apie kainas burbtelėjau savo buvusiai direktorei Lietuvoje, ji net nemirktelėjo ir ironiškai pajuokavo: "Taigi vynas Lietuvoje yra prabangos prekė!" Deja, tenka pripažinti, taip. Kaip ir kvepalų ar batų parduotuvės Gedimino prospekte... O aš maniau - bendravimo dalis... Kaip muzika ar skanus pyragas.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-957632699643932547?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-18422923372782444412007-10-02T00:00:00.000+01:002007-10-02T00:02:44.096+01:00Pasaulis vis dėlto mažas. Mano bendradarbė lenkaitė dvi dienas per savaitę savanoriauja vienoje organizacijoje, kovojančioje su rasizmu, diskriminacija, ksenofobija ir panašiais baubais. Pluša mergaitė negailėdama jėgų. <br /><br />Šįryt ji man paskambino prašydama informacijos apie <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/09/pagiriamasis-odis-namui-su-trispalve-ir.html">Lietuvių dienų Airijoje</a> organizatorius, mat netyčia sužinojo apie renginį, o 2008 m. Europos Sąjungoje skelbiami tarpkultūrinio dialogo metais, taigi organizacija, kuriai ji atstovauja, pamanė, jog gal lietuviai susidomėtų bendradarbiavimo galimybėmis. Įdomumo dėlei galiu paminėti, jog susisiekusi su lenkais ji išgirdo neigiamą atsakymą, mat lenkams atstovaujančios organizacijos atstovai paaiškino, jog dabar siekiama ne įjungti lenkus į Airijos kultūrinį gyvenimą, o paraginti juos grįžti į Lenkiją... Kažkur girdėta melodija... <br /><br />Beje, vakarop mano kolegė sulaukė nacionalinio transliuotojo RTE skambučio. Žurnalistai klausė, ar ji ką žino apie Lietuvių dienas Airijoje (skambutį jai "permetė" organizacijos, kurioje ji savanoriauja, šefas). Lenkaitė nustebo, kad jos klausia apie lietuvių dienas, o aš susimąsčiau, kodėl Airijos žiniasklaida nelabai ką žino apie artėjantį renginį. Nenustebkime, jei ir paprasti mirtingieji airiai apie jas neką tesužinos. Nenustebkime, jei ir toliau mus painios su lenkais.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-1842292337278244441?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-67131008530731817132007-10-01T00:00:00.000+01:002007-10-01T00:03:59.145+01:00Mama sakė, kad Lietuvoje 20 laipsnių Celsijaus. O čia jau gerokai įsirudenėjo. <br /><br />Kuomet ant grindinio pabyra traškantys auksiniai klevo lapai, galvoje ima dūzgenti mintys, kurios turėtų apnikti pavasarį. Naktį nubudau nuo pernelyg erotišku turiniu įelektrinto sapno. Nesitiki, kad jį galėjo iššaukti prieš miegą žiūrėtas E. Kušturicos filmas <a href="http://www.imdb.com/title/tt0118843/">"Katytė balta, o katinas juodas"</a>. Galbūt kalti prisiminimai ir lapkričio pradžioje mano parduotuvėje imsianti dirbti mano X dabartinė draugė, kurios, grįžtančios iš Lenkijos, jis laukia nesulaukia jau daugiau nei pusmetį. Draugiškuose pokalbiuose teks itin diplomatiškai išvengti kai kurių temų, mat kuomet paskutinįkart trise buvome Smaragdo saloje, neišsitekome. Jis vis skambindavo ir kaltindavo mane nebūtais dalykais. <br /><br />Kaip tyčia šiandien nusipirkau Mirandos July knygą <a href="http://noonebelongsheremorethanyou.com/">"No One Belongs Here More Than You"</a> (filmo <a href="http://www.meandyoumovie.com/">"Me and You and Everyone We Know"</a> autorės, režisierės ir pagrindinio vaidmens atlikėjos). Ten atradau paguodžiančią pastraipą, kurios negaliu nepercituoti. <br /><br /><b>[vietoje įžangos - debiutinį romaną parašiusi rašytoja nesulaukia atsakymo iš ja pasirūpinti žadėjusio akademiko, todėl netyčia atsiduria pas psichiatrą]</b><br /><br /><i>Kuomet ji galiausiai paklausė manęs, ko atėjau, pasisakiau, jog prieš metus išsiskyriau su draugu ir vis dar to gailiuosi. Ji užgriuvo mane beribės užuojautos kupinu žvilgsniu ir aš iškart apsiverkiau. Trumpam pasvarsčiau, gal ji mane įvaikins, gal įdarbins sekretore, o galbūt taps mano lesbiete meiluže. Išsipučiau nosį, o ji paklausė, ar kada esu mačiusi miuziklą "South Pacific". <br /><br />Regis, kartą mačiau per televizorių. <br /><br />Pamenį sceną, kur moterys trenka galvas?<br /><br />Ne.<br /><br />Jos dainavo dainelę, pameni?<br /><br />Ne. <br /><br />"Aš ištrenksiu tą vyrą sau iš galvos." (angl. "I'm going to wash that man right out of my hair")<br /><br />Aa...<br /><br />Supranti, ką noriu pasakyti?<br /><br />Regis, taip. <br /><br />Gal dar apie ką nori pasikalbėti?<br /><br />Na, mąsčiau, gal man reiktų įsidarbinti. Kaip manote, ar turėčiau?<br /><br />Būtinai. </i><br /><br />Kiek pamenu, pernai buvo garsiai pamąstyta, jog nėra lietuviškų blogų, kuriuose būtų pasakojama apie ♀ ir ♂ bei visas įmanomas tarp šių simbolių atsirandančias trintis. Maždaug <a href="http://girlwithaonetrackmind.blogspot.com/">tokių</a>. O populiarumas būtų... Užmaršty ištirptų ir <a href="http://www.zuokas.lt/">A. Zuokas</a>, ir <a href="http://www.blogas.lt/dievuziniasklaida/">Dievų žiniasklaida</a>. Gal keisti profilį?.. <br /><br />Čia prisiminiau ir <a href="http://www.labas.co.uk/blog/2007/09/28/knygnesys-knygos-anglijoje/">Labas</a> neseniai paminėtą pernai skaitytą Andriaus Križanausko knygą "Nakvynės namai Londone". Nors dažniausiai skaudi lietuvio kasdienybė aprašyta be skrupulų, niekaip negalėjau atrasti paaiškinimo, kodėl romane aprašytuose metuose taip ir neatsirado vietos meilės/geismo/aistros linijai. Mat iš asmeninės bei draugų patirties galiu pasakyti, kad atsidūrę užsieniuose emociškai prie žmonių prisirišame žymiai greičiau nei Lietuoje. Tik, regis, apie tuos ryšius tyliai kontempliuojame užsidarę savo kambarėliuose. Bet gal reikia kaip toje "South Pacific" dainoje... <i>Ištrenkti tuos vyrus iš galvos.</i> Ir imtis darbų. Nuo trečiadienio prasideda fotografijos studijos.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-6713100853073181713?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-83946236819813958452007-09-30T00:09:00.000+01:002007-09-30T00:13:20.369+01:00Kartais mano šaldytuvą ištinka štai tokios metamorfozės. <br /><br /><a href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rv7bN49oNtI/AAAAAAAAASU/NQSJHEzC1KM/s1600-h/saldyt.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rv7bN49oNtI/AAAAAAAAASU/NQSJHEzC1KM/s320/saldyt.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5115767258415118034" /></a><br /><br />Nuotraukos nerežisuotos ir jų nepublikuočiau, jei mama turėtų internetą. Studijų laikais, kuomet kai kurie mano kursiokai gabendavosi lašinius, rūkytas dešras ir uogienes iš Skuodo, Pivašiūnų ar dar kur, kaip inkstas taukuose mėgavausi gyvenimo pas tėvus malonumais ir neturėjau sukti galvos apie vakarienę. Na, ne visai, bet panašiai. <br /><br />Dabar mėgaujuosi ne tik gyvenimo be tėvų, bet ir viengungiško gyvenimo malonumais. Nėra kam murmėti, jog nevalgo žalių kalafiorų ar priekaištauti, kad nėra pieno arbatai, mat pastarojo mano organizmas nelabai virškina. Todėl patenkinta triauškiu sau kalafiorus ir gurkšnoju juodą arbatą su citrina... Tiesa, nėra mamos, kuri pasirūpintų, jog šaldytuvas neištuštėtų, todėl kartais įvyksta kaip pirmojoje nuotraukoje. <br /><br />Su bendradarbe lenkaite, kuriai Airijoje gyventi nemiela, bet mielas atlyginimas, nors, kiek žinau, Lenkijoje įsidarbinti pagal specialybę (religijos studijos) ji nė nemėgino, kurią dieną vėl ėmėme kalbėti apie maisto Airijoje ypatumus. <br /><br />Taip jau atsitinka, kad Vakaruose - priešingai vyraujančiai tendencijai - mano svoris krenta. Per JAV praleistą pusmetį numečiau apie 10 kg. Tiesa, nė karto nesukirtau "burgerio", o ir filadelfiškais <a href="http://images.google.com/imgres?imgurl=http://z.about.com/d/philadelphia/1/0/9/Y/4/soft_pretzels_02.jpg&imgrefurl=http://philadelphia.about.com/cs/foodstogo/ht/enjoy_pretzel.htm&h=150&w=120&sz=14&hl=en&start=2&um=1&tbnid=km7cr6bBWKWzpM:&tbnh=96&tbnw=77&prev=/images%3Fq%3Dphilly%2Bpretzel%26svnum%3D10%26um%3D1%26hl%3Den%26client%3Dsafari%26rls%3Den%26sa%3DN"><i>preceliais</i></a> nepiktnaudžiavau. Kadangi darbavausi labai šauniame apie maistą neblogai nutuokusios (bet tikros kalės) graikės itališkame restorane, maitinausi sveikai, o juolab ir vasara tąkart pasitaikė pasiutiškai karšta, todėl dažniausiai valgiau salotas. <br /><br />Ir čia, Airioje, vartoju daug daržovių - pomidorų, brokolių, salotų, aguročių, morkų. Iš dalies gal dėl tų brokolių ir aguročių kraujyje pristigo geležies ir apsirgau mažakraujyste. <br /><br />Dabar dažniau valgau mėsą, bet vis pasitroškinu daržovių, vištytę kepuosi, o kai nueiname į japonus ar kur kitur, jūros gėrybių pavalgau (bet iki lapkričio pabaigos - taupymo programa). <br /><br />Lietuviško ar lenkiško maisto parduotuvėse dažniausiai perkuosi varškę, sūrelių, o kartais silkės, nors ten apsilankau tik maždaug kas antrą mėnesį. Po paskutinės viešnagės Lietuvoje supratau, kad su bulviniasi patiekalais man striuka (kugelis visiškai sustabdo virškinimą). O prie saldumynų, skirtingai nei paauglystėje, nebetraukia... Ir nors mėgstu raudoną vyną (<a href="http://www.bbc.co.uk/health/healthy_living/nutrition/drinks_alcohol.shtml">125 ml taurėje yra 85 kcal</a>, o mano taurės didesnės), kol kas prie tunkančiųjų nepriklausau. O jei netyčia imčiau linkti į tą pusę, iš Lietuvos parsivežiau sportinius batelius (VLKK turėtų man mokėti už taisyklingos kalbos propagavimą virtualioje erdvėje). Sakiau, imsiu palei kanalą sparčiai vaikščioti, mat bėgiojimo nuo vidurinės laikų krosų negaliu pakęsti. Įdomumo dėlei, 2000 m. Airijoje kas penktas gyventojas buvo <a href="http://www.irishhealth.com/index.html?level=4&con=587#obesity">nutukęs</a>. <br /><br />Mano kolegė lenkaitė sako, jog vos grįžusi į Lenkiją (o ten ji praleidžia 80 proc. savo atostogų) ima kūsti, o Airijoje pučiasi. Aš vis advokatauju Smaragdo šaliai (nes lenkaitės niurzgėjimai varo į depresiją) ir kartoju, jog stengiantis čia galima atrasti ir skanių uogų, ir geros antibiotikais neprifarširuotos mėsos (mažiukas ekologiškas viščiukas vietinėje parduotuvėje kainuoja 4 eurus - kiek višta kainuoja Lietuvoje?), ir tikrų pomidorų. Tiesa, sveikai maitintis brangiau nei nuolat šlamšti šaldytus Kijevo kotletus ar picas, bet net kai kišenė priverčia, pastebėjau, kad pusfabrikačių kaip ir kugelio mano organizmas nelabai toleruoja ir tuomet tegelbsti <a href="http://www.oddbins.com/products/productDetail.asp?productcode=21221">"Highland Park 12yo"</a> ar <a href="https://www.ardbeg.com/shop.asp?Cat=16">"Ardberg 10yo"</a>. <br /><br />Bet dabar jau įsirudenėjo, ir daržovių pasirinkimas mąžta. Tikiuosi per žiemą nevirsti bačkute ir neapsijuokti prisigyrusi savo pasiekimais. Toliau propaguosiu sveiką gyvenimo būdą su šlakeliu raudono vyno. <i>Mens sana in corpore sano.</i><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-8394623681981395845?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-70122275803351857022007-09-29T13:30:00.000+01:002007-09-29T13:34:50.493+01:00Darkart įsitikinau, jog rato aš neišradau. O maniau... Tai, ką rašau, apie ką savo virtualiajame kampe (ačiū p. Zuokui už gražią definiciją) godoju, bumbu, murmu ir priekaištauju, jau seniai juodu ant balto išdėstyta. Taigi, kaip pasakytų Ekleziastas, viskas yra <i>tuštybių tuštybė</i>. <br /><br />Šį rytą lovoje praleidau su Jurgiu Kunčinu. Jo "Užėjau pas draugą" rinktinėje sudėtas noveles užgėriau juoda kava. Ir pamaniau, kad pasiutiškai taikliai dėdė rašo apie mus, lietuvius. Siūlau ir jums paskaityti. Skubom nutrauktą tekstą galite užgerti kava. Ar vynu. Vis dėlto šeštadienis. <br /><br /><a href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rv5FpY9oNqI/AAAAAAAAAR8/7dW-18K-2-U/s1600-h/psl1.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rv5FpY9oNqI/AAAAAAAAAR8/7dW-18K-2-U/s400/psl1.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5115602804117354146" /></a><br /><i>1-2 psl.</i><br /><br /><a href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rv5FxI9oNrI/AAAAAAAAASE/15AglBkXhbU/s1600-h/psl2.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rv5FxI9oNrI/AAAAAAAAASE/15AglBkXhbU/s400/psl2.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5115602937261340338" /></a><br /><i>3-4 psl.</i><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7012227580335185702?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-70433668586007548422007-09-27T18:58:00.000+01:002007-09-27T19:02:06.403+01:00<a href="http://gzi.lt/">GŽI</a> susirinko visa plejada žvaigždžių ir žvaigždūnų. Beje, žvaigždūnų gerokai daugiau. Kur dingo protingos moterys? <br /><br />Tiesa, niekaip nesuprantu, ką kairėje pusėje veikia "Respublika". <br /><br />Vakar aptikus jų pasveikinimą tinklalapio kūrėjams, tapo koktu nuo panegirikos sau gausos. Jei Media blogas išties siekia garbingės žiniasklaidos, minėto leidinio ten neturėtų būti. <br /><br />Šiandien, jau temstant atsivertusi GŽI, "Respublikos" neberadau, bet neilgam. Kaip tarakonas vėl išlindo. <br /><br /><a href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvvvW49oNpI/AAAAAAAAAR0/RM_0E2ausNY/s1600-h/res.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvvvW49oNpI/AAAAAAAAAR0/RM_0E2ausNY/s320/res.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5114944978336364178" /></a><br /><br />Erdvėje, kaip rašo projekto autoriai, skirtoje atviresnėms ir garbingesnėms diskusijoms apie žiniasklaidą, šis pseudolaikraštis spjauna visiems tinklalapio dešinėje įsikūrusiems žurnalistams, filosofams ir dėstytojams į veidus. Ar pastarieji reaguos? O gal vėl sukandę dantis lietuviškai nuleis negirdom? <br /><br />Beje, kur dingo <i>storas, spalvotas, vienintelis</i> ar jo atstovai?<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7043366858600754842?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-54921215900186465262007-09-27T01:09:00.000+01:002007-09-27T01:25:03.564+01:00Šiaip sakyčiau tai, kas vis dažniau kaip leitmotyvas sušmėžuoja Lietuvos žiniasklaidoje - artėja rinkimai. Nors kadangi diplomatai kaip ir nėra susaistyti partiniais ryšiais (ehm...), o turėtų visų pirma atstovauti šaliai, sakyčiau, jog greičiausiai URMe artėja ataskaitų metas. <br /><br />Lietuvos ambasada Airijoje (po savo skėčiu surinkusi ir kelias ministerijas, ir Vilniaus miesto savivaldybę, ir "Švyturį", ir "Alitą") kaip tris nekokius kėlinukus sulošusi krepšinio komanda pagaliau ima <a href="http://www.alb.ie/index.php?subj=readtopic&id=82">spurtuoti</a>. Ir dar KAIP! <br /><br />Andrius Mamontovas (su jį apšildančiu Nojumi)<br />Veronika Povilionienė ir Saulius Balandis<br />Choras "Jauna Muzika"<br />Filmas "Vienui vieni"<br /><br />Kaip sakoma <a href="http://www.kepa.lt/lt/news.php?news_id=125">internete</a>, Lietuvos dienas Airijoje atidarys mūsų premjeras Gediminas Kirkilas, į Smaragdo salą atsibelsiantis su Vyriausybės delegacija. O štai Lietuvos ekonomikai pristatyti skirtą mugę „Bring a Little Lithuania Home 2007", kurią organizuoja Lietuvos užsienio reikalų, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos ambasada Airijoje bei Airijos lietuvių bendruomenė, vainikuoti turėjo „Pieno lazerių" koncertas. Jau suskubau krautis kuprinytę, bet, regis, bent kaip <a href="http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/article.php?id=14498288">sako komentatoriai</a>, jie nerado rėmėjų. O gaila. Nors nesitiki... Nenustebčiau, jei kas nors su kuo nors beorganizuojant atvykimą persipyko. Beje, Andrius Mamontovas už bilietus lupa kaip <a href="http://www.myspace.com/feist">"Feist"</a> ir kiek brangiau nei <a href="http://www.myspace.com/ironandwine">"Iron and Wine"</a> - 25 eurus. <br /><br />Išgrauškit, visi skeptikai. Pasprinkite lietuvybe, irzlūs ambasados kritikai. Svaikite lietuviško alaus upėse. Lėbaukite iki paryčių lyg daugiau tokios fiestos niekada nebūtų. Juk galų gale atvažiavote čia ne kultūrintis, o lenkti nugarų. Čia jūs tam, kad rinktumėte grybus, šveistumėte stalus ir lipdymutėte mūrus. <br /><br />Pykstu, sakysite? Ne, nepykstu. Siuntu, nors ir žinau, kad tai viena didžiųjų nuodėmių. Siuntu, kadangi tokie renginiai vyksta sporadiškai, numetami kartkartėmis - kaip alkanam šuniui kaulas, o kai galiausiai įvyksta, tai drioksteli taip, kad niekas neabejotų, jog name su Lietuvos Trispalve Dubline plušama, triūsiama, prakaituojama. <br /><br />Prieš pavasarį rengtą <a href="http://blog.fotomanai.lt/?p=8">Kaziuko mugę</a> vienas iš ambasados darbuotojų manęs užklausė, gal Airijos žiniasklaidos priemonėse turiu pažįstamų. "Štai jums vardai, pavardės, o štai ir telefonai", - pasakiau. Kad tik ne... Neturiu tokio sąrašiuko. Tik apgailėtina, kad jo neturi diplomatinė atstovybė... Reiktų pasikonsultuoti su Vygaudu Ušacku - visokio ir bet kokio PyaRo specialistu ir, sakoma, būsimu prezidentu. Turint omeny, kad vieną prezidentą PyaRščikai mums jau buvo įpiršę, visko gali pasitaikyti... <br /><br />Beje, kai tik Airijoje ambasada suorganizuoja kokį renginį, rytinėje Airijos jūros pusėje iškart metamos pajėgos suruošti kažką didingesnio. Dėl konkurencijos Didžiosios Britanijos lietuviams dar gali nuskilti. Belieka lukterėti. Nenustebčiau, jei ir "Pieno lazerių" sulauktų. <br /><br />***<br /><br />Vietoje pabaigos arba kodėl aš nenustygstu vietoje. Vytauto Antano Dambravos žodžiais:<br /><br /><a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14493863"><i>"Mes iš esmės neturime supratimo, ko turėtume reikalauti iš savo diplomatų, neturime tikros diplomatinės mokyklos. Akademinio lavinimo per mažai – diplomatija prasideda nuo švarių nagų.</i></a><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5492121590018646526?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-82288950077432704612007-09-26T01:03:00.000+01:002007-09-26T01:18:34.573+01:00<object width="425" height="350"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/sDoIefGowZk"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/sDoIefGowZk" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="350"></embed></object><br /><br />Vakar buvau <a href="http://www.nytimes.com/2007/06/13/arts/music/13feis.html">Feist</a> koncerte. Dubline jie dažnai supuola į dvi kategorijas: arba vyksta didelėse salėse (a la "Siemens arena" Vilniuje), kur paskęsta ne tik garsas, bet ir atlikėjas, arba, nesvarbu kur bevyktų ir kas groja, koncertas išperkamas prieš n laiko. Taip atsitiko ir su <a href "http://www.youtube.com/watch?v=w5Fwi794qGs&mode=related&search=%3Cbr%20/%3E">Lang Lang</a> pasirodymu, kuris įvyks vasarį (!), dažniausiai panašiai atsitinka su visais atlikėjų, apie kuriuos sužinau atvykstant, koncertais. Kadangi nekabu ant laido ištisą parą, daug ką pražiopsau. <br /><br />Į pastarąjį Feist koncertą bilietus pirkome prieš keletą mėnesių. O buvo labai gražu. Sakoma, kad vieni atlikėjai geriau skamba gyvai, o kiti - įrašuose (lietuviai, pripažinkime, dažniausiai geriau skamba (jei apskritai skamba) antruoju atveju, mat gyvai ne tik nedainuoja, bet neretai ir negroja). Tai štai šita smulkutė mergina iš Kanados, ir viena kaip pirštas likusi ant scenos, tik su gitara ant kaklo ir į ją nukreiptu prožektoriumiu, kala į klyną. Na, gal nekala, ne tokia jos muzika... Publikos iškviesta pakartojimui ant scenos net apsiašarojo... Ir kiekvieną dainą ne <i>sudainavo</i>, o <i>išdainavo</i>. Iš širdies, švariai ir be maivymųsi. <br /><br />Be to, kažkaip netyčia nusipirkau pigiausią "Bulmers" mieste. Barmenas neapsižiūrėjo ir man už du butelius paklojus dvidešimtinę grąžos atidavė 19.60... Su drauge susimąstėme, ką šiais laikais galima įsigyti už dvidešimt euro centų. Regis, gal tik degtukų...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-8228895007743270461?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-26591828980358200342007-09-25T17:48:00.000+01:002007-09-25T17:49:27.342+01:00<i>Jei šeimininkas Airijoje priima dirbti latvį, jis ramus. Darbininkas atlieka viską, ką palieptas. Ryškiai blykstelėdavo latvio, kaip vienasėdininko būdas - kiekvienas pluša nugaros neištiesdamas, apie kitus nieko žinoti nenorėdamas. Toks individualistas, vienatinis ir, taip, perfekcionistas. <br /><br />Tačiau kur pasirodė bent vienas lietuvis, šeimininką netrukus užgriūdavo vargai: pas dirbantį lietuvį tuoj atvažiuoja žmona, paskui žmonos sesuo ar brolis, kirkštaduktės, giminės, artimesni ar tolimesni kaimynai, koks senas mokyklos laikų draugas... Lietuviai lakėsi drauge. Nesišaipykite, bet kaip kariaunoje!<br /><br />Aš nežinau, kaip įsispausdvo tie ženklai charakteryje. Gal tai atgarsiai anų laikų, kai buvo sumušti prūsai, kai lietuviai kovojo, kūrė savo Didingąją Lietuvos valstybę ar kai gebėjo išsaugoti lietuvybę sovietmečiu geriau nei mes, latviai. </i><br /><br />Laima Muktupavela <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/pievagrybiu-testamentas-juodieji-baltai-pas-keltus/3080.html">"Pievagrybių testamente"</a> apie juoduosius baltus rašo šmaikščiai ir taikliai. Tik niekaip nesuprantu tos nelemtos baltus persekiojančios karmos - <b>plagiato</b> - ar bent nenuginčijamų panašumų su tuo, kas jau sukurta. Tai lietuviai nupaišo mūsų šalies simboliu turėsiantį tapti <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14438913">prekės ženklą</a>, identišką vienam Kanados miesto simobliui, tai latvė knygą lipdo taip, jog panašumų su <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Laura_Esquivel">Lauros Esquivel</a> dar 1989 m. sukurtu be galo gyvu ir originaliu romanu "Kaip vanduo šokoladui" nematyti gali tik neregys. Kol kas tik peržvelgiau "Pievagrybių testamentą", tačiau galiu pasakyti, kad L. Esquivel receptai žymiai įspūdingiau įpinti į knygą. Ech...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2659182898035820034?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-76779634286297299792007-09-23T17:31:00.000+01:002007-09-23T17:40:09.770+01:00Šiandien išsikuopiau savo tvartelį, mat spalio gale atvažiuosianti draugė alergiška dulkėms ir pelėsiams bei kitiems dalykėliams, indikuojantiems šeimininkės apsileidimą namų ruošoje. Iššveičiau net tas <i>terra incognita</i>, kurių iki šiol nedrįsau liesti. Apmažinau spintos turinį - kitą savaitę su maišeliu trauksiu į "Oxfam". Liko tik išsisiurbti. Paaiškėjo, jog mano namiokai dulkių maišelio nekeičia. Neapsikentusi pastarąjį išlupau. Ten susirinkę plaukų kaltūnai, dulkių kamuoliai, apdžiūvę snargliukai ir kitokie šūdukai sveria kone kilogramą. Kitą savaitę, gavusi algą, trauksiu pirkti dulkių maišų. Mat iki kitos savaitės viskas griežtai subiudžetuota. Taip, jog net dulkių maišams neturiu atliekamų eurų. Vadinasi, atostogos buvo geros :)<br /><br />Taigi šiandien apsikuopusi įsijungiau ryšį su pasauliu ir pastebėjau, kad blòginu lygiai 370 dienų. Galima pūsti vieną žvakutę ir valgyti virtualų tortą. <br /><br />O pradžia lengva nebuvo ir tas <a href="http://www.blogas.lt/tetasigita">Tetos Sigitos</a> išsakytas "viešos vienatvės" jausmas man kartais buvo daugiau vienatvės nei viešumo. Juolab kai rašai kalba, kuria komunikuoja vos trys milijonai. Pirmasis komentaras atsirado po mėnesio. Peržiemojusi, t.y. po dviejų mėnesių tylos, vasarį ėmiau rašyti aktyviau. Dažniausiai naktimis, grįžusi iš darbo, arba ramesnėmis popietėmis darbe ant popieriaus, į kurį vyniojame vyno butelius, rašinėjau tai, ką vėliau perspausdindavau. Tuomet mane, kaip pati parašė, netyčia atrado Teta Sigita, su kuria prieš porą savaičių Vilniuje pavyko tik vėlgi netyčia susidurti autobuse (o vis planavome susibėgti - teks vėl mėginti grįžus...). Balandį ėmė suktis Neoearth skaitliukas ir kaskart išvydusi naują raudonai įsižiebiantį tašką pasaulio žemėlapyje imdavau krykštauti iš laimės, nes supratau, kad mane <i>kažkur ten </i>skaito. Kai lyginu su "Google" duomenimis, tas žemėlapis neretai rodo pievas (sumokėjau už jį tik, regis, iki spalio). Tačiau šiandien, jei "Google" nemeluoja, žinau, kad mane skaito Lietuvoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Olandijoje, ir tai tik paliudija, jog esame labai geografiškai išplitusi tauta, o jei mano Airijoje patirti ir aprašyti išgyvenimai įdomūs kitose šalyse, vadinasi, rašyti verta. <br /><br />Kaip neseniai <a href="http://www.nezinau.lt/labas-blog-emigrantai-skuba-gyventi">pastebėjo</a> labai gražiai atsinaujinusio <a href="http://www.labas.co.uk/blog/">Labas</a> blogo autorė, ne visuomet užklydusieji į mano mano kampą virtualioje erdvėje pataiko "tuo adresu". Kai kurie čia užklydo <i>ieškodami darbo Airijoje grybų fermoje</i>, kiti - <i>darbo žurnalistui užsienyje</i>, kažkas domėjosi, <i>ar parduodamos kontraceptinės tabletės be recepto</i>, o kažkas dairėsi žinių <i>apie pakistaniečius</i>. <br /><br />Kai jau minėtame "Baltų lankų" knygyne "Akropolyje" varčiau lietuvių autorių knygas, pastebėjau, kad tekstuose vyrauja dvi tendencijos - arba bandoma rašyti madingai (mada, ypač vyrų tekstuose, dažniausiai prasiveržia su visais "blet" ir "nachui" - atsiprašau VLKK), arba nukrypstama į mūsų lietuviškai savimonei neretai būdingus poetiškus pasažus, padūmavimus ir pafilosofavimus. Pagunda linkti tiek į vieną, tiek į kitą pusę išlieka ir rašant blogą. Dažniausiai turinys priklauso ir nuo to, kaip praėjo diena. Kiek išeina, stengiuosi nenusibuitinti ir "žvelgti giliau", kaip kadaise "Veidas". Ir jei mano rašliavos atranda atgarsį jūsų sąmonėje, vadinasi, tai, ką pradėjau prieš metus, nenueina veltui. Kol bus kas skaito, rašysiu. Tikiuosi, neatsibosiu.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7677963428629729979?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-71443112867898763642007-09-22T00:00:00.001+01:002008-04-04T01:28:06.926+01:00<a href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvRO1o9oNjI/AAAAAAAAARA/styxVpZQbnA/s1600-h/laiv.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvRO1o9oNjI/AAAAAAAAARA/styxVpZQbnA/s320/laiv.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5112798160408294962" /></a><br /><center><i>Laivas mariose ties Juodkrante</i></center><br /><br />Mano gera draugė dabar jau pati, be mano įtikinėjimų, nutarė pakelti sparnus ir išvykti iš Lietuvos. Darbe pasakius, jog po pusantro mėnesio skrenda į Airiją, iškart maždaug 150 Lt šoktelėjo alga. Po kelių dienų bendradarbės, ofisinę monotoniją vis reguliariai praskaidrinančios vardadienių, gimtadienių bei penktadienių aplaistymais keliais butelaičiais brendžio, ėmė ją įtikinėti, jog išvykti nereiktų. Paklausiau, kokiomis frazėmis plovė smegenis. Gal <i><b>"juodašikniams užpakalius valysi"</b></i>? Draugė sakė, kad gal ne tokiais žodžiais, bet panašiai. <br /><br />***<br /><br />Gedimino prospekte airiai pastatė prašmatnų, erdvų, šviesų prekybos centrą. Įžengus toptelėjo, kad net Airijoje tokių sterilių nėra. Greičiausiai kaltas lietuviškas estetizmas... Tiesa, pirmadienį, jau gerokai po vidurdienio, pardavėjų jame buvo žymiai daugiau nei pirkėjų. Galbūt dėl to, kad <b>trys milijonai</b> pagiriojosi po triukšmingo bronzos medalių Europos vyrų krepšinio čempionate aplaistymo. O galbūt dėl to, kad 415 ml lęšių sriubos skardinė ten įsikūrusiame "Marks & Spencer" kainuoja 5.80 Lt. Regis, net 2+1 pasiūlymas nelabai ką vilioja...<br /><br />***<br /><br />Skanduodama "Mus vienija alus ir pergalės" mankštinau dešinę ir vis kilnojau "Švyturio Baltą". su bronza visus! <br /><br />***<br /><br />Neseniai iš komercinės TV į LTV perviliotą kursiokę pastarosios vadovybė kiek apsuko. Pirma susitariusi dėl atlyginimo, jau perėjusi į LTV išgirdo, kad jos alga bus mažesnė nei anksčiau, o papriekaištavus sulaukta paaiškinimo, jog jos pageidauta suma reiškė pinigus <b>"ant popieriaus"</b>. Beje, "popieriaus" buvo laukta kone iki pirmojo eterio. Kol kas "popierius" vadinasi "autorinė sutartis", o vėlyvą spalį vadovybė žada permainas. <br /><br /><a href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvRNd49oNeI/AAAAAAAAAQY/S4IVXXxsUWA/s1600-h/daugiab.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvRNd49oNeI/AAAAAAAAAQY/S4IVXXxsUWA/s320/daugiab.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5112796652874773986" /></a><br /><center><i>Miegamieji rajonai. Atrakcija...</i></center><br /><br />Su kitomis protingomis ir diplomuotomis draugėmis nutarėme, jog šiais laikais daugiau uždirba pernelyg ilgai universitetų auditorijų suolų netrynę asmenys. Pašilaičių nebeatpažinsi, Šiaurės miestelyje pasiklydau tarp blizgančių daugiabučių, o naująją Seimo posėdžių salę sukalė vos per metus. <br /><br /><a href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvROZo9oNhI/AAAAAAAAAQw/MJMKNS4LSIo/s1600-h/veliava.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvROZo9oNhI/AAAAAAAAAQw/MJMKNS4LSIo/s320/veliava.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5112797679371957778" /></a><br /><br />Paštai ieško laiškininkų, "Rimi" - kasininkų, "Maximos" - sandėlininkų, "Čili" - padavėjų, "Fortas" - kepėjų. Skelbimuose jau nebereikalaujama aukštojo. Visi žada, tiešyja, neištęsėję negriešyja? Tiesa, girdėjau, kad mėsininkų atlyginimas prekybos cenre prasideda nuo pusantro tūkstančio. Įdomu, čia "ant popieriaus"? Mano mamos išankstinė pensija nesieka 400 litų. <b>Į rankas</b>. <br /><br />***<br /><br />Vairavimo kultūra - gąsdinanti. Ar ji apskritai yra? <b>Akseleratoriai spaudžiami </b>nepaisant to, ką vairuoji - korozijos suėstą "golfuką" ar galingą blizgantį BMW. Beje, ne vien po krepšininkų pergalių. "Britvos" nardo Savanorių prospektu pavadinimą atitinkančiu greičiu ir būtinai ant vieno rato. <br /><br />***<br /><br />Gedimino prospekte už kavą sumokėjau 5.90 Lt. Turkišką, nors virtą "braliukų" latvių įsteigtame <b>kapučino ir espreso</b>, kaip teigiama iškaboje, bare. Atsivertusi masyvų meniu elementarios kavos neradau. Tiesiog juodos kavos. O pigiausia buvo už 5.90 Lt. Prieš praverdama stiklines kapučino ir espreso baro duris suskaičivau, jog turiu 3.50 Lt ir maniau, jog išsiversiu. O nekaltas naivume!.. Už kavą mokėjau kreditine kortele. Kiek pamenu, Amsterdame už kavos puodelį (su sausainiu) reikėjo atseikėti 1.50 Eur. <br /><br />Apie vyno kainas parašysiu kada atskirai. Kol kas tik trumpas pamąstymas garsiai - kodėl Airijoje, kur akcizo mokestis vynui yra didžiausias ES (kiekvienas vyno butelys apmokestinamas 2.10 Eur, palyginimui - Ispanijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Portugalijoje ir Italijoje akcizo mokesčio vynui nėra, o Prancūzijoje akcizo mokestis tėra 0.03 Eur - duomenys "googlinti", gali būti kiek klaidingi, bet esmė panaši) 8.99 Eur kainuojantis vyno butelys "Maximoje" kainuoja 8.4 Eur? Kiek pavyko atrasti internete, Lietuvoje toks vyno butelys apmokestinamas 1.5 Lt akcizo mokesčiu. Kalbu apie elementarų Čilės vyną - <a href="http://www.1855.com/vin/10114540/en/concha-y-toro-casillero-del-diablo-cabernet-sauvignon/">Casillero del Diablo "Cabernet Sauvignon"</a>. Palaiminti tie, kurie su lietuviška alga sugeba nusipirkti kažką įdomesnio nei <a href="http://www.mv.lt/produktai?folder=77&cpage=3&item=45">J. P. Chenet</a>, peršte peršamą visuose prekybos centruose. Gėda didiesiems importuotojams - <b>nuobodybių komersantams</b>. <br /><br />***<br /><br /><a href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvRP-o9oNlI/AAAAAAAAARQ/OW6RFHpY1U8/s1600-h/turist.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvRP-o9oNlI/AAAAAAAAARQ/OW6RFHpY1U8/s320/turist.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5112799414538745426" /></a><br /><center><i>Keturi vokiečiai kopose</i></center><br /><br />Smiltynė. Autobuso duris pravėrusio vairuotojo labai miela porelė angliškai paklausia, kada bus išvykstama. <b>"Fyr fiunfcich"</b>, - burbteli vairuotojas,o merginai nedrąsiai užklausus "sorry?" pratrūksta:<br /><br />- Tai jei atvažiavote, išmokite!<br /><br />Ak tie trys milijonai... Sėkmės turizmo infrasktruktūrai, nes geriausia reklama - ne blizgūs propagandiniai ministerijų lankstinukai ir <a href="http://www.culturelive.lt/">daug žadantys projektai</a>, o tokie vairuotojai. <br /><br />***<br /><br />Paroda <a href="http://www.cac.lt/lt.php/parodos/esamos/jos_istorija/tarp_musu/15927">ŠMC "Tarp mūsų"</a>. Jurgitos Remeikytės <b><i>pinboxas</i></b> - tobulai nerealiai konceptualus. Labai siūlau galintiems apsilankyti. Va, konceptualios fotografijos Smaragdo saloje labai trūksta. <br /><br />***<br /><br />"Baltų lankų" knygynas Akropolyje. Dviejų vonių dydžio lentyna su lietuvių autorių proza. Nesitikėjau tokio <b>renesanso</b>. Įsigijau Tomo Staniulio "Herbą ir varles", Jurgio Kunčino "Užėjau pas draugą", Tomo Kavaliausko "Atsisveikinimą", Jurgos Ivanauskaitės "Mėnulio vaikus" ("Tyto Alba" neįtikėtinai spėriai sureagavo į a.a. Jurgos mirtį ir pakartojo visos jos kūrybos leidimus), Laimos Muktupavelos "Pievagrybių testamentą" (rastą netyčia, nes darbuotojų paprašius rasti latvių rašytojos knygą apie grybus (nežinojau nei pavadinimo, nei pavardės) mergaitės ten ir nuėjo - prie lentynos su knygomis apie grybus). Dar buvo pagunda įsigyti 村上春樹 (Haruki Murakami - vis dėlto kaip gražiai japoniškai atrodo, ar ne?) knygų, bet pastebėjau, kad jos visos verstos iš anglų kalbos. Gaila, kad nemoku japonų. Nutariau verčiau jį krimsti angliškai. <br /><br />Pageidavimas/pasiūlymas knygyno vadovybei: reiktų pakoreguoti muziką. Jei yra galimybė transliuoti ne per visą "Akropolį" aidinčius nuvalkiotus Tinos Turner šalgerius, reiktų įsigyti knygyno atmosferai labiau tinkančių kompaktinių plokštelių. Potencialus pirkėjas kaip mat sureaguotų. <br /><br />***<br /><br /><b>Kontrolieriai</b> visuomeniniame transporte nebe tokie pikti (girdėjau, "zuikių" mažėja), tačiau vis dar vyrauja tendencija sugavus vieną "zuikį" kitų keleivių nebetikrinti. Galbūt mąstoma, jog geriau garantuotai po keliolikos minučių grasinimų išmušti vieną baudą nei ieškoti daugiau potencialių "zuikių"?<br /><br />***<br /><br />Atsisakius plano pavalgyti Pilies "Čili", mat rūsyje nėra kondicionavimo ir nėra kuo kvėpuoti, bet neatsisakius minties sušlamšti po picą, patraukėme žemyn į "Fortą", tačiau skaistaus veido, dar želiančia barzda negalintis pasigirti jaunuolis, nuolat <b>"nuksėdamas"</b> atskaitė paskaitą "nu... ne, čia picų nėra, čia tik tikras lietuviškas maistas... nu picos tik amerikiečiams, nu... ar išsirinkote ką be picų". E I N A J I S Į F O R T Ą. Kai su picų klausimu išprususiu jaunuoliu vėl norėsiu šnektelėti apie kulinarines subtilybes, būtinai grįšiu į Pilies g. 16. <br /><br />***<br /><br />Bilietus į Valstybinio simfoninio orkestro sezono atidarymo <a href="http://www.lvso.lt/news_item.php?pid=12&id=155">koncertą</a> (po 40 Lt) gavau išvakarėse. Neįtikėtina! Regis, netoliese sėdėję vokiečiai taipogi negalėjo patikėti. Tie vokiečiai, keli LMTA studentai ir aš buvome kone vieninteliai Kongresų rūmuose be <b>"ot kutiūro"</b>. Skristi į Lietuvą buvo verta vien dėl to vakaro. Ir dėl kelionės į Kuršių Neriją. Maudžiausi <b>jūroje</b>. Pasiutiškai šalta! <br /><br /><a href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvRN3I9oNfI/AAAAAAAAAQg/SC--g8x1_-o/s1600-h/kopaa%CC%A8.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvRN3I9oNfI/AAAAAAAAAQg/SC--g8x1_-o/s320/kopaa%CC%A8.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5112797086666470898" /></a><br /><center><i>Kuršių Nerijos kopos</i></center><br /><br /><b>Vietoje epilogo</b><br /><br />Tai štai tokie užrašai iš Lietuvos. Nebuvau ten pusantrų metų ir nesigraužiu, jog nenuvykstu dažniau. Žinoma, tėvus norėtųsi pamatyti ne taip retai, tik meldžiau mamą ir močiutę, kad nešertų manęs lyg meitėliuko. Ko dar nori? O šitą mėgsti? Kada vėl valgysim? Ką valgysim? Kodėl nebevalgai? Valgymo kultas Lietuvoje vis dėlto gajus. Nors draugai sako, kad čia tokia meilės išraiška. <br /><br /><a href="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvROkI9oNiI/AAAAAAAAAQ4/7TQ2_lKvY9E/s1600-h/vartai.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://3.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvROkI9oNiI/AAAAAAAAAQ4/7TQ2_lKvY9E/s320/vartai.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5112797859760584226" /></a><br /><center><i>Žvejyba ties "Vilniaus vartais"</i></center><br /><br />Važiavau galvodama, jog galbūt susigundysiu grįžti. Nesusigundžiau :) <br /><br />Bet kone visąlaik švietė saulė, kopose net pavyko pašutinti šonus. <br /><br />Akivaizdu, jog gyvenimas gerėja, tačiau maisto produktų ir paslaugų kainų augimas vis dėlto neproporcingas atlyginimų augimui. Su manimi vykusi draugė vis dar manė, jog pienas kainuoja pusantro lito už litrą. <br /><br />Akis badė ant Parnidžio kopos besimėtę "Švyturio" buteliai, kuriuos draugė uoliai rinko ir nešė į šalimais esančią šiukšlių dėžę (regis, butelių tuštintojai jos taip ir nepastebėjo). <br /><br /><a href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvROJo9oNgI/AAAAAAAAAQo/pB5xizuUXqA/s1600-h/kursiu.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvROJo9oNgI/AAAAAAAAAQo/pB5xizuUXqA/s320/kursiu.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5112797404494050818" /></a><br /><center><i>Išdegę miškai Neringoje.</i></center><br /><br />Kai pasakiau, jog dar nebuvau įsijungusi lietuviškos televizijos, daug kas sakė, kad ir neverta. Regis, jie neklydo... <br /><br />Nepaisant mano padūsavimų, viskas nėra taip blogai - rudenėjantys miškai dieviškai gražūs, Vilniaus Senamiesčio dar visiškai nenuniokojo naujomis statybomis, o trumpi agurkai, kurių čia su žiburiu nerasi, nebent marinuotus stiklainyje, pasakiškai skanūs. <br /><br />Tik tie trys milijonai galėtų <b>nebūti tokie grubūs</b>... Tada laimėsime ne tik bronzą kašėje, bet ir tolimų bei artimų kaimynų pagarbą ir turistų dėmesį. O ir patiems gyventi bus mieliau. Tokia mano <a href="http://www.youtube.com/watch?v=Ci7d2rzDzpA">leopoldiška</a> pabaiga.<br /><br /><b>Foto © Lina Zigelyte</b><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7144311286789876364?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-27668096698322845152007-09-21T19:45:00.000+01:002007-09-21T20:17:28.494+01:00Šiandien viena tų dienų, kurios galėtų būti ir geresnės. Keltis teko anksčiau, sumuštinį su dešra ir agurku neapsižiūrėjusi susitepiau ant supelijusios bulkos (ačiū sesulei), darbe entuziazmas iš manęs kaip oras iš baliono kažin kur dingo, o dabar ir įrašą tenka kurpti iš naujo, nes kažką ne tą paspaudžiau. <br /><br />Giliai pakvėpuosiu, užmesiu ką ant ant danties, paklausysiu kokios "upbeat" muzikėlės ir gal vakaras prašviesės. Juolab kad proga džiaugtis kaip ir yra - priėmė mane mokytis fotografijos ir skaitmeninės medijos meno. Būsiu menininkė, va. Tiko mano portfolio, o ir gimimo liudijimą, anot kurio, aš gimusi Lietuvos TSR, atsigabenau. Šiaip viskas gerai, ir Lietuvoje ne taip jau blogai viskas, buvo gražių dalykų. Va čia akimirka iš vieno jų. <br /><br /><a href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvQTE49oNdI/AAAAAAAAAQQ/RTB0DhY9JJI/s1600-h/batai.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RvQTE49oNdI/AAAAAAAAAQQ/RTB0DhY9JJI/s320/batai.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5112732451703633362" /></a><br /><br />Sėdu rašyti. Po vidurnakčio laukite išsamesnių naujienų ir vaizdų. Tas blogas tai kaip darbas koks, dievaži...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-2766809669832284515?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-88027224847070405832007-09-06T00:20:00.000+01:002007-09-06T00:25:35.903+01:00<a href="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rt850mxAr9I/AAAAAAAAAQI/ezGqTr24Pbk/s1600-h/feet.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://4.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rt850mxAr9I/AAAAAAAAAQI/ezGqTr24Pbk/s400/feet.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5106864078383525842" /></a><br /><center>©</center><br /><br />Operacija "Žigelytė testuoja Lietuvos progresa" prasideda. <br /><br />O šiaip iki 18 d. man off. Įspūdžiai - po to. <br /><br />Tada ir lauksiu jūsų grįžtant.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-8802722484707040583?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-73477656395353426792007-09-04T00:26:00.000+01:002007-09-04T00:35:12.496+01:00Sekmadienį, kai ir aš ruošiausi žiūrėti <a href="http://www.myspace.com/have_you_seen_hallam_foe">"Hallam Foe"</a> (beje, LABAI rekomenduoju), o laisvadieniu taipgi besimėgavęs šefas dažė namus, į mūsų parduotuvę užsuko svečių. Nepasakyčiau, jog nesitikėjome - jie <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/07/perfomansas-su-margais-sijonais-vyno.html">jau aplankė</a> visas mūsų tinklo parduotuves, išskyrus, vieną, o ir konkurentų neaplenkė. <br /><br />Braižas visur toks pat: ateina visas tuntas (maždaug 10), vienas iš jų paklausia, kur kokios nors šalies vynai, ta kryptymi patraukia keliese, likusieji prie prekystalio ima klausinėti bele ko (kokiomis kalbomis kalbi, kiek kainuoja sūdyti riešutai, kur cheresas, ko galima nupirkti moterims), o dar keli (tiksliau - kelios) pamažu ima šukuoti parduotuvę, į margus sijonus bevyniodamos ką pakliūna nugvelbti. Vargas, jei vizito metu dirbi vienas... <br /><br />Šįkart jų buvo aštuoni, kiek įžiūrėjau CCTV - du vyrai ir šešios moterys. Parduotuvėje užtruko vos dešimt minučių, nors tą dieną dirbę Marcosas ir Tanya sako, jog jautėsi, lyg būtų praslinkusi amžinybė. Tanya, vos visiems įgužėjus, užtrenkė duris (tuomet išeiti galima tik paspaudus vieną mygtuką, o į parduotuvę niekas negali įeiti, nebent mes paspaudžiame kitą mygtuką), uždarė į rūsį ir ofisą vedančias duris su kodais, pozicionavo save viduryje parduotuvės, kad viską matytų, o Marcosas saugojo prekystalį, šampaną, viskius ir cigaretes - labiausiai vogiamas gėrybes. Nepaisant į rūsį vedančių užtrenktų durų, viena iš perfomanso dalyvių paklebeno rankeną, pamėgino įspėti kombinaciją. Špyga taukuota! durys nepasidavė. Nepasidavė ir mano kolegos - budėjo kaip kare. Perfomanso dalyviai tai visuomet jaučia, todėl netrukus šiurendami margais sijonais išgužėjo. <br /><br />Kol kas manome, kad nieko labai vertingo su savimi sijonų klostėse neišsinešė. Marcosas net keletą kartų pakartojo, jog čigonai pasirodė visai malonūs. Galbūt užvaražyjo... Na, bent jau Marcosas, kurio mama - iš Cadizo, nepamanė, jog užklydėliai yra ispanai, kaip sumąstė mūsų kolegos iš kitos parduotuvės. Perfomansą mūsų parduotuvėje ištiko šioks toks fiasko. Siela jaučia, kad bus pakartojimas. Lauksime.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7347765639535342679?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-72700973828867697952007-09-02T23:29:00.000+01:002007-09-02T23:55:25.676+01:00Besvaigdama, kaip aš pasiilgau Vilniaus (nepaisant to, jog šiemet pabuvojau ir Krokuvoje, ir Sevilijoje, ir Romoje, ir Florencijoje, ir Neapolyje, ir Kopenhagoje - todėl iki gruodžio sėdėsiu bate, - ir išgrauškit visi, kurie prikaišiojate Vilniaus ilgesį), ėmiau svarstyti, ko pasiilgčiau Dubline, jei rytoj susipakuočiau lagaminus ir pro lėktuvo langą pamojuočiau balta nosinaite vietiniams bei vienos vasaros emigrantams <i>au revoir</i>. <br /><br />Pirma, prisiminiau, koks buvo mano Vilnius:<br /><br />- Sereikiškės su greta parko besiglaudžiančia Katedros aikšte ir naują jos kinišką marmurą raižančiais riedutiniais bei riedlentininkais. Nepaisant to, jog jaunystėje ten negėriau alaus, nedėvėjau dryžuotų pėdkelnių ir pankiškos šukuosenos neturėjau. <br />- Skapo gatvė su kišenės dydžio keramikos dirbinių parduotuve. Ar ji ten tebėra?<br />- Bernardinų gatvė, kuria vis praeidavau Žurfaką ir atsidurdavau prie vis dėlto labai mielos (net po <a href="http://www.flickr.com/photos/7229437@N03/1305954113/">Florencijos katedros</a>, <a href="http://www.flickr.com/photos/7229437@N03/493021875/">Šv.Petro bazilikos</a> ir <a href="http://www.flickr.com/photos/7229437@N03/1305956713/">Strasbūro katedros</a>) Onos bažnyčios ir Dailioškės jos pašonėje su pigia valgykla, gardžiomis cinamonu apibarstytomis bandelėmis ir juodai pasipuošusiais būsimais menininkais. <br />- "Skonis ir kvapas" Trakų gatvėje.<br />- "Lietuva", kurią spėjau įamžinti lomo, ir "Kino pavasaris". <br /><br /><a href="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rts9n2xAr6I/AAAAAAAAAPw/H8ASMBTLKXQ/s1600-h/lt.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://1.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rts9n2xAr6I/AAAAAAAAAPw/H8ASMBTLKXQ/s320/lt.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5105742357479862178" /></a><br /><br /><center><i>©Lina Žigelytė</i></center><br /><br />- Užupis, kurio, viliuosi, visiškai nenupudruos nauju tinku.<br />- Nuo Barbakano atsiverianti Vilniaus panorama.<br /><br />ir t.t. <br /><br />Yra, žinoma, ir kitų vietų, bet šios ir žmonės, su kuriais trindavausi jose ir greta jų, ir yra tas Vilnius, kurio ilgiuosi. Šiandien susimąsčiau, kokio gi Dublino pasiilgčiau išvykusi. <br /><br />Ne paslaptis, jog pastaruosius kelis mėnesius nemažai bumbėjau apie Airijos sostinės netobulumus. Iš dalies dėl to, jog bumbėti ėmė aplink mane esantys žmonės, kurie čia buvo gal jau per ilgai ir tą ėmė pripažinti, o iš dalies dėl to, jog kaskart grįždama iš Dublino oro uosto ir pravažiuodama "nakerinius" rajonus (vis dar neišpildžiau savo pažado publikuoti antrąją "Iliustruoto Dublino gido" seriją, bet tą būtinai padarysiu) po kiekvienos iš minėtų kelionių norom nenorom imdavau lyginti Dubliną su išvystais Europos miestais. Tiesa, priekabių ieškoti žymiai lengviau nei teigiamybių, tačiau šįkart nemurmėsiu. Taigi prisėdusi nupaišiau savo Dubliną - tokį, kuriame pasivaikščioti man miela. <br /><br /><a href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rts6AGxAr3I/AAAAAAAAAPU/joFKvcf_ogI/s1600-h/dub.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rts6AGxAr3I/AAAAAAAAAPU/joFKvcf_ogI/s320/dub.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5105738376045178738" /></a><br /><br />Kanalas - ne toks, kaip Amsterdame - kiek purvinesnis ir be baržų, tačiau su gulbėmis ir gluosniais. Ten buvo ir romantiškų pasivaikščiojimų, į kuriuos sutemus įsiterpdavo iš kupstų išnyrančios žiurkytės. Ten galima ir pasideginti gražesnę dieną, kai nebėra su kuo romantiškai pasivaikščioti. Tiesa, maudytis nepatariu. <br /><br />"Camera Exchange". Dublino "Procentras" (toks geras "labas" Vilniuje, Savanorių pr.). Puikiai spaudžia įvairaus formato nuotraukas, kartais užveža įdomesnių senų aparatų, man duoda šiokią tokią nuolaidą ir nesikandžioja kainomis. <br /><br />"Dublin Gallery of Photography". Visai nebloga galerija su gera (deja, nepigia) parduotuve, kurioje išties neprastas knygų apie fotografiją pasirinkimas. Prieš mėnesį ten vyko labai šauni <a href="http://blog.fotomanai.lt/?p=24">pinhole paroda</a>, kaip supratau, viena pirmųjų tokio pobūdžio Dubline. Šiais laikais dėžutėmis fotografuoti nebe mada... Bent Airijoje. <br /><br />Irish Film Institute. Dublino "Lietuva". Tikiuosi, panašus likimas neištiks. <br /><br />"Polonezas". Viena iš labiau prižiūrėtų lenkiško/lietuviško/rusiško maisto prekių parduotuvių Dubline. Varškė, kefyras, sūreliai, šprotai, grikiai. Skirtingai nuo "Lituanicos" (pirmosios ir garsiausios lietuviško maisto parduotuvės), neteko matyti ir įsigyti pasenusių produktų bei girdėti apie tokius. Tiesa, silkės asortimentas galėtų būti didesnis. Bėda tik, kaskart nuėjus nežinau, kokia kalba bendrauti. Pastebėjau, kad klientai dažniausiai apskritai nekalba, tiesiog išdeda prekes ant prekystalio ir susimoka. Dubline tai nelabai įprasta - būdinga pasisveikinti, šnektelėti ir atsisveikinti. Keletą kartų pasisveikinau ir maišelio paprašiau rusiškai. Suprato, padėkojo, atsisveikino. Beje, girdėjau, kad rūkantieji cigarečių ten gali įsigyti už pusę kainos. <br /> <br />"Laser". Didžiausią pasirinkimą turintis DVD nuomos punktas. Europos, Azijos kinas, arthouse. Ko iš jų galėtų pasimokyti <a href="http://www.eliksyras.lt/index.php?action=movies.single&id=7530">"Eliksyras"</a> - kai imami du filmai, juos galima grąžinti po dviejų dienų mokant po dieną už kiekvieną ("Eliksyras" lupa už dvi dienas už abu - patyriau pernai). <br /><br />"Evergreen" (pamiršau nupiešti ranka, taigi teko keverzoti Fotošopu - pažymėtas raide G). Mano vietinė daržovių/vaisių parduotuvė. Ten radau juodų (beveik, tokia veislė) pomidorų, vyšnių, agrastų, serbentų ir kitokių gėrybių. Kainos geresnės nei prekybos centre. Velniop korporacijas!<br /><br />"Porthouse". Vadinamasis "tapas bar", nors nuo tikrų ispaniškųjų gerokai skiriasi (veikiau panašus į žvakių apšviestą restoraną pusrūsyje), tačiau labai geros vynų kainos, o ir <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Churros">churros</a> man ir visoms mano draugėms labai patiko (nesvarbu, kad foto panešesnės į pimpaliukus, bet pasiutiškai skanios šios su karštu šokoladu valgomos spurgos) .<br /><br />"TK Maxx". Tiesiog viskas žymiai pigiau nei firminėse parduotuvėse. <br /><br />"Best Tea House". Nepamenu pavadinimo, bet viena iš nedaugelio arbatinių Dubline (Temple Bar) - su moliniais puodeliais, moliniais arbatinukais, įvairiomis arbatomis ir židiniu. Kiek išsinagrinėjau, įkurta kroato ir ruso. Nenuostabu...<br /><br />Docklands - naujai kuriamas dangoraižių rajonas, kuriame man kartais visai miela pasivaikščioti, kadangi ten žymiai švariau nei Dublino centre, yra ką pafotografuoti, o kartais ir meno projektai įvairūs vykdomi. <br /><br />Jūra. Jei ne ji, čia neužsilaikyčiau. <br /><br />Kalnai. Edgaras grįžo iš Pamyro, galėsime vėl kopinėti su kompanija. <br /><br />Sesė. Tiesiog. Be jos čia būtų visai kitaip. <br /><br />Na, ir be abejo, tie žmonės, kuriuos čia atradau. Kai pagalvoji, ne taip jau ir blogai čia, Dubline. Nors, kaip airiai sako, tolimi kalnai visuomet mėlyni. Tie mėliai ir vilioja, ypač, kai imi bumbėti. Bet galima ir susilaikyti. Susilaikymas - dorybė.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-7270097382886769795?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-38997231365272188282007-09-01T00:58:00.000+01:002007-09-01T01:08:28.665+01:00Jam uždavė tris klausimus. <br /><br />"Nežinau", - atsakė į pirmąjį. <br /><br />"Nežinau", - atsakė ir į antrąjį. <br /><br />Kai suprato, jog nežino atsakymo ir į trečiąjį, priėmimo komisijai tarė "Eikit šikt". Ir įstojo į žurfaką. <br /><br />Ši keletą kartų perpasakota istorija gal jau ir nebeatspindi tikrovės, tačiau vienas mano kursiokų į tą patį kiemelį, kuriame trinasi būsimi plunksnos broliai, tomis plunksnomis vienas kitą bebadysiantys, ir tie esami žurnalistai, kuriems reikia diplomo, įstojo daugmaž panašiai. <br /><br />Vakar gėrėme kavą su drauge ir supratau, jei mano išprusimą Lietuvos aktualijų klausimais kas imtų egzaminuoti, greičiausiai pokalbis susiklostytų panašiai kaip pirmosiose eilutėse. Nebeprisiminiau ministrų, - tik, regis, p. Kazimirą ir URM'o šefą p. Petrą Vaitiekūną - abu greičiausiai dėl to, jog apsilankė Airijoje. Reiktų pasukti galvą ir dėl Seimo vadovybės. Vienavertus, vadinasi, atitrūkstu, nors lietuviškus naujienų portalus vis permetu akimis. <br /><br />Kadangi dirbu ne virtualiai, o interneto darbe nėra (ką ten interneto - į mūsų HQ elektroninis laiškas eina keletą valandų, o siųsti laiškų ne darbiniams adresatams negalima), vakarais įsijungus ryšį su pasauliu (kaip ir vienintelį, kadangi gyvenu be televizoriaus, o airiškas radijas man nepatinka - pernelyg daug reklaminių šaukinių, ir tie nuspėjami, vienodi, o muzika sukama vis ta pati) vis susimąstai, kur "brausenti", o kur ne. Ir visur nespėji. Norisi ir <a href="http://www.nytimes.com/index.html?partner=rssnyt">didelius</a> dienraščius ar gerus <a href="http://www.newyorker.com/">žurnalus</a> paskaitinėti (nors abu formatus vis dėlto mieliau čiupinėju rankose - "Guardian", "Vanity Fair", "Monocle", "Newsweek"), ir <a href="http://chromasia.com/">gražias nuotraukas pažiūrėti</a>, ir patikrinti <a href="http://www.labas.co.uk/blog/">mėgiamų blogų</a> aktyvumą bei atrasti <a href="http://www.blogas.lt/neringosius">naujus</a>. Ir dar į savo kažką įdomaus kitiems bei sau parašyti, o dar ir angliško, kuris pamažu, bet sukasi visai neprastai, nepamiršti reguliariai atnaujinti, o tada prasideda <a href="http://www.gapingvoid.com/">įdomūs</a> angliški blogai. Taipogi ir naujas muzikas, išgirstas bendradarbio iPod'e <a href="http://profile.myspace.com/index.cfm?fuseaction=user.viewprofile&friendID=3800361">susirasti</a> , gal susiviliosiu nusipirkti CD (aš vis dar senamadiška - gal iš draugų, supažindinusių su negirdėtais atlikėjais, perėmiau madą). O dar reikia "damušti" <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/07/skaitau-apie-emigrantus-groin-literatr.html">Papievį</a>, ir dovanotą J. Fowles "Magą". Ir į filmą nueiti - sekmadienį nusimato daug žadantis <a href="http://vids.myspace.com/index.cfm?fuseaction=vids.individual&VideoID=12906010">"Hallam Foe"</a>, kuriame jau rimtą vaidmenį atlieka kadaise <a href="http://www.imdb.com/title/tt0249462/">"Billy Elliot</a> juostoje trepsėjęs Jamie Bell. Nors persiplėšk... <br /><br />Kadangi visko neapžiosi, tenka atsirinkti. <a href="http://www.labas.co.uk/blog/">Labas</a> atradau raginimą prisijungti prie <a href="http://www.nezinau.lt/blogatonas-startas">blogatono</a>. Sudalyvauti nebespėjau, bet mano penketukas būtų toks:<br /><br /><a href="http://www.blogas.lt/tetasigita/">Teta Sigita</a> - nes rašo nuoširdžiai apie paprastus dalykus. <br /><a href="http://www.labas.co.uk/blog/">Labas. Lietuva Britanijoje</a> - nes rašo apie tai, kas ir man įdomu. <br /><a href="http://www.blogas.lt/dipukas//">Dipukas</a> - nes rašo gerai ir atrandu patarimų, ką pakaityti.<br /><a href="http://zuokas.lt/">Zuokas</a> - nes verta dėmesio ta jo perspektyva ir neįtikėtina, kaip uoliai atsinaujina. <br /><a href="http://www.ulevičius.lt/">Liutauras Ulevičius</a> - kai rašo, kiek suprantu, dabar jis kraustosi į anglų kalbą. Laukiu. <br /><br />O šiaip dar apie daug gerų blogų nieko nežinau. Reikia juos atrasti. "Aūūū!"<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-3899723136527218828?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-55118569885833032182007-08-31T00:49:00.000+01:002007-08-31T00:56:59.006+01:00Ant veido - kiek per storai užtinkuota pudra, akys - kiek per ryškios dienai. Klostuoti vilnoniai sijonai, niekada, net aršesnę airišką žiemą, aukščiau kelių nesiekiančios kojinaitės (vėsesniu oru mano bendradarbei mama patardavo apsimauti ne pėdkelnes, o antrą porą kelnaičių) ir <i>iPod'ai</i>. Moksleiviams prasidėjo ruduo, o man, sprendžiant pagal vakarykščius nutikimus, - pavasaris. <br /><br />Vos uždarius namo duris pasigirdo kanopų bilsnojimas į grindinį, o netrukus pasirodė ir jau ne pirmą dešimtį skaičiuojantys tipiškas Dublino arklys, atrodantis maždaug <a href="http://www.5cense.com/eire/12_dublin_horse.JPG">taip</a>, ir vos ne vos iš paskos traukiantis karietaitę su dviem seneliukais. <br /><br />Arkliai mano gatve prasineša dažnai. Ne, ne balti. Tiesiog ganėtinai netoliese yra "Jameson" varykla ir Stevens Green parkas - ten nesunkiai gali pasiprašyti būti pavėžintas karietaite. Nėkart nemėginau, bet, tiesą sakant, smirdi tie arkliukai, gal čia tokia veislė, o gal dažniausiai treningais pasipuošę važnyčiotojai nesivargina jų nuprausti ir išblizginti, pvz. taip kaip Sevilijoje (Ispanija). Ten net ne arkliai, o juodi kaip velniai blizgantys lyg nauji pinigėliai ristūnai vežioja turistus. Ir važnyčiotojai pasipuošę atitinkamai - su švarkais, o kartais ir su cilindrais. <br /><br />Taigi arkliukui kaukšint pro mane, vienas iš jau nebe pirmos jaunystės karietaitėje sėdinčiųjų važnyčiotojų pasisiūlė pavežti, bet man garsiai suabejojus, kad arkliukas dar vieno greičiausiai nebepatrauks, pasišovė pats mane panešėtil. <br /><br />Ant kampo ties daržovių parduotuve, kur perkuosi obuolius, bulves, pomidorus bei kitas gėrybes (beje, kainos ir kokybė nušluosto nosį "Tesco" ir "Dunnes"), praeivis įdėmiai mane nužvelgė ir šelmiškai šypsodamasis burbtelėjo kažką lyg "Nice... how are you". Velnias žino, - gal kalta vasariška vasarinukė be rankovių (regis, taip dera vadinti maikes) . Nuo birželio 11 d. iki liepos 29 d. Dubline lijo kasdien, o štai dabar nelyja nuo šeštadienio, tik vakar trumpai pakrapnojo, taigi nutariau kiek pasideginti. <br /><br />Vakare, po to, kai <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/08/skelbimas-visi-dun-laoghaire.html">Dun Laoghaire Pasaulio kultūrų festivalyje</a> besidarbavusių savanorių pasidėdėjime vienas berniukas tris valandas vyniojo vatą ir kai jau buvo aptartas gyvenimas Airijoje, darbai, festivalis, vietinės merginos ir išsiaiškinta, kad jis puikiai žino, kur yra Lietuva (taipogi ir Bulgarija - spėju, kaltos ankstesnės pažintys), buvau pakviesta į filmą. Paprašė, kad užsirašyčiau jo telefoną. Užsirašiau, bet įsėdusi į traukinį paspaudžiau "delete". "Ai..." - pagalvojau. Visos pažintys prasideda formaliais pokalbiais apie darbą ir pakvietimais į kiną, o baigiasi horizontalioje padėtyje. <br /><br />Na, ir kuom ne pavasaris?<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-5511856988583303218?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-9089972208890302692007-08-30T00:36:00.000+01:002007-08-30T00:48:43.080+01:00Šiandien truputį pastrategavau gyvenimą. <br /><br />Prieš ketvertą metų, kai po vienos paskaitos viena labai mylima dėstytoja paklausė, gal norėčiau padėstytojauti, pasakiau, kad pirma reikia pastudijuoti, pakeliauti ir padirbti. <br /><br />Galbūt viskas vyksta nelabai chronologiškai, bet punktus stengiuosi vykdyti. Kiek lietuviškas būdas į gyvenimą žiūrėti giliau (kaip kadaise vienas savaitraštis), gal kartais net per rimtai ir per giliai. Šiuo atveju airiai kartais žavi - pernelyg visko neima į skrandį ir tiesiog gyvena plaukdami pasroviui karts nuo karto gurkšnodami "Guinness". <br /><br />Mano strategija remiasi principu "jei neįvyks tas, tai įvyks anas", - tarsi savotiška tikimybių teorija. Lapkritį turėtų paaiškėti, kuria kryptimi judėsiu. Bet artėja mano sodybos Dubline su laukine kriauše po langu tuštėjimo metas.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-908997220889030269?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-15063063962545967832007-08-29T13:13:00.000+01:002007-08-29T13:20:17.316+01:00Kol kas perskaičiau tik 5 iš 226 <a href="http://www.monocle.com/">naujojo "Monocle"</a> numerio puslapių, bet jau du autoritetingi balsai "brendingo" (užmuškite, bet neatgaminau lietuviško termino) pasaulyje - <a href="http://en.wikipedia.org/wiki/Wally_Olins">Wally Olins</a> ir <a href="http://www.johnsonbanks.co.uk/jbsite.php">Michael Johnson</a> - išreiškė norą padirbėti su Baltijos šalimis. Naujasis numeris skirtas šalies kaip prekės ženklo konstravimui, t.y. ką ir kaip reiktų daryti, kad šalis išsiskirtų iš kaimynų ir būtų patraukli pasauliui. <br /><br />Numerį patariu perskaityti visiems Seimo nariams, ministrams, miestų merams (ypač naujajam Vilniaus, siela jaučia, kad Zuokas vis dėlto panašius leidinius varto), tiems, kurie norėtų būti naujomis Vanagaitėmis, žurnalistams ir visiems, kuriems rūpi, kad Lietuva nebūtų juodoji skylė kažkur Centrinėje/Rytų Europoje. <br /><br />Keletas gerų ištraukų tiems, kurie neturi progos pavartyti žurnalo. <br /><br /><i>"Žmonių sąmonėje glūdinčio suvokimo apie šalį nepakeisi reklama."<br /><br />[Kokios būdingiausios valstybių daromos klaidos?] "Kuomet manoma, jog tai galima padaryti per 10 minučių. Tai neįmanoma. Reikia 10 ar 20 metų. Manoma, kad tereikia reklamos kampanijos, manoma, jog tereikia trumpo pagavaus šūkio." <br /><br />"Baltijos šalys. Nuvykus ten suvoki, jog egzistuoja atitinkama hierarchija. Estai yra viršuje - "Mes ne Baltijos, mes - Šiaurės šalis"; viduryje esantys latviai patys dvejoja, kas jie; lietuviai labiau priklauso Centrinei Europai ir yra kiek lenkiški, tačiau jie nenori būti lenkais. Šios trys šalys labai nenori būti sulipintos į vieną gumulą."<br /><br /><b>(iš interviu su Wally Olins)</b><br /><br />[Kurios šalies brendą labiausiai norėtumėte išvysti pakeistą ir kodėl?] Baltijos šalims ir visoms "buvusioms" valstybėms tikrai reiktų pagalbos. Niekas nežino, kas jos ir kur jos yra. <br /><br /><b>(iš interviu su Michael Johnson)</b></i><br /><br />Dar kiek pasivoliosiu lovoje su pižamomis (slenkančio grafiko malonumai) ir paskaitinėsiu gurkšnodama kavutę. Pabaigai - "Monocle" pateikia 10 patarimų, kaip tapti žinomais:<br /><br />- <b>Sukurkite patrauklią nacionalinę virtuvę. </b><br />- <b>Tobulinkite vyno, alaus ir stipriųjų gėrimų industriją. </b>Jei nėra ką įdomaus ištraukti iš pečiaus, vynuogynų arba mažų alaus gamyklų plėtra leis prisistatyti kaip inovatoriams, o pasaulis sužinos, jog jūsų šalyje yra gudrių verslininkų, kurie yra ne tik kūrybingi, bet ir įdomūs ir su jais būtų smagu praleisti vakarą. <br />- <b>Išgarsėkite kaip sąžiningi ir teisingi žmonės.</b><br />- <b>Pakoreguokite dangų.</b> Jei jūs kaip Švedija, išleiskite daug pinigų samdydami brangius fotografus ir įtikinkite pasaulį, jog visos jūsų vasaros saulėtos. Formuojant šalies prekinį ženklą oras gali padaryti stebuklus. <br />- <b>Kelionė su gera kompanija. </b>Organizuota, saugi ir atpažįstama vietinė skrydžių kompanija (taipogi keltų arba geležinkelio bendrovė) net ir užjūriuose sužadins vaizduotę. Palyginimui - Singapūro ir Jungtinių Arabų Emyratų skrydžių bendrovės. <br />- <b>Elkitės padoriai. </b>Mandagūs, geromis manieromis pasižymintys gyventojai yra kaip antri, o kartais net ir pirmais smuikais grojantys diplomatai. Išauklėta visuomenė sužadins užsieniečių norą grįžti. <br />- <b>Pamirškite radikalumą religiniais klausimais.</b><br />- <b>Sutvarkykite infrastruktūrą. </b>Grįžę turistai mini ne nuostabius muziejus, o punktualiai atvykstančius tramvajus, sutvarkytus oro uostus ir geras mokyklas. <br />- <b>Sukurkite geidžiamus prekybinius ženklus.</b> Palyginimui - Švedijos H&M ir "Ikea".<br />- <b>Investuokite į sportą.</b> Net jei viskas nepavyksta, meskite visas pajėgas į sporto programas, siekite laimėti auksą kitose olimpinėse žaidynėse, visiems nušluostyti nosį Vimbldone ir iš Pasaulio futbolo čempionato parvežti namo pagrindinį trofėjų. <br /><br />Panašu, kad Lietuva paskutinį punktą bent jau mėgina "ščyrai" vykdyti, bet nereiktų užstrigti vien ties krepšiniu. <br /><br />Dar žurnale radau pastebėjimą, kad šalies brendingu turėtų užsiimti, ne penkioms minutėms į valdžią atėję žmonės, kad Makedonijos reklaminiai klipai yra pinigų švaistymas, kad minėtą Wally Olins nusisamdė lenkai... Taigi, "Monocle" yra tikrai ką paskaityti. <br /><br />Beje, ieškodama, koks logo <a href="http://www.delfi.lt/news/daily/brand/article.php?id=13530359">pasirinktas</a> Lietuvos prekės ženklu, atradau, kad lietuviai <a href="http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=14203030">nupaišė</a> labai panašų į Kanados pietvakariuose esančio trečdalį milijono gyventojų turinčio Londono miesto logo. Kaip tame multike - ir vėl dvejetas.<br /><br />Beje, kaip šalys pirmūnės nuolat minimos Skandinavijos šalys, Šveicarija, Naujoji Zelandija ir Australija. Ką daro studentai, kai nepasiruošia egzaminui? Nusirašinėja. Gal reiktų pasidairyti į pirmūnus?<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-1506306396254596783?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-83857080066174642912007-08-28T00:46:00.000+01:002007-08-28T01:06:14.431+01:00<a href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RtNiqGxArxI/AAAAAAAAAOk/4snTKjGDj5w/s1600-h/th-2.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/RtNiqGxArxI/AAAAAAAAAOk/4snTKjGDj5w/s320/th-2.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5103531278251110162" /></a><br /><center><a href="http://www.imdb.com/gallery">Angel-A (2005) - Jamel Debbouze, Rie Rasmussen</a></center><br /><br />"Tu neįsimylėjai, o tiesiog emociškai prisirišai prie pirmo prisiartinusio žmogaus", - André puolus išpažinti savo jausmus Angel-A pastaroji atvėsino jį. Susimąsčiau, kad situacija visai pažįstama. Och tas L. Bessonas... <br /><br />Paryžius filme - be galo gražus, toks kokį mėgina aprašyti <a href="http://emigracija-etc.blogspot.com/2007/07/skaitau-apie-emigrantus-groin-literatr.html">V. Papievis</a>, tačiau kiek nuklysdamas į melancholiškas lietuviškas literatūrines pievas. Labai rekomenduoju pažiūrėti. Gal ir jums ką primins.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-8385708006617464291?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-15526362008426666342007-08-27T19:54:00.000+01:002007-08-27T20:25:34.069+01:00Įtariu, kad neaiškios kilmės kvapas mano name atsirado dėl pelyjančios sienos, nuo kurios prieš pusmetį nusilupo tapetai, o šeimininkas skylę nutarė uždažyti papildomai neliedamas prakaito ir sienos netarkydamas. Šiuklių maišai baigėsi, tualetinio popieriaus liko vienas rulonas (ir to - pusė), kramsnoju grikius ir nekantriai laukiu vidurnakčio, kadangi lygiai 00.00 pervedama alga. Na, viskas nėra taip blogai - grikių tiesiog pasiilgau, o šiuklių maišų ir iš darbo galiu pasiskolinti. Bet eurai pravers. <br /><br />Dublinas man niekaip nesimetamorfuoja į Eldoradą. Močiutės raginimų taupyti nepaisau, o visų pinigų vis tiek neuždirbsi. Tiesą sakant moterims turtus susikrauti čia išties sunkiau. Jei būčiau vyras, apsimesčiau arba IT specialistu, arba statybininku ir "chaltūrinčiau". Moterims lieka chaltūrinti aptemptais užpakaliukais, papūstomis rausvomis lūpytėmis ir tampriai iškirptės įrėmintomis krūtimis, o chaltūrinimo šiomis grožybėmis meno taip ir neįvaldžiau... <br /><br />Kartais mąstau, gal vertėjo išmokti amato, o ne siekti humanitarinio išsilavinimo. Tarkim, kirpti (praktikuoju šiuo metu ant savęs - vis pasitrumpinu augančias garbanas, Vilniuje nueisiu į kirpyklą - išgrauškit visi, kurie koneveikiate dėl emigrantų išnaudojamo pigesnio paslaugų sektoriaus Lietuvoje, bet jis tikrai pigesnis). Arba taisyti dantis (beje, dėl emigrantų dantų taisymo Lietuvoje - net pasiturintys airiai jų remontuoti neretai vyksta į Šiaurės Airiją, kur tai kainuoja triskart pigiau - išmintingi žmonės tiesiog sukasi). <br /><br />Nežinau, ar Lietuvoje vienuoliktokai bei dvyliktokai vis dar svaigsta, kaip jie visi dirbs psichologais ar socialiniais darbuotojais (kai aš tryniau mokyklos suolą, daugelį buvo apėmusį tokia euforija). Naivuoliai... <br /><br />Rytoj lengva ranka atsisveikinsiu su kiek daugiau nei tūkstančiu eurų ir susimokėsiu už iki pavasario National College of Art and Design priklausiančio Centre for Continuing Education in Art and Design rengiamus fotografijos ir skaitmeninės medijos kursus. Specializuosiuos :)<br /><br />Šią savaitę turėtų paaiškėti, ar kursai tikrai įvyks, bet pinigėlių jau prašo (kėdės ryte - pinigai vakare, pinigai ryte - kėdės vakare). Į pirmą vagoną nepatekau, bet, regis, rengiama antra grupė. Keista, kad registracijai prašo gimimo liudijimo, o pasas netinka. Kiek pasiaiškinusi sužinojau, kad čia daug kur stojant prašo būtent gimimo liudijimo. Viena draugė (lietuvė) čia stodama net nesivargino gimimo liudijimo versti, - net neprašė. Taigi galėčiau sufalsifikuoti kone bele ką, tarkim, parašyti <br /><br /><i>Lina Žigelytė, Petro, gimusi 1982 m. vasario 11 d. labai mėgsta balandėlius</i><br /><br />Juk vis tiek nesupranta... Bėda ta, kad gimimo liudijimas Lietuvoje, prašo originalo, o paštu jo siųsti nesinori. Bet lyg ir sutariau su sekretore, kad jį atsivešiu iš Lietuvos. Įdomu, ar Lietuvoje priėmimo komisijos būtų tokios lanksčios? <br /><br />Palyginimui - dukart per savaitę vyksiantys kursai Dubline kainuoja beveik tiek, kiek metai bakalauro studijų Olandijoje. Maždaug. Nepavyks - pirksiu bilietą į Olandiją. Čia pusiau rimtai, pusiau juokais. Beje, jei laimėčiau loteriją, mėginčiau patekti <a href="http://www.monocle.com/sections/culture/Magazine-Articles/Arts-cool---Annandale-on-Hudson/">čia</a>, gal ir Adolfą Meką koridoriuje sutikčiau. Metai kainuoja apie $40 000.<br /><br />Dublinas išties yra nepigus miestas, kad jį kur devynios. <br /><br />Savaitgalį savanoriavau Dun Laoghaire vykusiame Pasaulio kultūrų festivalyje. Vakar gurkšnojome savanoriams nemokamai "pastatytą" "Krombacherį" su airiu, ispane bei japone ir net japonei Dublinas pasirodė kaip nepigi vieta. Japonė, berods, vardu Tamoko, čia jau du mėnesius ir jai niekaip nepavyksta rasti darbo. Japonijoje ji studijavo anglų (žr. aukčiau minėtą pastraipą apie būtinybę išmokti amato). Dubline ji jau perėjo visus japoniškus ar juos primenančius restoranus, bet nesėkmingai. Vakar kūrėme planą, kaip jai kur nors įsidarbinti. Galbūt pasiseks. Nesuprantu, kaip visai angliškai nekalbantys atvykėliai sugeba atsidurti "Tesco" ar "Dunnes Stores" (čia toks airiškas "Tesco")... Po paraliais, na juk turi japonei pasisekti... <br /><br />Trečiadienį festivalyje dirbę savanoriai (apie 300) kviečiami į "wrap up party". Štai taip ir leidžiu netikėtai į Airiją užklydusios vasaros (visą savaitgalį nelijo ir švietė saulė!) paskutines dienas - su grikiais ir nemokamomis linksmybėmis. <br /><br />Matau, kad blogų vasarą niekas labai aktyviai neatnaujina. O galėtų bent beletristikas parašinėti. Na, gal su rudeniu pūstels aktyvumo gūsis. Einu žiūrėti <a href="http://www.imdb.com/title/tt0473753">Luco Bessono "Angel-A"</a>.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-1552636200842666634?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-12973671819645633662007-08-25T00:51:00.000+01:002007-08-25T00:54:44.472+01:00Sėdžiu aš savo butêlyje Dubline su laukine kriauše po langu, vis besipučiančiu mėnuliu virš jos ir iš koridoriaus sklindančiu pelėsių tvaiku, kurį kone visi namo gyventojai (taipogi ir aš) mėginame išginti smilkalais (nes šeimininkas bent greitu metu keisti drėgmės smarve persisunkusių kilimų neketina), ir mąstau, kad Tėvynėje viskas tikrai nėra taip blogai. <br /><br />Štai atradau <a href="http://www.blogas.lt/dipukas/283995/ant-akies--parazitas.html">Dipuko bloge</a> nuorodą į "Šiaurės vasarą" ir užpavydėjau šventu pavydu. Niekada netikėjau, jog Jurbarke gali vykti <a href="http://www.jurbarkas.lt/index.php?1185397316">tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas </a>. Ir jau, pasirodo, net šeštas! Iniciatoriams - triskart valio. <br /><br />Iki skrydžio į Lietuvą liko 12 dienų. Regis, obelų krašto, kaip kažkada Tėvynę pakrikštijo į Kirtimus pro besileidžiančio lėktuvo langelį dirsčiojusi mergina, visai pasiilgau.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-1297367181964563366?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-34643062.post-83877572819326674662007-08-24T01:00:00.000+01:002007-08-24T01:22:43.447+01:00Šį sekmadienį dvi Airijos lietuvių bendruomenės narės netoli Dublino vyksiančiame <a href="http://www.festivalofworldcultures.com/default.asp">Dun Laoghaire Pasaulio kultūrų festivalyje</a> pristatys Lietuvos kulinarinį paveldą. Stebėtojų bei televizijos kamerų akivaizdoje Laura Garbatavičiūtė Down ir Eglė Turevičiūtė pasakos apie lietuvišką virtuvę, gamins cepelinus, šaltibarščius, kmynų girą, o pagamintomis gėrybėmis vaišins šou svečius.<br /><br />Festivalyje taipogi bus pristatyta ir airiškai-lietuviška muzikos grupė <a href=" http://www.myspace.com/pawnamusic">"Pawna"</a>, pernai įdainavusi albumą knygai apie Airijoje gyvenančius lietuvius "Pasiilgau...(arba) Mes vienas kito angelai".<br /><br />Na ką. Pernai festivalyje, į renginius sutraukusiame apie 220 tūkst. žmonių, lietuviai demonstravo tautinius rūbus. Progresuojame pamažu. Kaip Dovydas svaidau akmenis į tuos, kurie gauna atlyginimą už tai, kad užsienyje pristatytų lietuvišką kultūrą, bet turbūt Galijoto nenukalsiu...<br /><br />Kas netingite, galite pažiūrėti, kiek šiemet festivalyje dalyvių iš Rumunijos. Net kaimynus lenkus aktyvumu perspjovė. <br /><br />Jei kas norėtų ar žinote ką, kas galėtų kitąmet dalyvauti festivalyje didesniu mastu (muzika, teatras, šokis, foto/video), iki lapkričio mėnesio atsiųskite organizatoriams demo. Pagrindiniams artistams net yra mokama. O šiaip "Guinnessas" daugumai patinka, o Dun Laoghaire yra labai gražu. Kodėl nepakrutėjus?<br /><br />O visiems, esantiems Dubline ar netoliese, labai rekomenduoju šį savaitgalį sėsti į Dartą ir prasiblaškyti - festivaliu niekada nenusivyliau. Ypač rekomenduoju <a href="http://www.festivalofworldcultures.com/events/display.asp?EventID=218&m=">štai šitą</a> nemokamą renginį. Pernai mačiau gitaristą Niwel Tsumbu - dievas su dredais! Patys <a href="http://www.niweltsumbu.com/samples.html">paklausykite</a>.<br /><br /><a href="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rs4jUWxArwI/AAAAAAAAAOc/rm-pA_8MmeY/s1600-h/9.jpg"><img style="display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;" src="http://2.bp.blogspot.com/_X0NryTftui4/Rs4jUWxArwI/AAAAAAAAAOc/rm-pA_8MmeY/s320/9.jpg" border="0" alt=""id="BLOGGER_PHOTO_ID_5102054260472852226" /></a><br /><i>Niwel Tsumbu©Lina Zigelyte</i><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/34643062-8387757281932667466?l=emigracija-etc.blogspot.com' alt='' /></div>Linanoreply@blogger.com0